El objetivo de este estudio, fue analizar la validez basada en la estructura interna y la fiabilidad mediante el coeficiente alfa de Cronbach de la Escala de Parentalidad Positiva (E2P) de Gómez y Muñoz (2014). La muestra estuvo compuesta por 456 personas entre padres y cuidadores (abuelos, tíos y hermanos) de niños de 0 a 5 años, provenientes de una provincia de la región andina del Perú. Además, se aplicó el Inventario de Conductas Parentales (ICP) como evidencia de validez convergente, el cual evalúa las conductas positivas o negativas hacia el niño que presentan los padres durante la crianza. Como resultados, el análisis factorial exploratorio de la E2P determinó las cuatro dimensiones originales que explicaron el 46.27% de la varianza total. Las correlaciones entre las puntuaciones del ICP, específicamente las conductas de apoyo y compromiso resultaron significativas con las dimensiones Protectora (r= .402, p <0.01), Reflexiva (r= .329, p <0.01), Formativa (r= .291, p <0.01) y Vínculo (r= .439, p <0.01) de la escala en estudio; mientras que resultaron correlaciones negativas las conductas de hostilidad y coerción son las dimensiones Protectora (r= -.023, p <0.01), Reflexiva(r= -.019, p <0.01), Formativa (r= -.030, p <0.01) y Vínculo (r= -.077, p <0.01). Así mismo, utilizando en método de consistencia interna, la confiabilidad de las cuatro dimensiones fue de 0.77 a 0.88. Estos resultados permiten concluir que el E2P presenta evidencias de validez y confiabilidad para medir las competencias parentales en una población en la zona sierra del Perú. / The aim of this study was to analyze the validity based on the internal structure and reliability using Cronbach's alpha coefficient of the Positive Parenthood Scale (E2P) of Gómez and Muñoz (2014). The sample consisted of 456 people between parents and caregivers (grandparents, uncles and brothers) of children from 0 to 5 years old, from a province of the Andean region of Peru. In addition, the Inventory of Parental Conduct (ICP) was applied as evidence of convergent validity, which evaluates the positive or negative behaviors towards the child that the parents present during the upbringing. As results, the exploratory factor analysis of the E2P determined the four original dimensions that explained 46.27% of the total variance. The correlations between the ICP scores, specifically the support and commitment behaviors were significant with the dimensions Protective (r = .402, p <0.01), Reflective (r = .329, p <0.01), Formative (r = .291 , p <0.01) and Link (r = .439, p <0.01) of the scale under study; while negative correlations were the behaviors of hostility and coercion are the dimensions Protective (r = -.023, p <0.01), Reflective (r = -.019, p <0.01), Formative (r = -.030, p < 0.01) and Link (r = -.077, p <0.01). Also, using the internal consistency method, the reliability of the four dimensions was 0.77 to 0.88. These results allow us to conclude that the E2P presents evidence of validity and reliability to measure the parental competences in a population in the highlands of Peru. / Tesis

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Šiuo metu didžioji dalis visuomenės pateisina smurto panaudojimą kaip auklėjimo priemonę, pagrindinė to priežastis - žinių trūkumas ir bausmės už smurtavimą išvengiamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Todėl vis labiau plėtojama vaiko teisių kontrolė, apsauga, skatinama atsižvelgti į vaiko teises, jas žinoti ir nepažeidinėti. Požiūris į vaiką yra esminis, veiksnys tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų elgesiu su vaiku, jo poreikių patenkinimu, nes tik suaugusiųjų dėka yra įgyvendinamos vaiko teisės (Kairienė, 2007). Tačiau tam reikia žinoti svarbiausius teisinius šaltinius, apsaugančius vaiką: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko teisių konvencija. Todėl teisinis švietimas, ypač vaiko teisių klausimais, gali būti traktuojama kaip pozityvios tėvystės prielaida. Jei tėvai būtų labiau informuoti apie teisinius dalykus, pozityvi tėvystė būtų daug sparčiau plėtojama ir įgyvendinama, nes tai užkirstų kelią smurtui prieš vaikus ir nepriežiūrai, taip pat nekiltų tiek daug klausimų, nesusipratimų susidūrus su teisiniais niuansais. Išsamiau tyrinėjant tema išryškėja tokie pagrindiniai probleminiai klausimai: Kodėl teisinis švietimas reikšmingas pozityviai tėvystei? Kaip skatinti tėvus domėtis, žinoti ir užtikrinti savo vaiko teises, pareigas šeimoje, mokykloje ir kitoje socialinėje aplinkoje... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education, which should promote positive parenthood, ought not to be isolated from the protection of the rights of the child. At present the majority of the society justifies corporal punishment as a means of upbringing. The cause of this phenomenon is both the lack of understanding and the fact that parents are rarely punished for using corporal punishment. (The Institute of Supervision of Human Rights, 2009). Therefore, the rights of the child control, protection is being expanded, the society is encouraged to pay attention to the child’s rights, to be aware of them and not to violate them. The approach to the child is an essential factor which is directly linked with the way adults treat the child, the fulfillment of their needs, since the child’s needs are fulfilled only with the help of adults (Kairiene, 2007). In order to understand the fact one must know the most important legal documents defending the rights of the child: The Constitution of the Republic of Lithuania, the Law of the Protection of the Child’s rights of the Republic of Lithuania, Convention on the Rights of the Child. That is why juristic education, on the rights of the child in particular, should be treated as the assumption for positive parenthood. If parents were better informed about legal topics, positive parenthood would be implemented much faster since that would prevent child abuse and neglect as well as misunderstandings related to legal matter. If we have a closer look at the subject... [to full text]