Išaugęs visuomenės vaidmuo paveldosaugoje paskatino ieškoti būdų ir metodų, kurių pagalba būtų nustatytas ir vystomas ryšys, realizuojantis valstybės strategijos saugoti kultūros paveldą ir visuomenės poreikio jį pažinti, patenkinimą. Šiame kontekste išryškėja komunikacijos reikšmė paveldosaugoje ir jos paslauga – viešieji ryšiai, aktualizuojantys išorinę komunikaciją ir įgyvendinantys anksčiau įvardintą tikslą. Nors viešieji ryšiai sėkmingai taikomi daugelyje veiklos sričių, tačiau jų atsiradimas ir veikimas Lietuvos paveldosaugoje yra pradinėse stadijose, todėl reikalingas išsamus jų tyrimas. Magistro darbo tikslas – išsiaiškinti komunikacijos reikšmės suvokimą ir aktualizavimą Lietuvos kultūros paveldosaugoje, išryškinant viešųjų ryšių veiklos metodų taikymo atvejus ir galimybes. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. Nustatyti bei įvertinti komunikacijos reikšmę šiuolaikinėje paveldosaugoje ir viešųjų ryšių veiklos metodų taikymo paveldosaugos veikloje teorines galimybes; 2. Įvertinti komunikacijos reikšmės suvokimą ir aktualizavimą Lietuvos kultūros paveldo politiką reglamentuojančiuose strateginiuose dokumentuose; 3. Išanalizuoti ir įvertinti praktikoje taikomus viešųjų ryšių metodus paveldosaugoje ir jų efektyvumą. Magistro darbo tyrimo objektas – viešųjų ryšių metodai, taikytini pristatant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą visuomenei. Tyrimo metodai. Komunikacijos reikšmė šiuolaikinėje paveldosaugoje, viešųjų ryšių metodų taikymo paveldosaugoje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of master’s thesis – to identify the importance of communication in Lithuania’s cultural heritage conservation, highlighting public relations’ methods and their opportunities. The following tasks to reach the aim are: 1.To identify the importance of communication in modern cultural heritage conservation; 2.To identify the use and theoretic opportunities of public relations’ method in cultural heritage conservation; 3.To value communication’s importance and actuality in the main strategic documents of Lithuanian cultural heritage conservation policy; 4.To analyze and value the public relations’ methods that are applied in practice and their efficiency. The object of research – public relations’ methods, that are applied in order to spread information of Lithuania’s immovable cultural heritage to society. Analysis methods of the official documents, historical, comparative, descriptive, empiricial and sociological analysis methods were used in order to reach the aim and tasks of master’s thesis. As a result, it can be claimed, firstly, the importance of communication in cultural heritage conservation is associated with to two things – the role of society in cultural heritage conservation is increased, also, the meaning of information society is appeared. It means, that society need to get enough information to recognize and interpret its cultural heritage. So, there should be found a solution that will satisfy both – government’s, that is interested to preserve cultural... [to full text]

Lietuvoje sukurta daug įvairaus rango, paskirties, dydžio, skirtingos funkcinės paskirties saugomų teritorijų. Širvintų rajone saugomos teritorijos užima 4,2 proc. rajono ploto. Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Tyrimas atliktas siekiant įvertinti minėtų objektų apsaugą Širvintų rajone. Šiame darbe atlikta norminių dokumentų, teritorijų planavimo, mokslinių darbų ir kitos aktualios literatūros analizė, nuvykus į Kultūrinį Kernavės rezervatą apžiūrėti paveldo objektai ir įvertinta jų būklė. Pagrindinis tokių objektų apsaugos tikslas – perleisti paveldą ateities kartoms. Vienas svarbiausių uždavinių paveldo objektų saugojime – atsakingas šių objektų stebėjimas ir jų būklės vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Širvintų rajono nekilnojamojo kultūros ir gamtos paveldo teritorijos yra geros būklės, nuolat vykdomi objektų būklės gerinimo darbai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų naudojimas ir apsauga yra reglamentuota pakankama teisine baze. / Lithuania has created a lot of protected areas, which differ in ranks, purpose, size and function. In Širvintos district protected territories cover 4,2 percent of area. Heritage sites - individual or groups of natural and cultural heritage objects – are the landscape elements, which are protected by special statutory protection and recovery mode. Aim of the research is to evaluate the protection of natural and cultural heritage in Širvintos district. This work analyzes normative documents, planning, research papers and other relevant literature, presents results of on-site evaluation of heritage objects in Kernave Cultural Reserve. The main purpose of the protection of these objects is to conduct the heritage to future generations. This is achievable only with the help of responsible observation and evaluation of condition of these objects. The results show that in Širvintos district areas of immovable cultural and natural heritage are in good condition, regularly maintained. Protection and use of immovable cultural heritage objects are regulated by a sufficient legal basis.

Darbo objektas – turistų pasitenkinimas. Darbo tikslas – įvertinti turistų pasitenkinimą Kauno m. senamiesčio kultūros paveldo objektais. Darbo tikslui pasiekti suformuluoti tokie uždaviniai: 1) pateikti turistų pasitenkinimo kultūros paveldo objektais teorinį pagrindimą; 2) įvertinti turistų srautus Kauno mieste; 3) apžvelgti pagrindinius Kauno m. senamiesčio kultūros paveldo objektus; 4) atlikti turistų pasitenkinimo Kauno m. senamiestyje esančiais kultūros paveldo objektais analizę. Tyrimo rezultatai. Atlikus turistų pasitenkinimo Kauno m. senamiestyje esančiais kultūros paveldo objektais analizę nustatyta, kad kultūros paveldo objektai, kuriuos vidutiniškai aplankė 86 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų – pagrindinė senamiesčio gatvė, Kauno rotušė ir Kauno pilis. Pasak didžiosios respondentų dalies, Kauno miesto senamiestis - graži, jauki, saugi, tvarkinga, švari, unikali miesto vieta, kurioje objektai tarpusavyje dera. Vertinant respondentų pasitenkinimą atskirais Kauno senamiesčio kultūros paveldo objektais pastebėta, jog tyrime dalyvavę turistai labiausiai patenkinti bendra senamiesčio atmosfera, rotuše, senamiesčio architektūra, Kauno pilimi. Trečdalis respondentų, apsilankiusių Kauno miesto senamiestyje pastebėjo keletą trūkumų: šioje miesto dalyje per mažai turistams įdomių šios rūšies objektų, dalis kultūros paveldo objektų yra neapšviesti, sunkiai randami. Tyrimo išvados. Nepaisant respondentų įvardintų kelių Kauno miesto senamiesčio, kaip kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of thesis – tourists’ satisfaction. Purpose of thesis – evaluate tourists’ satisfaction with Kaunas old town cultural heritage objects. To reach purpose of thesis there were formulated next tasks: 1) to present theoretical substantiation of tourists’ satisfaction with cultural heritage objects; 2) to evaluate stream of tourists in Kaunas city; 3) to examine main cultural heritage objects in Kaunas old town; 4) to accomplish analysis of tourists’ satisfaction with cultural heritage objects in Kaunas old town. Results of research. After accomplishing tourists’ satisfaction with Kaunas old town cultural heritage analysis, was established, that 86% of respondents, who completed the inquest, were visiting these cultural heritage objects – main Kaunas old town street (Vilniaus str.), town hall and Kaunas castle. According to the respondents answers, Kaunas old town – beautiful, cozy, secure, tidy, clean, unique part of the city, where different objects haggle with each other. While analyzing tourists’ satisfaction with different cultural heritage objects in Kaunas old town, can be seen, that respondents, who participated in inquest, highly satisfied with the atmosphere of an old town, town hall, architecture of an old town, Kaunas castle. One third of respondents, who visited Kaunas old town, had noticed few disadvantages: in this part of town there are not enough of cultural heritage objects, cultural heritage objects are unlit, and also it is hard to find them. Leaning... [to full text]

Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m. Mokslinės studijos „Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m.“ darbo objektas yra kultūros paveldo kontrolė – viena iš trijų pagrindinių (kurias be kontrolės sudaro apskaita ir paveldotvarka) kultūros paveldo išsaugojimo funkcijų. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti ir išanalizuoti kultūros paveldo kontrolės funkcijos raidą nuo 1990 m., pažymint pagrindines kiekvieno laikotarpio problemas ir specifiškumą. Šis darbas yra pirmasis mėginimas apžvelgti kultūros paveldo kontrolės funkciją orientuojantis į centrines šalies kultūros paveldo valdžios institucijas. Bendrais bruožais apibūdinant darbą reikia išskirti, jog iš kultūrinio sąjūdžio gimusi Kultūros paveldo inspekcija kontroliavo pagrindinius to meto paveldosaugos procesus, o jos įkūrimas akivaizdus paminklosaugos sampratoje įvykusio lūžio pagal vakarų Europos nuostatas etapas. Priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kultūros paveldo kontrolės funkciją perima KVAD su apsaugos kontrolės tarnyba, tačiau 1997 m. mėginant gerinti nepalankią kontrolės būklę, įsteigiamas Urbanistikos ir kultūrinio kraštovaizdžio skyrius, kas neigiamai atsiliepė į nagrinėjamos funkcijos administravimą. Tuo tarpu 2005 m. KPD įkurtas naujas kontrolės skyrius, šiandien derinantis veiklą su Departamento teritoriniais padaliniais ir 2003 m. įkurtas Policijos departamento Kultūros ir meno vertybių vagysčių tyrimo poskyris, kuris atsakingas už nusikaltimus kultūros ir meno vertybėms, leidžią... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural Heritage Control in 1990 – 2006 An object of the scientific study “Cultural Heritage Control 1990 – 2006” lies in a control of cultural heritage which is an essential of three functions for the preservation of the cultural heritage. The point of the work is to examine and analyze the development of control function of the cultural heritage from 1990 focusing on the main problems and particularities of each period. This study reviews the control function of the cultural heritage orienting towards the central ruling institutions of the cultural heritage. Worth to mention that an Inspection of cultural heritage has originated from the cultural movement and supervised the main process of heritage of that time. It was legislated a preservation act of real cultural values, and the Department of Preservation of Cultural Values (DPCV) took over a control function of the cultural heritage. Yet in 1997, to improve negative state of control there was founded a Department of cultural townscape, however it influenced the administration of analyzing function negatively. Whereas in 2005 a new control department of Cultural heritage has been established. Presently it coordinates a work with territorial subdivisions of the Department. In 2003 a subdivision for researching stolen cultural and art values near the Police department has been established. It was responsible for the prevention of crimes of cultural and art values. Thus a conclusion should be drawn that an efficiency of... [to full text]