Bedarbių problema, su kuria susiduria tiek Europos Sąjungos senbuvės kaip Airijos Respublika ir tiek naujosios šalys, tokios kaip Lietuvos Respublika, sunkiai sprendžiama tiek ekonominiu tiek socialiniu mastu. Garantuojant teisę į darbą, nėra įgyvendinamas absoliutus užimtumas ir darbo pasirinkimas pagal turimą įgytą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ar asmeninius pageidavimus, ko rezultate atsiranda toks reiškinys kaip nedarbas ir bedarbiai. Nėra įmanoma užtikrinti absoliutaus užimtumo ir bedarbių nebuvimo teisės aktais, nes rinka diktuoja savo poreikius. Todėl reikia tobulinti taikomus teisės aktus, pritaikant esamai padėčiai, taip apsaugant pasyviuosius darbo rinkos dalyvius – bedarbius. Analizuojant bedarbio požymius, atskleidžiami tokio statuso suteikimo reikalavimai. Lietuvos įstatymuose bedarbio sąvoka ne kartą buvo kritikuojama ir keičiama. Airijoje - “bedarbiu laikomas asmuo, kuris privalo būti pasirengęs, galintis dirbti ir tikrai ieškantis darbo, bei pasirengęs įsidarbinti visai darbo dienai. Valstybių įstatymuose bedarbio sąvoka panaši, tačiau nėra analogiška. Sąvoka - svarbus teisinis elementas, nuo kurio priklauso ne tik nedarbo lygio nustatymas, bet ir užimtumo skatinimo organizacinės ir teisinės formos, valstybės numatytos socialinės ir ekonominės garantijos bedarbiams. Bedarbio teisės Lietuvoje siejamos su informacijos gavimu apie esamas laisvas vietas, teikiamas konsultacijas, teritorinės darbo biržos atlieka tarpininko vaidmenį tarp darbdavio ir... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of the unemployed the old member-states of the European Union such as the Republic of Ireland as well as the new member-states such as the Republic of Lithuania face is difficult to solve on economic and social scale. Although the right to work is guaranteed, absolute employment and job choice according to personal education, professional qualification and preferences is not being put into practice and causes the phenomenon of unemployment. It is impossible to ensure absolute absence of unemployment by legislation because the market dictates its own demands. Therefore, the legal acts regulating employment need improvement and adjustments to present situation to protect passive participants of the job market – the unemployed. When the characteristics of the unemployed are being analysed the requirements to provide such a status are revealed. The concept of the unemployed was criticised and changed many times in the Lithuanian legislation. In the Republic of Ireland “an unemployed is considered to be a person ready and able to work, searching for a job and ready to be employed full-time“. The concept is similar but not analogous in the legislation of other countries. The concept is an important legal element upon which depends not only unemployment level but organizational and legal forms of employment promotion, and social and economic guarantees to the unemployed as well. The rights of the unemployed in Lithuania are related to access of information about... [to full text]

Darbe analizuojami klausimai, kurie susiję su tautinės kultūros puoselėjimu Airijos lietuvių bendruomenėje. Aptariamos kultūros, tautinės kultūros sampratos jos raiška ir vaidmuo išsaugojant lietuvių tautinį identitetą emigracijoje, šiuo atveju Airijoje. Tyrimo dalys skirtos tautinio tapatumo išsaugojimo svarbai intensyvios migracijos sąlygomis. Magistro darbo tikslas – atskleisti tautinės kultūros puoselėjimo galimybes Airijos lietuvių bendruomenėje. Tyrimo objektas yra tautinės kultūros puoselėjimas emigracijoje. Tyrimas atliktas Airijos lietuvių bendruomenėje. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: apibrėžti tautinės kultūros sampratą; atskleisti tautiškumo esmę; charakterizuoti tapatybės bruožus; identifikuoti tautinės kultūros vertybių svarbos suvokimą visuomenėje; nustatyti tautinės kultūros puoselėjimo galimybes; atlikti tyrimą, siekiant atskleisti, kokios yra galimybės puoselėti tautinę kultūrą Airijos lietuvių bendruomenėje; išanalizuoti ir apibendrinti gautus tyrimo duomenis. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir apibendrinus gautus tyrimo duomenis galima teigti, kad ne tik žmogus, bet ir kiekviena tauta sau kelia uždavinius: siekti tobulesnio žmoniškumo, puoselėti tai, ką per šimtmečius sukūrė protėviai. Kad visa tai išsaugotume, žmogus turi deramai įgyvendinti siekiamus tikslus, uždavinius. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog puoselėti tautinę kultūrą Airijoje emigrantai siekia stengdamiesi išlikti lietuviais, bendraudami su... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the issues related to fostering of national culture in the Irish Lithuanian community. The work discusses the definitions of culture, national culture and its expression, and the role in preserving the Lithuanian national identity in exile, in this case, in Ireland. Sections of the research are dedicated for the importance of preservation of the national identity in the conditions of intensive migration. The aim of the Master’s thesis is to reveal the opportunities for fostering ethnic culture in the Irish Lithuanian community. The object of research is fostering national culture in emigration. The study was conducted in the Irish Lithuanian community. The following tasks were raised to achieve the main objective of the final work: to define the concept of national culture; to reveal the essence of national identity; to characterize the features of identity; to identify national awareness of the importance of cultural values in the society; to identify opportunities for enhancement of national culture; to carry out a research in order to reveal what are the options to cherish the culture in the Lithuanian community in Ireland; to analyze and summarize the research data. The analysis of the scientific literature and summarized data obtained during the research indicate that not only every human, but also every nation poses challenges for itself: seeking for advancement of humanity, by cherishing the traits that have been developed over... [to full text]

Iki XIX amžiaus vidurio darbo laikas nebuvo ribojamas, tačiau 1935 m. TDO priėmė konvenciją Nr. 47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“ ir valstybės įsipareigojo trumpinti darbo laiką, kartu žiūrėdamos, kad nenukentėtų darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygis. Lietuvos Respublikos DK 144 straipsnyje yra nustatoma 40 val. normali darbo savaitė, kuri gali būti viršijama iki 48 val. per savaitę tik viršvalandinių darbų atveju. Lietuvos Respublikos DK 151 str. numatyti atvejai, kada viršvalandiniai darbai yra leidžiami. Iš to matyti, kad viršvalandžiai Lietuvoje yra faktiškai uždrausti. Lietuvos Respublikos DK 152 str. numatytos nuostatos, nustatančios viršvalandinių darbų apribojimų atvejus, kai jie leidžiami ir viršvalandinių darbų trukmę. Lietuvos Respublikos DK 144 str. 4 d. numato kategorijas tam tikrų darbuotojų, kuriems darbo laikas gali būti iki 24 val. per parą. Šios kategorijos yra detalizuotos LR Vyriausybės nutarimu. Lietuvos Respublikos DK 145–146 straipsniuose yra nustatytos darbo laiko rūšys, kurios išskirtos pagal darbuotojų amžių, darbo režimą, darbo sąlygas ir kitus kriterijus, kuriuos detalizuoja LR Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos DK 149 str. yra nuostatos, susijusios su suminės darbo laiko apskaitos taikymu, kurios taikymas Lietuvoje yra labai ribotas. Nakties darbą reglamentuojančios normos yra Lietuvos Respublikos DK 154 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 155 straipsnyje išdėstytos normos yra susijusios su budėjimo rūšimis... [toliau žr. visą tekstą] / Till the middle of the XIXth century hours of work was unlimited. However in 22nd of June 1935 International Labour Organisation adopted ‚Forty-Hours Week‘ convenion No 47, where member states undertake to provide the working week to be progressively ruduced to the extend that guarantee decent standart of living for themselves and their families. In the article 144 of Labour Code of Lithuania is setted 40 hours working week, which may be exceed to 48 hours working week including overtime. In the article 151 of Labour Code of Lithuania is provided exceptional cases, when overtime could be done. As a metter of fact generaly overtime work is prohibited. There are exceptional cases named in the articles 150–152, when overtime is permited, number hours to be worked. In the article 144,4 named the specific categories of employees as well as persons on duty in permises may be up to 24 hours per day, which are detailed by Government regulations. In articles the 145–146 there is provided types of working time excluded depends on employees age, work conditions and other matter, which are detailed by Government regulatios as well. There are detailed provisions in the article 149 related to reference period of working time, which is application limitted. The regulations of night work is seted in the article 154. Article 155 provides regulations for on-call work. As in recomendations anounced by European Commision to separate on-call time from inactive part of on-call time and use... [to full text]

Disertacijoje apjungiant tarpdiscipliniškumą, antropologinį požiūrį bei metodologiją bandoma naujai – teoriškai ir empiriškai – pažvelgti, kaip vietos/erdvės klausimai gali būti susieti su migracijos procesais. Disertacijoje keliami tokie probleminiai klausimai: Kaip tarptautinė migracija transformuoja (sustiprina, susilpnina ir kt.) šiandieninio (trans)migranto ryšius su gyventomis/gyvenamomis vieta/vietomis (teritorija/teritorijomis)? Kaip (trans)migracinė patirtis daro įtaką sociokultūrinės erdvės konstravimui? Kaip vyksta migrantų „savos erdvės“ formavimas? Disertacijoje remiamasi antropologine metodologija struktūruojant bei organizuojant visą tyrimą. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje tyrimo (2006 m. pb. – 2007 m. vid.) strategija. Lauko tyrimo metu buvo derinami dalyvaujamojo stebėjimo, pusiau struktūruotų interviu, neformalių pokalbių, stebėjimo metodai. Teorinėje disertacijos dalyje nagrinėjami vietos, erdvės ir migracijos tarpusavio ryšiai, transnacionalizmo/transmigracijos paradigma, „namų“ ir „pragyvenimo“ koncepcijos, įvedama „savos erdvės“ sąvoka. Atskiroje dalyje apžvelgiami Lietuvos ir Šiaurės Airijos regionai šiandieninės migracijos atžvilgiu. Metodologinėje dalyje aptariama ne tik metodologinė prieiga, lauko tyrimo eiga, bet ir tyrėjos refleksijos. Empirinėje dalyje aptariami ir apibendrinami lauko tyrimo metu gauti empiriniai duomenys, išskiriant migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje „savos erdvės“ konfigūracijai... [toliau žr. visą tekstą] / In the dissertation the combining both the interdisciplinarity and anthropological approach and methodology enables us to have a new look at how questions of place can be linked to migration processes, that is how (trans)migrants connect themselves with place/places in their daily lives. The main questions of the dissertation are: How the international migration transforms (strengthens, weakens etc.) current connections of a (trans)migrant with a place/places (territory/territories) where he or she lived/lives? How (trans)migrational experience makes impact on the construction of sociocultural space? How the formation of “own space” takes place? This dissertation relies namely on the anthropological methodology in structuring and organizing the whole research. The research strategy of particular case - migrants from Lithuania in Northern Ireland (end of 2006 – middle of 2007) enabled the analysis of the phenomenon at a particular point in time. Fieldwork included a combination of research methods: participant observation, semi structured interviews, informal conversations, observation. The theoretical part of dissertation reviews evolution of the term “place” in anthropology, analysis the paradigm of transnationalism and transmigration, the concepts of “home” and “livelihood”, theoretically defines “own space”. Methodological part not only discusses methodological approach and describes evolution of fieldwork, but presents researcher’s reflections as well. Empirical part... [to full text]