Darbo tikslas - atskleisti teisinio ugdymo ypatumus tautinių mažumų mokyklose. Tyrimo objektas - tautinės mažumos mokyklos mokinių rašinių analizė teisinio ugdymo aspektu. Tikslui pasiekti vadovautasi moksline ir metodine literatūra, naudotas kokybinis tyrimo metodas – rašinių analizė. Darbo uždaviniai: 1) Išnagrinėti teisinio ugdymo ir tautinių mažumų sampratas; 2) Apžvelgti pagrindinius įstatymus, reglamentuojančius tautinių mažumų mokyklų teisinį švietimą; 3) Ištirti mokinių teisinį sąmoningumą rašto darbuose. Pirmoje dalyje išnagrinėtos ugdymo bei teisinio ugdymo sąvokos. Taip pat analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys teisinį ugdymą. Antroje dalyje aptarta tautinių mažumų sąvoka ir išanalizuoti dokumentai, reglamentuojantys tautinių mažumų švietimą. Trečioje dalyje analizuojami mokinių rašiniai teisinio ugdymo aspektu. Darbą apibendrina išvados, teigiančios, kad tautinių mažumų mokiniai laiko save Lietuvos piliečiais. Jų pilietinė savimonė remiasi teisės normomis, galiojančiomis šalyje. / The aim of work – to reveal peculiarities of legal education at national minorities school. The object of this work – national minorities schoolchild’s analysis of an essay by legal education aspect. Scientific and methodical literature was going to reach the aim, was used a qualitative research – essays analysis. Tasks of the work: 1) To scrutinize the terms of legal education and national minorities; 2) To review the main laws which regulates the legal education of the school of national minorities; 3) To explore schoolchild’s consciousness at written work. The first part of this paper explore the terms of the education and legal education. Besides, will be analysed the legislation of legal education. The second part tries to scrutinize the term of national minority and to review the main laws which regulates the legal education of the school of national minorities. The third part explores an essays of schoolchild’s by legal education aspect. Conclusions of this work state that the national minorities schoolchild believe themselves as the citizens of Lithuania. Their civil self-consciousness is in conformity with the rules initiated in State.

Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali. Švietimo sistemoje įvyko reikšmingos permainos, t.y. atnaujintos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, kurios reglamentuoja ugdymo planavimą ir organizavimą, kelia naujus reikalavimus bendrojo lavinimo mokykloms, mokyklų vadovams ir pedagogams, pertvarkant ugdymo procesą. Bendrosios programos yra pagrindinis valstybės lygmens dokumentas, reglamentuojantis ugdymo planavimą ir organizavimą bendrojo lavinimo mokykloje. Nuo pirmųjų bendrųjų programų atsiradimo, bendrosios programos buvo keletą kartų tobulinamos. Tai rodo, kad ugdymo turinį reikia periodiškai atnaujinti. Išsamių pačias programas analizuojančių tyrimų atlikta nebuvo. Tik 2008 metais, kai ekspertų komisijos, bendrojo ugdymo tarybos nariai, nepriklausomi ekspertai ir kiti svarbūs asmenys dirbo prie pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų tobulinimo, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo „Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų naudojimo/naudingumo planuojant ir organizuojant ugdymą mokykloje“ tyrimą. Teisinio ugdymo organizavimas pagal atnaujintas bendrojo lavinimo bendrąsias programas yra nauja ir mažai tyrinėta tema. Teorinį darbo pagrindą, analizuojant teisinio ugdymo organizavimo pagal atnaujintas bendrojo lavinimo bendrąsias programas ypatumus, sudaro teisinio ugdymo samprata ir teorinių kontekstų turinys, aprėpiantis teisės ugdymo apibrėžimą, teisinio ugdymo koncepcijos interpretavimą skirtingose mokslo... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of Law pedagogy Master’s thesis is on the front burner. Educational system has undergone significant changes, i.e. there were renewed primary, general and secondary education programs which regulate training planning and organization, put forward new requirements to general education schools, school heads and educators reforming education process. General programs are the main state level document that regulates training planning and organization at general education school. Since the appearance of the first general programs they have been improved some times. This shows that educational content should be renewed from time to time. There were no comprehensive researches analyzing the programs. Only in 2008 when expert commissions, the members of general education council, independent experts and other important persons worked at the improvement of the general programs of primary and basic education the Ministry of Education and Science initiated the research of „The use/usefulness of general programs and educational standards during planning and organizing education at school”. The organization of legal training according to renewed general education programs is a new and little investigated theme. The theoretical ground of the thesis analyzing the peculiarities of organization of legal training according to renewed general education programs is the conception of legal training and the content of theoretic contexts covering the definition of legal training, the... [to full text]

Teisės ir pareigos yra neatskiriama kiekvieno visuomenės nario gyvenimo sociume dalis. Aukštojo mokslo institucijos užima reikšmingą vietą, formuojant asmenų teisinį suvokimą, todėl teisinis ugdymas ir jo dėstymas yra aktuali tema. Aktyvaus mokymo metodai yra plačiai tirti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo lygmenyse. Tačiau aktyviųjų mokymo metodų naudojimas aukštojo mokslo institucijose yra mažai tirtas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas studijų organizavimui, metodų naudojimui teisinio ugdymo paskaitose. Aktyviųjų mokymo metodų naudojimas yra būdas pagerinti teisinio ugdymo dėstymą aukštojoje mokykloje. Darbo tema – aktyviųjų mokymo metodų taikymas teisinio ugdymo paskaitose. Darbo objektas yra aktyviųjų mokymo metodų taikymas. Todėl iškeliamas darbo tikslas - nustatyti aktyviųjų mokymo metodų taikymo poveikį teisinio ugdymo paskaitoms. Atsižvelgiant į darbo tikslą, formuluojama hipotezė - aktyviųjų mokymo metodų naudojimas teisinio ugdymo paskaitose formuoja studentų kritinį mąstymą. Siekiant užsibrėžto tikslo, iškeliami tokie uždaviniai: Apibūdinti aktyviuosius mokymo metodus; išryškinti teisinio ugdymo ypatumus; Ištirti aktyviųjų mokymo metodų panaudojimą teisinio ugdymo paskaitose. Darbo teorinė dalis susideda iš teisinio ugdymo sampratos analizės bei aktyviųjų mokymo metodų aptarimo. Teisinis ugdymas nagrinėjamas aiškinant teisės ir ugdymo sąvokas. Antroje darbo dalyje yra aptariama aktyviųjų mokymo metodų samprata, įvairovė bei jų taikymo aukštojoje mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / Rights and duties have a huge impact on everyday life of each member of our society. Higher education institutions play an important role in forming the understanding of law. Therefore the teaching of law in higher education institutions is an urgent issue of nowadays life. Active teaching methods are widely researched in kindergarten and school environment. Usage of active teaching strategies in higher education is less explored; therefore it should be examined for the improvement of such programs as law education. The subject of this work is the implementation of active teaching methods in higher education law studies. The objective of the work is to find out the impact which active methods have on law education lectures. According to the aim, the hypothesis is pointed out – the usage of active methods in law education lectures forms critical thinking. Therefore, according to the objective mentioned before, three main goals are pointed out: description of active teaching methods; emphasis of law education features; research of active teaching methods usage in higher education law studies. The first part of the work is composed of law education research through the law and the education concept analysis. The second part of the written work consists of the active method concept, variety and application possibility in higher education research. The last part describes the survey, which is constructed for the approval or rejection of the hypothesis and for the achievement of... [to full text]

Darbo tema – mokinių požiūris į teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Sistemingas ir nuoseklus teisinių žinių suteikimas mokiniams stiprina jų teisinę sąmonę. Teisės egzistavimas visuomenėje priverčia žmones daryti tai, ko kitaip jie nedarytų. Taigi teisinis ugdymas labai aktualus formuojant visuomenės sąmoningumą. Teigtina, kad teisinis ugdymas mokykloje vienas iš būdų paruošti žmogų gyvenimui visuomenėje. Mokykloje teisinis ugdymas padeda mokiniams įgyti žinias ir gebėjimus, reikiamus naudojantis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginant savo teises ir vykdant pareigas. Darbo tikslas - atskleisti mokinių požiūrį į teisinį ugdymą. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: išanalizuoti teisinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje teorinius aspektus; apibūdinti mokinių požiūrio į teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje tyrimo metodikos parinkimą; ištirti mokinių požiūrį į teisinį ugdymą. Teorinėje dalyje analizuojama teisės sąvoka, jos socialinė paskirtis bei aptarti du svarbiausi jos elementai – teisės ir pareigos. Taip pat, aptariami ugdymo teoriniai aspektai, apibrėžiamas ugdymo tikslas ir uždaviniai, be to, susietas ugdymas ir teisė kaip visuomenės formavimąsi sąlygojantys procesai. Remiantis mokymo/si programomis ir išsilavinimo standartais bei visuomenės teisinio švietimo programa aptariamos teisinio ugdymo prielaidos bendrojo lavinimo mokykloje. Iškelta hipotezė, kad teisinis ugdymas yra aktualus bendrojo lavinimo mokykloje, pasitvirtino... [toliau žr. visą tekstą] / Theme of the work: The attitude of schoolchildren towards law training in secondary schools. Systematic and consistent bestowal of juridical knowledge to schoolchildren strengthens their juridical consciousness. The existence of law in the society makes people do things which they would not do otherwise. Thus law training is very relevant in forming the consciousness of the society. It must be said that law training at school is one of the ways to prepare a person for life in the society. At school law training helps schoolchildren to gain knowledge and competence needed for using one’s rights and liberty in law system while defending one’s rights and meet one’s duties. The aim of the work is to reveal the attitude of schoolchildren towards law training. In order to achieve this aim such goals are raised: to analyze theoretical aspects of law training in secondary schools; to describe the selection of the methodology for studying of the attitude of schoolchildren towards law training in secondary schools; to research the attitude of schoolchildren towards law training. In the theoretical part of the work the concept of law and its social purpose is analyzed. The main elements of law – rights and duties – are also discussed. In addition to that theoretical aspects of education are discussed. The aim and goals of education are defined. Besides that education is linked to law as processes that determine the formation of the society. With reference to Education syllabus and... [to full text]

Teisinis ugdymas yra reikšmingas bei būtinas elementas, kad visuomenė išauklėtų teisingą, moralų, pareigingą ir dorovingą ţmogų. Ţmogus galės visapusiškai išreikšti save kaip dorovingą pilietį tik tada, kai jis ţinos ne tik savo teises ir pareigas, bet kartu supras ir gerbs įstatymus, kitų ţmonių teises ir laisves. Mokykla ir yra ta institucija, kuri padės įgyti pagrindinių teisinių ţinių. Tačiau, kad minėta įstaiga išugdytų dorovingą pilietį vien ţinių perteikimo nepakanka. Todėl būtina teisinio ugdymo pamokose įgyvendinti, realizuoti refleksyvųjį mokymą, kuris gali padėti pasiekti kokybiškesnių mokymo rezultatų įsigilinant ne tik į perteikiamas ţinias, bet ir į save, į savo jausmus, stebint savo veiklą, pasiekimus. Todėl refleksyviojo mokymo principų realizavimas teisinio ugdymo pamokose yra aktuali tema. Paţymėtina, refleksyvus mokymas yra plačiai tirtas suagusiųjų mokyme. Tačiau kaip refleksyvus mokymas gali būti realizuojamas bendrojo lavinimo mokyklose, teisinio ugdymo pamokose nėra tirta. Darbo tema bei tyrimo objektas – refleksyviojo mokymo principų realizavimas teisinio ugdymo pamokose bei tuose dėstomuose dalykuose, kuriuose integruojamos teisinio ugdymo atskiros temos. Darbo tikslas – ištirti refleksyviojo mokymo principų realizavimą teisinio ugdymo pamokose bei tuose dėstomuose dalykuose, kuriuose integruojamos teisinio ugdymo atskiros temos. Atsiţvelgiant į darbo tikslą, formuluojama hipotezė – refleksyviojo mokymo principų realizavimas teisinio ugdymo pamokose... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education is a significant and essential element in order the society would bring up a fair, moral, responsible and truthful person. A person will be able to comprehensively express oneself as a moral citizen only when one will know not only one‟s rights and duties, but also will understand and respect laws, rights and freedoms of other people. School is such an institution, which will help to acquire the main legal knowledge. However, just imparting the knowledge is not enough for the mentioned institution to raise a moral citizen. Therefore, during legal education lessons it is essential to implement, realize reflective teaching, which may help to reach more qualitative teaching results, seeing not only into the imparted knowledge, but also to oneself, one‟s feelings, observing one‟s activity and strides. Consequently, realization of reflective teaching principles in legal education lessons is a relevant topic. It should be noted that reflective teaching has been widely studied in adult education. However, it has not been studied yet how reflective teaching may be realized in general education schools, legal education lessons. The subject of the thesis and the research object is realization of reflective teaching principles in legal education lessons. The aim of the thesis is to analyze realization of reflective teaching principles in legal education lessons. In consideration of the aim of the thesis the hypothesis has been formulated – realization of reflective... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas teisinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, išanalizuotos bei palygintos mokytojų ir mokinių nuomonės apie teisinį ugdymą bendrojo ugdymo mokykloje, pateiktos rekomendacijos kaip gerinti teisinio ugdymo teikimą bendrojo ugdymo mokykloje. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama teisės samprata, jos socialinė paskirtis, funkcijos, žmogaus teisių integracija į ugdymo procesą, vaiko teisių ir pareigų raiška mokykloje. Antroje dalyje nagrinėjama teisinio ugdymo samprata, paskirtis, teisinio ugdymo prielaidos bendrojo ugdymo mokykloje, teisinio ugdymo raiška bendrojo ugdymo mokykloje. Trečiojoje dalyje analizuojama bei palyginama mokinių ir mokytojų nuomonė apie teisinį ugdymą bendrojo ugdymo mokykloje. / There is analyzed rightful education in general school in master ending work. Here is analyzed and compared opinion of teachers and children about right education in general school too. In this work is presented recommendations, how to improve teaching right education in general school. In the first part of work is researching conception of right in theoretical aspect, social purpose of right, functions, integration of human’s rights to education process, child rights and duties expression in school. In the second part of work is researching conception of right education, its purpose, presumptions of law education in general school, right education expression in general school. In the third part of master work is taken analysis and comparing an opinion of pupils and teachers about right education in general school.

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Šiuo metu didžioji dalis visuomenės pateisina smurto panaudojimą kaip auklėjimo priemonę, pagrindinė to priežastis - žinių trūkumas ir bausmės už smurtavimą išvengiamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Todėl vis labiau plėtojama vaiko teisių kontrolė, apsauga, skatinama atsižvelgti į vaiko teises, jas žinoti ir nepažeidinėti. Požiūris į vaiką yra esminis, veiksnys tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų elgesiu su vaiku, jo poreikių patenkinimu, nes tik suaugusiųjų dėka yra įgyvendinamos vaiko teisės (Kairienė, 2007). Tačiau tam reikia žinoti svarbiausius teisinius šaltinius, apsaugančius vaiką: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko teisių konvencija. Todėl teisinis švietimas, ypač vaiko teisių klausimais, gali būti traktuojama kaip pozityvios tėvystės prielaida. Jei tėvai būtų labiau informuoti apie teisinius dalykus, pozityvi tėvystė būtų daug sparčiau plėtojama ir įgyvendinama, nes tai užkirstų kelią smurtui prieš vaikus ir nepriežiūrai, taip pat nekiltų tiek daug klausimų, nesusipratimų susidūrus su teisiniais niuansais. Išsamiau tyrinėjant tema išryškėja tokie pagrindiniai probleminiai klausimai: Kodėl teisinis švietimas reikšmingas pozityviai tėvystei? Kaip skatinti tėvus domėtis, žinoti ir užtikrinti savo vaiko teises, pareigas šeimoje, mokykloje ir kitoje socialinėje aplinkoje... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education, which should promote positive parenthood, ought not to be isolated from the protection of the rights of the child. At present the majority of the society justifies corporal punishment as a means of upbringing. The cause of this phenomenon is both the lack of understanding and the fact that parents are rarely punished for using corporal punishment. (The Institute of Supervision of Human Rights, 2009). Therefore, the rights of the child control, protection is being expanded, the society is encouraged to pay attention to the child’s rights, to be aware of them and not to violate them. The approach to the child is an essential factor which is directly linked with the way adults treat the child, the fulfillment of their needs, since the child’s needs are fulfilled only with the help of adults (Kairiene, 2007). In order to understand the fact one must know the most important legal documents defending the rights of the child: The Constitution of the Republic of Lithuania, the Law of the Protection of the Child’s rights of the Republic of Lithuania, Convention on the Rights of the Child. That is why juristic education, on the rights of the child in particular, should be treated as the assumption for positive parenthood. If parents were better informed about legal topics, positive parenthood would be implemented much faster since that would prevent child abuse and neglect as well as misunderstandings related to legal matter. If we have a closer look at the subject... [to full text]

Gyvename įvairovės ir neapibrėžtumo, o kartu ir būdravimo, kritiškumo, kūrybos laikais, kai reikia daugiau individualių įžvalgų, nuovokos, refleksijos, atsakomybės už teisingus pasirinkimus. Teisinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra ta terpė, kuri ugdo sąmoningus, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius išmoktas teisines žinias pritaikyti konkrečioje situacijoje, konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime, mokinius – piliečius. Ugdymo realybėje kylančios problemos susijusios su visuomenės gyvenimo pokyčiais, ugdymo turinys, kaip socialinio užsakymo raiška, atspindi šiandieninės visuomenės poreikius, lūkesčius, problemas. Visuomenei ir asmenybei prasmingas toks ugdymo turinys, kuris atitinka konkrečios visuomenės materialinę ir dvasinę kultūrą. Todėl modernioje visuomenėje yra svarbios ir reikšmingos teisinio ugdymo programos bei jų turinys, nes tik tikslingai ir kompetentingai sudarytos programos ir jų turinys sąlygos progresą tarp besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokykloje. Kalbant apie sparčią socialinę kaitą, tuo pačiu ir apie teisinio ugdymo turinio kaitą, reikia pabrėžti kompetencijos reikšmę Bendrosiose programose (ugdymo turinyje). Šis globalizacijos laikmetis yra pažymėtas ypatingu ženklu, kai globali ideologija, žadanti patogesnį, kokybiškesnį, įdomesnį gyvenimą, persmelkia visų valstybių politiką, kultūrą, švietimą, socialinį gyvenimą, siūlydama tvarkytis pagal tuos pačius principus, t.y. kompetencijas. Kompetencijos samprata... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the world that is full of variety and uncertainty together with subterfuge, criticism and creativity and it is the time that we need more individual abortions, perception, reflection and responsibility for the legal choices. Legal education at secondary school is the environment that educates students, namely citizens that are conscious, realizing their rights and duties, able to adjust legal knowledge in certain situations, constructively participate in changing society life. The obstacles that appear in education reality are associated with social life changes, the education content as social expressions, reflects the changes of today’s society, as well as expectations and problems. Education content will be meaningful only when it will correlate with society and person’s material and emotional culture. As a consequence, modern society should take into consideration education syllabus and their content as only the competent and meaningful syllabus as well as content may be useful and influence the progress among secondary school students. As far as quick social and legal education content change is concerned, it is important to note the significance of competences in General syllabus. This globalization era is marked with exceptional mark when global ideology assuring easier, of more quality and interesting life pierces the politics, culture, education, social life of every country suggesting living according common principles, namely, competences. The... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo bendrojo ugdymo mokyklose pagrindiniai aspektai, jų teises ir pareigas reglamentuojantys dokumentai, atskleista teisinio ugdymo svarba specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, išsiaiškintos teisinio ugdymo galimybės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bendrojo ugdymo mokykloje. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu nagrinėjama specialiųjų ugdymosi poreikių samprata, minėtų mokinių ugdymas inkliuzijos sąlygomis bendrojo ugdymo mokykloje, jų teises ir pareigas reglamentuojantys dokumentai, bei teisinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje. Antroje darbo dalyje praktiškai nagrinėjama esama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių teisinio ugdymo situacija bendrojo ugdymo mokykloje, analizuojami tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados. / This Master's Thesis is to analyse and evaluate the main aspects of education of students with special educational needs (SEN) in the schools of General Education, the regulations of their rights and duties, to reveal the importance of legal education for SEN students, to explain the possibilities of legal education for SEN students in the schools of General Education. The first part examines the theoretical aspects of the concept of special education needs, the education of SEN students under the conditions of inclusion, the regulations of their rights and duties as well as legal educating in the schools of General Education. The second part practically examines the current situation of legal education of SEN students in the schools of General Education, analyses the results and presents the conclusions.