Darbe nagrinėjami nesąžiningos komercinės veiklos draudimo instituto, kuris neseniai atsirado Europos vartotojų teisėje, taikymo ribų nustatymo probleminiai aspektai. Ilgą laiką Bendrijoje teisinis reguliavimas vartotojų apsaugos srityje neapėmė visų sričių ir veikė tik atskirus sektorius. Šią situaciją visiškai pakeitė direktyvos, nustačiusios bendruosius nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu draudimo principus, priėmimas. Direktyvos nuostatų taikymo apimties nustatymas yra sudėtingas procesas, kuris pirmiausia priklauso nuo tuo, koks turinys suteikiamas abstraktaus pobūdžio direktyvos sąvokoms. Direktyvai nustačius, kad komercine veikla vartotojų atžvilgiu gali būti pripažintas bet koks prekybininko veiksmas, neveikimas, elgesys ar pareiškimas, direktyvos nuostatų veikimo ribos tapo itin plačios, nors komercinės veiklos sampratos turinį kiek apriboja būtinas tiesioginio veikimo elementas – tam, kad būtų pripažinta komercine, veikla tiesiogiai turi būti susijusi su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu ar tiekimu. Direktyvos reguliavimas nuo nesąžiningos komercinės prekybininkų veiklos iš tikrųjų skirtas saugoti vidutinį vartotoją, kuris yra pakankamai gerai informuotas, atidus bei apdairus. Mažesni vidutinio vartotojo standartai taikomi itin pažeidžiamoms vartotojų grupėms. Nors pačioje direktyvoje yra numatytos tam tikros išimtys iš jos taikymo srities, tačiau daugumos šių išimčių pasižymi itin abstrakčiu pobūdžiu, todėl itin sudėtinga konkrečiai nubrėžti... [toliau žr. visą tekstą] / This paper deals with the problematic detection of the limits of unfair commercial prohibition institute that recently emerged in European consumer law. Some time ago the Community legislation of consumer protection did not cover all areas and dealt only individual sectors. This situation has been completely changed after the directive, setting main unfair commercial practices prohibition principles towards consumers, has been introduced. Detention of the scope of the directive is a complex process, which primarily depends on the kind of content, given the nature of abstract definitions of the directive. Directive has established that as the commercial activities may be recognized any dealer’s act, omission, conduct or statement, accordingly the scope of the directive provisions become extremely broad. The content of commercial activities are limited with necessary direct element – the recognition of the commercial activities must be directly related to product promotion, sale or supply. Directive, regulation of unfair commercial traders actually intended to protect the average consumer who is reasonably well informed, observant and circumspect, protection. Lower the average consumer standards apply particularly to vulnerable groups of consumers. Although the directive provides for certain exemptions from its scope, the majority of these exceptions are of highly abstractly nature, and therefore extremely difficult to draw specific boundaries, where the operation of the... [to full text]

2008 m. gruodžio 21 d. priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuris įgyvendino 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Tokiu būdu mūsų valstybėje pradėta reguliuoti apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams. Šio instituto teisinio reguliavimo ir taikymo problemos yra nagrinėjamos šiame darbe. Siekiant atskleisti apsaugos nuo nesąžiningos komercinės praktikos instituto itin glaudų ryšį su nesąžiningos konkurencijos teise, darbe pirmiausia pristatoma nesąžiningos komercinės praktikos draudimo teisinio reguliavimo genezė. Šios apžvalga yra itin svarbi, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamo instituto naujumą Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Darbe taip pat analizuojamos konkrečios nesąžiningos komercinės praktikos draudimo B2C santykiuose teisinio reguliavimo ir taikymo problemos. Kadangi Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvai yra būdingas maksimalaus harmonizavimo pobūdis, darbe pakankamai daug dėmesio skiriama šio mechanizmo komplikuotumui, sąlygotam netinkamo jo pritaikymo nūdienos Europai, atskleisti. Direktyvos maksimalaus harmonizavimo pobūdis taip pat lemia poreikį kuo tiksliau apibrėžti direktyvos teisinio reguliavimo apimtį. Dėl šios priežasties darbe įvardijama su pastarosios nustatymu susijusi problematika, daugiau dėmesio skiriant „komercinės praktikos“ termino... [toliau žr. visą tekstą] / Directive 2005/29/EC concerning unfair B2C commercial practices in the internal market was adopted by the European Parliament and Council on 11 May 2005 and was implemented in Lithuania on 21 December 2007 as the Law on the Prohibition of Unfair Commercial Practices to Consumers. Thus our country began to regulate the protection against unfair commercial practices harming consumers’ economic interests. This paper deal with the problems of legal regulation and application of this institute. In respect that the area of harmonised law is so closely intertwined with the law of unfair competition, the paper first and foremost presents the genesis of unfair B2C commercial practices regulation in European Union. The novelty of unfair commercial practices institute in Lithuanian legal system makes this aspect much more important. The paper also examines the problems of legal regulation and application of prohibiting unfair commercial practices in B2C relationships. The Unfair Commercial Practices Directive provides for maximum harmonisation. This principle not only raised much concern in the legal literature but also yield a number of difficulties in the interpretation of the directive. For this reason, the paper focuses not only on the maximum harmonization mechanism but also on the scope of the Unfair Commercial Practices Directive which is particularly related with the latter. In this section the paper especially emphasizes the concept ‘commercial practices’ which covers a wide... [to full text]

Magistro darbe analizuojami lyginamosios reklamos teisiniai aspektai. Lyginamoji reklama sąlyginai naujas institutas, kuris Europos Sąjungoje pradėtas reglamentuoti tik nuo 1997 m., o Lietuvoje – nuo 2001 m. Tokio reglamentavimo būtinybę paskatino minėtos rūšies reklamos atliekamos funkcijos. Ji ne tik geriau informuoja vartotoją apie prekes ar paslaugas, bet ir skatina konkurenciją bei prekių ar paslaugų kokybės vystymą. Siekiant geriau atskleisti pasirinktą temą darbas yra sudarytas iš trijų dalių. Atsižvelgiant į tai, kad lyginamoji reklama yra viena iš reklamos formų, pirmojoje dalyje analizuojami bendrieji reklamos teisiniai aspektai, kurie taikomi absoliučiai visoms reklamos rūšims. Pirmiausia, siekiama atskleisti reklamos sąvoką apskritai ir identifikuoti būtinuosius jos kriterijus, nes tam, kad reklama būtų pripažinta lyginamąja, ji visų pirma turi būti pripažinta reklama. Konstatavus, jog bet kokiomis priemonės ir forma skleidžiama informacija siekiama paveikti jos adresato ekonominį elgesį, t.y. ji yra reklama, svarbu patikrinti, ar ji atitinka bendruosius reklamai keliamus reikalavimus. Minėtų reikalavimų turinys bei probleminiai jų aspektai taip pat analizuojami šioje darbo Atskleidus reklamos sampratą ir išanalizavus jai keliamus reikalavimus antrojoje dalyje gilinamasi į lyginamosios reklamos sąvoką bei jos teisėtumo sąlygas. Reklamai, kurioje tiesiogiai ar netiesiogiai įvardijamas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos, keliami papildomi... [toliau žr. visą tekstą] / There are being analysed the legal aspects of comparative advertisingt in the Master thesis. The comparative advertising is quite new institute which has been started to regulate since 1997 in European Union and 2001 in Lithuania. The necessity of the regulation was stimulated by fulfilled functions of mentioned kind advertising. The comparative advertising does not only inform a user about goods and services better but motivates competition and development of goods and services quality. Trying to reveal chosen topic better, the thesis consists of three parts. Considering, that comparative advertising is one of the advertising forms, there are being analysed legal aspects, which are applied to all kinds of advertising generally in the first part. First of all, is being tried for revealing definition of advertising generally and indentify its obligatory criteria, in order to recognize advertising comparative, it must be recognized as advertising firstly. Stating, that with the help of spread information in any condition and form is being tried to impact economic behaviour of adresee, in this case we can call it advertising, it is very important to check if it suits general requirements. for advertising. The content and problematic aspects of mentioned requirements are being analysed in this part as well. In the second part of the thesis, after revealing the definition of advertising and analysing raised claims for it, are being gone deeper into comparative advertising... [to full text]