SANTRAUKA Visais laikais šeimos socialinę gerovę siekta gerinti. Pastaraisiais metais tam skirta ypatingai daug dėmesio. Siekiant aiškiai apibrėžti tėvų auginančių vaikus socialines garantijas, tarpautinėje ir nacionalinėje teisėje šiuo klausimu priimta nemažai teisės aktų, vykdoma paramos šeimai politika nacionaliniu lygiu, įgyvendinamos paramos šeimai priemonės. Paramos šeimai politika tai kompleksinis junginys priemonių, kurias valstybės turi taikyti labai tikslingai, atsižvelgdamos į situaciją šalyje, į visuomenės išsivystymo lygi, požiūrį į šeimas ir kitus veiksnius. Pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai šeimos politikos ir socialinių garantijų srityje, tai Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, Europos socialinė chartija, Europos socialinės apsaugos kodeksas, Europos Sąjungos direktyvos. Šiais dokumentais siekiama užtikrinti lygių galimybių principus, vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, darbo ir šeimos tinkamą derinimą, motinystės apsaugą, tėvystės ir motinystės atostogas ir kitas garantijas susijusias su šeima. Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinius teisės aktus ir situaciją šalyje, stengiamasi kurti nuoseklią šeimos politiką, tačiau šiandien efektyviu jos veikimu dar negalima džiaugtis. Nors įstatyminė bazė šalyje ir sukurta, tačiau vyksta nuolatinis jos tobulinimas. Šeimos socialinės garantijos Lietuvoje apima socialinį draudimą ir socialinę paramą. Socialinė parama skirstoma į socialines paslaugas ir piniginę paramą. Šiuo metu šalyje egzistuojanti... [toliau žr. visą tekstą] / LEGAL REGULATION OF MATERNITY AND PATERNITY SOCIAL INSURANCE ON THE NATIONAL AND INTERNATIONAL LEVEL SUMMARY There have always been attempts to increase family social welfare. The recent years have seen a particular increase of attention in this sphere. Quite a number of legal acts have been passed in the said field in international and national law, family support policies have been implemented on the national level, and family support measures implemented in order to clearly define social security of parents involved in childcare. Family support policy is a complex construct of measures that countries should apply with particular purposefulness, with regard to the countries’ situation, society development level, attitudes towards families and other factors. The main international legal acts in the sphere of family policy and social security are conventions of the International Labour Organisation, the European Social Charter, the European Social Security Code, and European Union directives. The aforementioned documents are aimed at assurance of equal opportunities principles, equal attitudes towards men and women, just matching of family and professional life, maternity-related security, paternity and maternity leaves and other security measures concerning family life. In Lithuania, efforts are made to develop a consistent family policy with regard to international legal acts and the country’s current situation, but people cannot yet enjoy its efficient functioning... [to full text]

Tėvystės tyrimai, apimantys socialinės lyties aspekto nagrinėjimą, Lietuvoje vis dar fragmentiški. Vyriškumo aspektas tėvystės tyrimuose svarbus, nes dažnai paaiškina tėvystės praktikas, grįstas galios santykiais tarp vyrų ir moterų šeimoje bei vyrų santykio su vaikais pobūdį. Šeimos modelio pokyčiai nuo tradicinės link modernios šeimos Lietuvoje demografų pastebimi po 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimo. Vienas iš modernios šeimos bruožų – įvairėjančios šeimos formos, sąlygojančios tėvystės praktikų įvairovę. Disertacijoje nagrinėjamos skirtingo socialinio statuso bei skirtingų šeimos formų vyrų tėvystės patirtys bei gilinamasi į jų tėvo vaidmens sampratą. Disertacijos tikslas - sukurti grindžiamąją teoriją, atskleidžiančią vyrų, turinčių mažų vaikų tėvystės patirtis ir praktikas. Tam pasitelkta A. Strausso ir J. Corbin (1996) grindžiamosios teorijos versija. Tyrimo rezultatai interpretuojami pasitelkiant teorines darbo prielaidas - R. Connell (1987) hegemoninio vyriškumo teoriją, T. Coleso (2008) mozaikinio vyriškumo interpretaciją, H. Novotny (1981) emocinio kapitalo sampratą, L. Adkins (2004) ir P. Bourdieu (1977) kritinio refleksyvumo koncepcijas. Sukurtoje grindžiamojoje teorijoje išryškėja, kad šiuolaikinis tėvas vis labiau verčiamas būti sąmoningu ryšyje su vaikais ir vaikų motina. Jo sąmoningumą skatina tiek išorinės struktūrinės aplinkybės: išsilavinimas ar darbas susijęs su ugdymo klausimais, prieinama ekspertinė literatūra vaikų ugdymo klausimais, šeimos santykių... [toliau žr. visą tekstą] / Researches of fatherhood involving gender dimension, are still fragmentary in Lithuania. The aspect of masculinity in fatherhood researches is important, because it often explains fathering practices based on power relations between men and women in the family and the relationship nature of men with their children. Demographers observe family model changes from traditional to modern family in Lithuania since the restoration of Independence in 1990. An increasingly diverse family forms is one of the modern family attributes allowing a variety of fathering practices. The dissertation examines fathering experiences of men with different social status and diverse types of family as well as looks into the men’s conception of the father role. Objective of the thesis - to create a Grounded theory, revealing men with young children fathering experiences and practices according to A. Strauss and J. Corbin (1996) Grounded theory version. The results are interpreted by means of theoretical assumptions - R. Connell (1987) theory of hegemonic masculinity, T. Coles (2008) interpretation of the mosaic masculinity, H. Novotny (1981) concept of emotional capital, L. Adkins (2004) and P. Bourdieu (1977) concepts of critical reflexivity. The results of Grounded theory reveal that the contemporary father is progressively enforced to be conscious in relations with the child and the mother. His awareness is stimulated both by external structural factors, such as education or work associated to the... [to full text]

Žinoma, kad kas dešimtas vaikas, turintis klausos negalią, gimsta kurčiųjų šeimoje, kiti devyni gimsta ir auga girdinčiųjų šeimose. Pastarosioms yra labai sudėtinga susitaikyti su šiuo faktu, joms reikalinga visokeriopa pagalba, o ypač psichologinė, kurios Lietuvoje labiausiai trūksta. Dėl nepakankamo žinių lygio apie savo vaiko negalią ir problemas, su kuriomis bus susiduriama, dėl savo psichologinės būklės tėvai daro daug klaidų spręsdami vaikų su klausos negalia ugdymo klausimus. Tik ankstyvojoje vaikystėje tinkamai organizuotas kurčio vaiko ugdymas gali sukurti prielaidas išugdyti pilnavertę asmenybę. Kiek tėvai gali nuspręsti kas jų vaikui geriausia, kiek jie žino apie būtiną ankstyvą klausos pažeidimų diagnostiką, apie savo neįgalaus vaiko ugdymo, protezavimo, įvairias pagalbos formas bei kitas galimybes – tai labai svarbūs kurčio vaiko pozityvios socializacijos veiksniai. / Statistics data shows that one out of ten hearing impaired children is born to a deaf family while nine hearing impaired children are born to a hearing family. Hearing families have great problems to accept the fact of their child‘s deafness and need many-sided support especially psychological help and advice. Because of lack of knowledge about the needs and problems of deaf children as well as their hard psychological state parents make many mistakes regarding decisions on education of their deaf children. Only appropriately organized process of education since early childhood enables to raise a deaf child as a socialized person. Parents’ knowledge of early childhood deafness diagnostics and identification, services, education, technological equipment, communication, various support forms, and other opportunities – these are very important factors for positive socialization of deaf children.

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Šiuo metu didžioji dalis visuomenės pateisina smurto panaudojimą kaip auklėjimo priemonę, pagrindinė to priežastis - žinių trūkumas ir bausmės už smurtavimą išvengiamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Todėl vis labiau plėtojama vaiko teisių kontrolė, apsauga, skatinama atsižvelgti į vaiko teises, jas žinoti ir nepažeidinėti. Požiūris į vaiką yra esminis, veiksnys tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų elgesiu su vaiku, jo poreikių patenkinimu, nes tik suaugusiųjų dėka yra įgyvendinamos vaiko teisės (Kairienė, 2007). Tačiau tam reikia žinoti svarbiausius teisinius šaltinius, apsaugančius vaiką: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko teisių konvencija. Todėl teisinis švietimas, ypač vaiko teisių klausimais, gali būti traktuojama kaip pozityvios tėvystės prielaida. Jei tėvai būtų labiau informuoti apie teisinius dalykus, pozityvi tėvystė būtų daug sparčiau plėtojama ir įgyvendinama, nes tai užkirstų kelią smurtui prieš vaikus ir nepriežiūrai, taip pat nekiltų tiek daug klausimų, nesusipratimų susidūrus su teisiniais niuansais. Išsamiau tyrinėjant tema išryškėja tokie pagrindiniai probleminiai klausimai: Kodėl teisinis švietimas reikšmingas pozityviai tėvystei? Kaip skatinti tėvus domėtis, žinoti ir užtikrinti savo vaiko teises, pareigas šeimoje, mokykloje ir kitoje socialinėje aplinkoje... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education, which should promote positive parenthood, ought not to be isolated from the protection of the rights of the child. At present the majority of the society justifies corporal punishment as a means of upbringing. The cause of this phenomenon is both the lack of understanding and the fact that parents are rarely punished for using corporal punishment. (The Institute of Supervision of Human Rights, 2009). Therefore, the rights of the child control, protection is being expanded, the society is encouraged to pay attention to the child’s rights, to be aware of them and not to violate them. The approach to the child is an essential factor which is directly linked with the way adults treat the child, the fulfillment of their needs, since the child’s needs are fulfilled only with the help of adults (Kairiene, 2007). In order to understand the fact one must know the most important legal documents defending the rights of the child: The Constitution of the Republic of Lithuania, the Law of the Protection of the Child’s rights of the Republic of Lithuania, Convention on the Rights of the Child. That is why juristic education, on the rights of the child in particular, should be treated as the assumption for positive parenthood. If parents were better informed about legal topics, positive parenthood would be implemented much faster since that would prevent child abuse and neglect as well as misunderstandings related to legal matter. If we have a closer look at the subject... [to full text]