Darbo tikslas : Pasirinktoje Klaipėdos uosto teritorijoje greta miesto branduolio piliavietės įvykdyti konversiją, pritaikant jas miesto bendruomenės ir jo svečių poreikiams, seniausioje miesto dalyje atkurti buvusius funkcinius ir emocinius miesto bei vandens ryšius, sutvarkyti esamas bei projektuojamas viešąsias erdves ir jas įkomponuoti miesto urbanistiniame audinyje. Be minėtų viešųjų erdvių integravimo, reikia suformuoti reprezentacinį uosto veidą, kuris atspindėtų ekonominę bei socialinę miesto padėtį ir būtų uosto struktūros pamatas. Norint pritraukti didesnį atplaukiančių turistų skaičių Klaipėdoje yra formuojamas kruizinių laivų keleivių terminalo pastatas. / Aim: The selected Klaipeda port area near the city castle to meet core conversion, adapting them to the urban community and the needs of his guest, the oldest part of the city to restore the former functional and emotional city and water connections, to sort out the current and projected in public spaces and to incorporate the urban tissue of the city. In addition to the integration of public spaces, it is necessary to form a representative port face, which reflects the economic and social situation of the city and the port structure of the foundation. In order to attract a greater number of tourists arriving in Klaipeda is formed by a cruise ship passenger terminal building.

Klaipėdos miesto architektūros, kraštovaizdžio savitumą lėmė istorinės aplinkybės. Nenuosekli Klaipėdos urbanistinė ir architektūrinė raida, pasikartojančios ekonominės bei politinės krizės darė įtaką ir miesto viešųjų erdvių plėtrą. Ypatingai smarkiai Klaipėdos senamiesčio teritorija nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau laimei išliko dalis senųjų pastatų, kurie išlaikė architektūrines detales, pabrėžiančias šio krašto savitumą. Prasidėjus pokarinei statybai, plėtojant planinę ekonomiką, imtasi atkurti miesto pramonę bei uosto funkcijas. Viena gražiausių senamiesčio vietų – teritorija palei Kuršių marias ir Danės upę – buvo paversta pramonine bei uostą aptarnaujančia zona. Viešosios erdvės, gyvenamieji pastatai ir kitos paskirties objektai projektuojami sovietmečiu būdingu tipišku metodu. Gyvenamosios paskirties zona tikslingai plėtojama šiaurinėje miesto dalyje. Visuomenės poreikiams skirtos erdvės nukeliamos toliau nuo centro. Atkūrus Nepriklausomybę, požiūris į architektūrą ir urbanistiką radikaliai keitėsi. Šiandien atkuriami senieji Klaipėdos pastatai, tvarkoma ir atnaujinama Pilies teritorija. Sutvarkytas ir visuomenės poreikiams atiduotas Jono kalnelis. Planuose numatoma Žvejų gatvės rekonstrukcija – čia turėtų būti pėsčiųjų alėja. Vienas po kito dygsta projektai, kurių tikslas – Klaipėdos miesto istorines vietas pritaikyti rekreacinei veiklai, visuomenės poreikiams. Siekiama formuoti Klaipėdos – miesto prie jūros ir marių – įvaizdį. / An architecture and landscape of Klaipeda is formed due to historical circumstances. The development of public spaces was influenced of inconsistent Klaipeda urban, architectural processes and political, economic crisis. Particularly, old town area of Klaipeda suffered during the Second Worl war, but fortunatly remained part of the old buildings that have stood the architectural details, emphasizing the uniqueness of this region. The beginning of the post-war construction, development of planned economy have been taken to restore the city's industry and port functions. One of the most beautiful old town area is along the Curonian Lagoon and the River Dane, which was transformed into an industrial and port serving area. Public spaces, residential buildings and other objects designed by method of Soviet typical presence. Residential zone is appropriate expanded in the northern part of the city. The space for public demands is moved away from the center. Approach to architecture and urban planning has changed radically after restoration of independence. Today old buildings of Klaipeda are restored, castle area is managed and updated. The John’s hill is put in order and given to public interests. Anglers street Reconstruction is scheduled - there should be a pedestrian walkway. One after the other projects are springing up to the aim – to adapt historic places of Klaipeda for recreational public activities. The aim is to develop Latvians - the city by the sea and the bay -... [to full text]

Darbe pateikiamas „Klaipėdos gelžbetonio“ gamyklos teritorijos, esančios Danės upės prieigose, konversijos siūlymas. Atlikus istorinę, urbanistinę teritorijos analizę, teritorijoje siūloma vystyti visuomeninę-komercinę funkciją. Vizualiai įvertinus esamų pastatų konstrukcinių elementų susidėvėjimą, siūloma teritoriją išvalyti, o konstrukciniu požiūriu vertingus elementus integruoti į naujų pastatų struktūrą, kaip buvusios teritorijos panaudos ženklus. Detalizuojamas ekspozicijų centro reprezentacinis korpusas tampa pagrindine komunikacine komplekso ašimi. Jame projektuojamos bendrosios (vestibiuliai, laikinos ekspozicijos), aptarnavimo (viešojo maitinimo, techninės ir kt.) ir specializuotos (konferencijų, priėmimų, prezentacijų) patalpos, papildančios teritorijoje esančių ekspozicijų salių korpusus. Darbą sudaro grafinė medžiaga ir tekstinė dalis: įvadas, analitinė tiriamoji, eksperimentinė dalys ir priedai. / Thesis proposes solution of territorial conversion of “Klaipėdos gelžbetonis” factory, which stands on the bank of Danė River. Carried out historical and urban territorial analysis suggested that territory should be reserved for public-commercial use. Visual evaluation of constructional elements of present buildings resulted to necessity of clearing the site. Only few valuable elements were integrated into structure of new buildings, maintaining signs of former function. Detailed representational pavilion of exposition center acts as main communicational axis of whole ensemble. There are proposed premises for general-purpose (lobbies, temporary expositions), services (restaurants, technical stuff, locker-rooms, etc.) and special-purpose (conferences, presentations, etc.), which complement permanent expositional spaces. Structure of thesis: introduction, analytical section, experimental section, references and extras.

Disertacijoje aptariama kultūrinių sluoksnių kaip šaltinio Klaipėdos XVI–XVIII a. infrastruktūros ir urbanistikos raidos problematika. Tiriamas laikotarpis apima laikotarpį nuo XVI a. pradžios (t. y. Klaipėdos miesto įsikūrimas dabartinio senamiesčio vietoje) ir baigiant XVIII a. antrąja puse, kuomet miesto urbanistinė struktūra įgauna pilnaverčio naujųjų laikų miesto vaizdą. Darbo pagrindą sudaro Klaipėdos miesto pastatų dendrochronologinio datavimo duomenys, archeologinių tyrinėjimų ataskaitos bei archeologijos ir istorijos pirminiai ir antriniai šaltiniai, kurie vertinami stratigrafijos, bihevioristinės archeologijos bei pasaulio sistemos teorijų požiūriais. / In the present study, the topic of cultural layers as the source of the 16th–18th century Klaipėda infrastructure and urban development evolution has been discussed. The researched period comprises the early 16th century (i. e. Klaipėda city founding in the location of the present old town) and up to the second half of the 18th century, when urban structure of the city obtains the image of a full-fledged city of the Modern Age. The basis of this study consists of dendrochronological dating information related to Klaipėda city buildings, archaeological investigation reports as well as archaeological and historical historiography, which has been analyzed with reference to stratigraphy, behavioral archaeology and the World System theories approach.

The dissertation deals with theoretical problem: it seeks to resolve the issues of what determines the competition of identity ideologies, what its manifestations are and what variations of demonstration of belonging and separateness of the population in a particular city of the South-Eastern Baltic Sea region can be created by this competition. The city of Klaipėda and the 20th century are taken as spatial and temporal boundaries of the study, thereby realising that the processes of the competition of identity ideologies which took place in Klaipėda were more general and incidental to many cities of particular South-Eastern Baltic Sea region. This is regarded as the case analysis in a comparative context, which aims at producing generalizations, limited by one case empirical data, of phenomena generic to many cities of the South-Eastern Baltic Sea region, and thereby to contribute to generalization of competition of identity ideologies incidental to multiple cases on the basis of a single case. The objective of the doctoral dissertation is to disclose the influence of the competition of the main consolidating identity ideologies in the public communication space of the city of Klaipėda on the identity of inhabitants of this city in the 20th century and formulate the pattern of the competition of such identity ideologies in the city of the South-Eastern Baltic Sea region on the ground of empirical data. In attaining this objective, the dissertation: 1) analyses the semantics... [to full text] / Disertacijoje sprendžiama teorinė problema: ja siekiama atsakyti į klausimą, nuo ko priklauso, kaip reiškiasi ir kokias gyventojų prisiskyrimo ir atskirumo demonstravimo variacijas konkrečiame Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste gali sukurti tapatybės ideologijų konkurencija. Tyrimo erdvinė ir chronologinė apimtis yra apribota Klaipėdos miestu XX amžiuje, sykiu suvokiant, kad Klaipėdoje vykę tapatybių ideologijos konkurencijos procesai buvo bendresni, pasireiškę ir kituose Pietryčių Baltijos jūros regiono miestuose. Tai yra atvejo analizė lyginamajame kontekste, kuria siekiama pateikti vieno atvejo empirine medžiaga apribotus apibendrinimus apie reiškinius, būdingus daugeliui Pietryčių Baltijos jūros regiono miestų, ir šitaip vieno atvejo pagrindu prisidėti prie tapatybės ideologijos konkurencijos, būdingos daugybei atvejų, apibendrinimo. Disertacijos tikslas yra atskleisti pagrindinių konsoliduojančių tapatybės ideologijų konkurencijos Klaipėdos miesto viešojoje bendravimo erdvėje įtaką šio miesto gyventojų tapatybei XX amžiuje ir empirinės medžiagos pagrindu suformuluoti tokių tapatybės ideologijų konkurencijos Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste modelį. Joje nagrinėjamas Klaipėdoje aktualizuotas nacionalistinių tapatybės ideologijų reikšminis turinys ir šių ideologijų simbolinio ir ritualinio palaikymo viešojo bendravimo erdvėje būdai 1918–1939 m., 1945–1988 m. ir po 1988 m.; yra nustatomi tapatybės ideologijų, kurios buvo palaikomos Klaipėdoje, konkurencijos... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo aktualumas. Užsienyje vienas iš senėjančios visuomenės bruožų pastaruoju metu yra senjorų turizmas. Šis senyvo amžiaus segmentas, kuris sudaro didelę turistų dalį, yra ypatingas ir skiriasi nuo kitų keliaujančių asmenų grupių. Senjorai dažniausiai nepaiso sezoniškumo, jie gali keliauti ilgesnį laiką, jiems reikia poilsio, be to, gali sau leisti daugiau, nes dažniausiai turi sukaupę santaupų. Lietuvoje taip pat stengiamasi populiarinti senjorų turizmą. Deja, Lietuvoje ši didėjanti senjorų rinkos dalis mažai tyrinėta. Kaip prognozavo Pasaulio turizmo organizacijos, nuo 2008 metų, Europoje mažėja turistų srautai. Ši problema Lietuvą pasiekė 2009–2010 m. Manoma, jog 2011 metais rinkos turėtų atsigauti, todėl Lietuvos turizmo agentūros ir informacijos centrai turtų būti pasiruošę patenkinti ir vyresnio amžiaus keliautojų poreikius. Šis baigiamasis magistro darbas gali būti aktualus Lietuvos senjorų turizmo plėtojimui ir galimam užsienio turistų pritraukimui. Darbe bandoma išsiaiškinti priežastis, dėl kurių turizmo paslaugų sfera nevienodai išsivysčiusi skirtingose šalyse, kokie motyvai skatina ar kliudo vystytis į/išvažiuojamajam ir vietiniam senjorų turizmui Lietuvoje. Įdomu, jog terminas senjoras neturi nusistovėjusios reikšmės, kuris įvardytų vyresnio amžiaus asmenis – nėra aišku nuo kada vyresnio amžiaus žmogų galima vadinti senjoru. Mokslinėje literatūroje (anglų kalba) aptikta skirtingų terminų, kurie apibrėžia vyresnio amžiaus žmonių grupę. Visa tai tik įrodo, kad ši... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The seniors’ market is really the specific one (there is no stable definition of older people in the scientific literature. This market segment has different names: silver market, grey market, mature market. There is no unanimous opinion at what age people become senior. Usually, the seniors’ age is varying from fifty to sixty years). Seniors travel seasonally, elderly people can travel for a longer time than usually, they need more rest and they can afford a little bit more because of the savings. Seniors, who continue their work get higher income, have less expense and there is no need to take care of children. Moreover, all society gets older because of few reasons: a longer lifetime and particular habits of lifetime, a better healthcare, a medicine breakthrough, a different family model and the most important thing probably would be a decreasing birthrate. There are efforts to make senior tourism more popular in Lithuania too. Unfortunately, this market segment has not much of research attention. According to the World Tourism Organization (WTO), the stream of tourists from 2008 decreased in Europe. In Lithuania, this problem appeared in 2009 – 2010. It is predictive that in 2011 markets might recover and due to this tourism organizations in Lithuania need to know how to meet expectations of elderly people and prepare for this. Object of the paper – the development possibilities of the seniors’ tourism market. Object of the research – to find peculiarities of... [to full text]

In the spring of 1924, the Baltic sea coast territory of Klaipėda, formerly a region of East Prussia became an autonomous area administrated by the Republic of Lithuania. Given the mixed nationalities of the population, during the interwar period, Germany and Lithuania both pressured citizens to prefer one or the other nationality, which contributed to gradual radicalization and growing nationalist tendencies. The key outcome was the Kaunas process at the turn of 1934/35. Under the Law for the Protection of the Republic, 87 members of the Klaipėda national-socialist organizations CSA and SOVOG were convicted of conspiracy to annex the territory to Germany. The convictions led to an economic blockade of Lithuania by Germany and a massive pro-German propaganda campaign. The United Kingdom tried to settle the situation by increasing its trade activity with Lithuania, accompanied by diplomatic pressure on Lithuania to ease its stance against Germany. After Lithuania agreed to grant amnesties to those convicted of conspiracy, in 1936/37, German-Lithuanian economic relations were restored. However, in the late 1930s, the Republic of Lithuania became an easily blackmailed and diplomatically isolated state, forced to grant numerous concessions to its German minority population. The Lithuanian government...

Magistro studijų baigiamojo darbo tikslas yra parengti laivininkystės fakulteto architektūrinį projektą. Remiantis profesine literatūra, istoriniais tyrimais ir apžvelgus XXI a. analogus pirmiausia projektuojamas universitetinis miestelis, o tada detalizuojamas fakultetas. Universitetui pasirinkta teritorija Klaipėdoje tarp „Baltijos“ laivų statyklos ir piliavietės. Sukuriama nauja teritorijos koncepcija. Projektuojant universitetą spręstos uostamiesčio problemos: a) sukuriama aiški riba tarp pramonės ir paveldo; b) atgaivinamas senamiestis; c) sukuriama miestiečių prieiga prie Kuršių marių; d) piliavietės teritorija „grąžinama“ miestui. Universitetinis miestelis suprojektuotas atsižvelgus į Klaipėdos senamiesčio urbanistinį karkasą, masinės apžvalgos vietas, klaipėdietišką architektūrą, Klaipėdos miesto bendrąjį planą, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą ir kultūros vertybių registrą. Fakultetas suprojektuotas miestelio vakarinėje dalyje. Jis sudarytas iš I ir L formos korpusų. Atlikus šiuolaikinių mokymo metodų analizę, nuspręsta pasirinkti karkasinę konstrukciją, kadangi ji lengviausiai gali būti perplanuojama ir pritaikyta ateities mokymo metodams. Pirmuose aukštuose numatomos viešosios erdvės, o aukščiau – mokymo. Detalizuotas fakultetas – universitetinio miestelio išklotinės dominantė. Darbą sudaro analitinė, tiriamoji ir projektinė dalis. / The goal of the final master project is to design Klaipeda University Naval Faculty. Referring to professional literature, historical analysis and XXI century analogues, firstly, it was decided to design the campus and only then detail the naval faculty in it. The territory for the university is chosen in Klaipeda, between “Baltija” shipyard and a castle place. A new concept for the territory is created. While designing the university port’s main problems are solved: 1. a clear mark between industry and heritage is created; 2. the old town is revived; 3. public access to Curonian lagoon is created; 4. the castle territory is returned to Klaipeda. The campus is designed regarding to the old town urban frame, view points, local architecture, aggregate plan, immovable special plan of the cultural heritage preservation and cultural value list. The faculty is designed in the western part of campus. It is composed of I and L form blocks. According to the contemporary teaching methods it was decided to choose frame construction for building, as it is easy to adjust for future teaching methods. The ground floor is for public, there are educational spaces above it. The detailed faculty is the dominant of the campus layout. The project is composed of analytic, investigative and designed parts.

Darbo tikslas – išanalizuoti gyvenamojo nekilnojamojo turto rinką ir įvertinti pagrindinius veiksnius veikiančius statybų kainas ir ištirti kokią įtaką daro atskiro regiono vystymasis. Tyrimo objektas - nekilnojamojo turto rinka Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tiksliau daugiabučių namų rinką. Darbas susideda iš trijų dalių: teorinės, analitinės ir empirinės. Pirmiausia pateikiama teorinė informacija apie nekilnojamojo turto rinką – nekilnojamojo turto rinkos charakteristikos ir samprata. Antrame skyriuje analizuojami demografiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai Lietuvoje, ir kokią įtaką daro nekilnojamojo turto rinkai. Paskutinėje dalyje analizuojami tie patys rodikliai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, ir jų įtaka gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai (ar butų kainos nėra per aukštos, ar situacija rinkoje nejuda link kainų burbulo). / The objective of this paper is to analyze residential real estate market and to evaluate the main factors influencing construction prices of residential real estate, and also to investigate are prices depend on individual region economic growth tendencies. Research subject is the real estate market of Vilnius, Kaunas, Klaipeda and Siauliai cities, especially the tenement house market. The paper consists mainly of three parts: theoretical, analytical and empirical. Firstly, is provided theoretical information about real estate market - analysis and conception of real estate market and its characteristics. Then, in the second chapter, there is the analysis of demographical, social and economical factors in Lithuania, how they vary and influence the real estate market. Next is the study of main economic and social environment factors in Vilnius, Kaunas, Klaipeda and Siauliai cities, and how they influence residential real estate market in these cities (are prices not too high or they are next to residential real estate price bubble). The research contains 52 pages. There are 13 tables and 11 diagrams.

Austrai – nedidelė mažuma, kuri turėjo įtaką Lietuvos tarpukario gyvenimui. Vieni čia gyveno ir dirbo, kiti tiesiog atvykdavo poilsiauti. Pasirinktos dvi svarbiausios austrų lokalizacijos vietos Lietuvoje - Kaunas ir Klaipėdos kraštas. Magistrinio darbo objektas – austrai, gyvenę ar lankęsi Kaune ir Klaipėdos krašte 1924-1939 m. bei jų įvažiavimą ir buvimą reglamentuojantys dokumentai.. Darbo tikslas: išsiaiškinti dėl kokių priežasčių austrai imigravo 1924 – 1939 m. į Lietuvą ir kokį vaidmenį suvaidino Klaipėdos krašto ir Kauno pramonėje ir kultūriniame gyvenime Išanalizavus pirminius ir antrinius šaltinius, galima teigti, kad Klaipėdos krašte gyveno nedidelė austrų bendruomenė. Iš viso identifikuota 16 austrų. Keletas iš jų dirbo pramonės sektoriuje, taip pat restorane ir privačiose įstaigose. Dėl spartaus kultūros ir pramonės vystymosi daugiausia į Lietuvą atvykusiųjų austrų gyveno Kaune. Čia dauguma dirbo kaip artistai įvairiuose restoranuose. Didelė dalis atvykusiųjų dirbo ir pramonėje. Gamyklose dirbę austrai gaudavo didžiausią darbo užmokestį. Austrų, gyvenančių ir dirbančių Klaipėdos krašte 1924-1939 skaičius nežymiai augo. Daugiausia gyveno 1930 m. – 14 austrų. Kaune 1924-1929 m. gyvenusiųjų austrų skaičius svyravo nuo 30 iki 38. 1929 m. viduryje liko tik trečdalis gyvenusiųjų austrų. Austrų, gyvenančių ir dirbančių Klaipėdos krašte 1924-1939 skaičius nežymiai augo. Daugiausia gyveno 1930 m. – 14 austrų. Kaune 1924-1929 m. gyvenusiųjų austrų skaičius svyravo nuo 30... [toliau žr. visą tekstą] / Austrians – a small minority that had an impact on the life of inter-war Lithuania. Some of them lived and worked here, the others used to come here for rest. Two major Austrian locations in Lithuania have been chosen – Kaunas and Klaipėda Region. Object of the master paper – Austrians who visited and lived in Kaunas and Klaipėda Region in 1924-1939 and the documents regulating their immigration and stay. Objective of the paper: to find out the reasons causing Austrians’ immigration to Lithuania in 1924-1939 and to find out what role they played in industry and cultural life in Kaunas and Klaipėda Region. Upon the analysis of primary and secondary sources, it can be stated that a small Austrian community lived in Klaipėda Region. In total 16 Austrians have been identified. Some of them worked in the industrial sector, also in a restaurant and private institutions. The biggest part of Austrians after immigration lived in Kaunas due to the quick development of culture and industry. Most of them worked here as artists in various restaurants. A big part of immigrants also worked in industry. Austrians who worked in the factories used to get the biggest salaries. The number of Austrians who lived and worked in Klaipėda Region in the years 1924-1939 was increasing little by little. The most Austrians lived in 1930 – 14 Austrians. The number of Austrians living in Kaunas in the years 1924-1939 ranged between 30 and 38. In the middle of the year 1929 only the third of the Austrians... [to full text]