Conflicts and aggression at school : the standpoint of schoolteachers and students Rita Lindinaitė Summary One of the most concerning and urgent social problems of today is the increasing number of aggressive children and teenagers. Lot’s of children use physical and verbal aggression, violence, solving conflicated situations. Often they don’t even think about the consequences. According to the press, it is usual at school for students and even schoolteachers to act aggressively. That’s the social urgency of this work. It is discussing about the conception of conflict and aggression, the reasons of them, solutions of conflicts and the ways of changing aggressive behaviour in this work, also the expression of conflicts and aggressive behaviour between young children and teenagers, the specific features of schoolchildren with mental disorder. The purpose of this research was to disclose the standpoint to the conflicts and aggression at school of schoolchildren with mental disorder, special teachers and high school teachers. The hypothesis of this work says that there are conflicts and aggression between schoolchildren themselves and between schoolchildren and teachers. There where used the questionnaire of twenty five schoolchildren with mental disorder, fifty special teachers and fifty high school teachers. The results of this questionnaire affirm, that the schoolchildren often get in conflict with other students or with schoolteachers – physical and... [to full text]

Tyrimo pagrindinis tikslas buvo išanalizuoti miesto ir kaimo vyresniojo mokyklinio amžiaus mergaičių ir berniukų pozicijas, vertinant jų socialinį elgesį. Šiam tikslui pasiekti buvo iškeltos dvi hipotezės, iš kurių abi pasitvirtino. Pagal anketinius rezultatus gavome, kad miesto vaikai yra labiau linkę nusižengti nei kaimo ir kad Kauno paaugliai labiau toleruoja netinkama elgesį nei provincijos vaikai. Apibendrintus rezultatus palyginę su koreliaciniai ryšiai tarp nagrinėjamų segmentų, pastebėjome, kad hipotezės dar kartą pasitvirtino ir sutapo su anketiniais duomenimis: miesto vaikai yra labiau linkę nusižengti nei kaimo; ir antra hipotezė pasitvirtino. / The main object of the study is to analyze the positions of urban and rural older school-age girls and boys in terms of their social behavior. To achieve this, there have been two hypotheses, one of which is rejected. According to the received questionnaire results, in urban schools children are more likely to misdemeanor than rural teens while Kaunas teenagers tolerate inappropriate behavior more than their peers in province. Comparison of the aggregated results with the correlation between the analyzed segments shows that the hypothesis is confirmed again and coincides with the questionnaire data that urban children are more likely to misdemeanor than rural; and the hypothesis that both urban and rural boys are more prone to misconduct than girls is not proved.

Kiekviena šalis susiduria su mokinių, nelankančių mokyklos arba iškritusių iš jos, problema. Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas yra iki 16 m. pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Tačiau ne visi vaikai, neturintys 16 metų, lanko mokyklas. Mokyklos nelankymą glaudžiai sąlygoja psichologiniai, pedagoginiai, socialiniai veiksniai. Šiame darbe tiriamos ir analizuojamos mokinių ir mokytojų požiūriu mokyklos nelankymo priežastys. Tyrimo objektas – Tauragės miesto ir rajono 5 - 10 klasių mokinių nereguliaraus mokyklos lankymo priežastys. Hipotezės. Tikėtina, kad: • vyresnieji paaugliai berniukai labiau nei jaunesnieji pagrindinės mokyklos berniukai ir mergaitės nenori lankyti mokyklos; • mokiniai nenori lankyti mokyklos dažniausiai dėl psichologinių priežasčių, rečiau dėl socialinių bei pedagoginių faktorių; • mokytojai menkai susipažinę su 5 - 10 klasių mokinių nereguliaraus mokyklos lankymo priežastimis. Tyrimo tikslas - atskleisti priežastis, dėl kurių mokiniai nereguliariai lanko mokyklą. Tyrimo uždaviniai: 1. Naudojantis moksline literatūra, išanalizuoti mokyklos nelankymo priežastis bei galimybes šiai problemai spręsti. 2. Išsiaiškinti konkrečias mokyklos nereguliaraus lankymo priežastis Tauragės miesto, rajono pagrindinėse mokyklose. 3. Parengti rekomendacijas kaip efektyviai spręsti nereguliaraus mokyklos lankymo problemą tirtose mokyklose. Tyrimo metodai: mokslinės pedagoginės, psichologinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Every country encounters problems of pupils being absent from schools or the called “drop outs”. According to Lithuanian Republic Education Law, compulsory and publicly secured education is till 16 years old, based on primary and basic education curriculum. However, not all children, younger than 16 years old, attend schools. School non - attendance is closely conditioned by psychological, pedagogical, and social factors. In relation with the point of view of pupils and teachers, reasons of school non - attendance are analysed in this work. Object of the research – reasons of irregular school attendance of the 5th – 10th form pupils of Tauragė town and region. Hypotheses. It is likely that: • older boys – teenagers do not want to attend school more frequently compared with the younger boys and girls from the elementary school; • pupils do not want to go to school usually because of psychological reasons, and more rarely because of social and pedagogical issues; • teachers are scarcely introduced with the reasons of irregular school attendance of the 5th – 10th form pupils. Aim of the research – to define the reasons, causing the irregular school attendance of the pupils. Tasks of the research – 1. To analyse reasons of school non – attendance and problem – solving possibilities using scientific literature. 2. To explore the main concrete reasons of irregular school attendance at basic schools of Tauragė town and region. 3. To prepare recommendations how to solve effectively... [to full text]

Darbo tikslas: išsiaiškinti mokinių požiūrį į papildomą ugdymą socializacijos kontekste. Hipotezės: 1. Merginų požiūris į papildomą ugdymą yra palankesnis nei vaikinų. 2. Vyresniųjų klasių mokinių požiūris į papildomą ugdymą yra palankesnis nei 10 klasės mokinių. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti mokinių požiūrį į papildomą ugdymą lyties aspektu. 2. Įvertinti 10 ir 12 klasių mokinių požiūrį į papildomą ugdymą pagal klases. Išvados: 1. Nustatyta, kad pusė apklaustųjų vaikinų teigia, jog mokytojai neskatina jų lankyti būrelių, tačiau 67 proc. merginų teigia, kad mokytojai skatina jas lankyti įvairius būrelius. Rasti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp merginų ir vaikinų (p<0,05). Daugiau nei pusė apklaustų vaikinų teigė, kad tėvai neprisideda prie papildomo ugdymo veiklos organizavimo, o 57 proc. apklaustų merginų teigia, kad tėvai prisideda prie papildomo ugdymo veiklos organizavimo. Rasti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05). Todėl galime teigti, kad merginos mieliau renkasi popamokinę veiklą nei vaikinai. Tyrimo rezultatai parodė, kad 38 proc. merginų mano, jog papildomas ugdymas yra labai svarbi mokyklos veiklos sritis, su šia nuomone sutinka ir 26 proc. vaikinų. Tačiau gautas statistinis skirtumas tarp merginų ir vaikinų nėra patikimas (p>0,05). 2. Tyrimo rezultatai parodė, jog įvertinus mokinių nuomonę apie papildomo ugdymo svarbą paaiškėjo, kad 10 ir 12 klasių mokinių požiūriu papildomas ugdymas mokykloje yra labai svarbi mokyklos veiklos sritis (taip teigia 38... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research: Pupils’ attitude to extra – curricular activities in socialisation context. The aims of the research: To evaluate pupils’ attitude towards extra-curricular activities in socialisation context. The objectives of the research: 1. To evaluate the attitude of pupils towards extra – curricular activities in terms of sex. 2. To evaluate the attitude of pupils towards extra – curricular activities in terms age group. Hypothesis: 1. Girls show a more positive attitude towards the extra curricular activities than the boys. 2. Pupils at higher school are of a more positive attitude towards the extra curricular activities than those in the tenth form. Conclusions 1. The findings showed that half of boys said that the teachers did not encourage them to take up some extra curricular activities, while 67 percent of girls said they have been encouraged by their teachers to do so. The said finding showed significant differences between girls and boys (p<0,05). More than half of the surveyed boys said that parents are not active in helping to organise extra curricular activities. 57 percent of the girls had a completely opposite view. There were significant statistic differences between boys and girls (p<0,05). Thus, we can conclude that the girls are more willing to take up extra curricular activities. The findings established that 38 percent of girls thought that extra-curricular activities are a very important area of school’s education. This opinion was shared... [to full text]

Darbo tema – mokinių požiūris į teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Sistemingas ir nuoseklus teisinių žinių suteikimas mokiniams stiprina jų teisinę sąmonę. Teisės egzistavimas visuomenėje priverčia žmones daryti tai, ko kitaip jie nedarytų. Taigi teisinis ugdymas labai aktualus formuojant visuomenės sąmoningumą. Teigtina, kad teisinis ugdymas mokykloje vienas iš būdų paruošti žmogų gyvenimui visuomenėje. Mokykloje teisinis ugdymas padeda mokiniams įgyti žinias ir gebėjimus, reikiamus naudojantis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginant savo teises ir vykdant pareigas. Darbo tikslas - atskleisti mokinių požiūrį į teisinį ugdymą. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: išanalizuoti teisinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje teorinius aspektus; apibūdinti mokinių požiūrio į teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje tyrimo metodikos parinkimą; ištirti mokinių požiūrį į teisinį ugdymą. Teorinėje dalyje analizuojama teisės sąvoka, jos socialinė paskirtis bei aptarti du svarbiausi jos elementai – teisės ir pareigos. Taip pat, aptariami ugdymo teoriniai aspektai, apibrėžiamas ugdymo tikslas ir uždaviniai, be to, susietas ugdymas ir teisė kaip visuomenės formavimąsi sąlygojantys procesai. Remiantis mokymo/si programomis ir išsilavinimo standartais bei visuomenės teisinio švietimo programa aptariamos teisinio ugdymo prielaidos bendrojo lavinimo mokykloje. Iškelta hipotezė, kad teisinis ugdymas yra aktualus bendrojo lavinimo mokykloje, pasitvirtino... [toliau žr. visą tekstą] / Theme of the work: The attitude of schoolchildren towards law training in secondary schools. Systematic and consistent bestowal of juridical knowledge to schoolchildren strengthens their juridical consciousness. The existence of law in the society makes people do things which they would not do otherwise. Thus law training is very relevant in forming the consciousness of the society. It must be said that law training at school is one of the ways to prepare a person for life in the society. At school law training helps schoolchildren to gain knowledge and competence needed for using one’s rights and liberty in law system while defending one’s rights and meet one’s duties. The aim of the work is to reveal the attitude of schoolchildren towards law training. In order to achieve this aim such goals are raised: to analyze theoretical aspects of law training in secondary schools; to describe the selection of the methodology for studying of the attitude of schoolchildren towards law training in secondary schools; to research the attitude of schoolchildren towards law training. In the theoretical part of the work the concept of law and its social purpose is analyzed. The main elements of law – rights and duties – are also discussed. In addition to that theoretical aspects of education are discussed. The aim and goals of education are defined. Besides that education is linked to law as processes that determine the formation of the society. With reference to Education syllabus and... [to full text]

Darbe aptariama kūrybiškumo samprata, kūrybiškumą lemiantys ir skatinantys veiksniai bei plėtotės būdai, mokinių požiūris į kūrybiškumo ugdymą muzikos pamokose. Baigiamojo darbo tikslas – ištirti mokinių požiūrį į kūrybiškumo plėtotės galimybes muzikiniame ugdyme. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: atskleisti kūrybiškumo sampratą ir jo svarbą šiandieninėje visuomenėje; išaiškinti, kas būdinga kūrybingiems ugdytiniams; išanalizuoti kūrybiškumą lemiančius ir skatinančius veiksnius bei plėtotės būdus, leidžiančius optimizuoti muzikos ugdymo procesą; išaiškinti mokinių požiūrį į kūrybiškumo ugdymą muzikos pamokose. Tyrimo objektas yra mokinių požiūris į kūrybiškumo plėtotės galimybes muzikiniame ugdyme. Pasitelktas anketinės apklausos metodas, kuriame dalyvavo 100 respondentų iš aštuonių Panevėžio bei vienos Šiaulių bendrojo lavinimo mokyklos. Išanalizavus mokslinę literatūrą gautos šios išvados: nėra vieno tikslaus kūrybiškumo apibrėžimo. Kūrybiškumo esmė aiškinama kaip kūrybos proceso dalis, išskirtinis gebėjimas, asmenybės savybė ar kūrybos rezultatas. Ryškiausiomis kūrybingo žmogaus savybės yra originalumas, sklandumas, lankstumas, įžvalgumas, smalsumas, jautrumas, energingumas, savarankiškumas. Kūrybiškumo plėtotei palanki aplinka saugi ir negrėsminga, joje palaikomos originalios idėjos, suteikiama dvasinė ir fizinė laisvė, neribojamas laikas, skatinamas savarankiškumas ir pasitikėjimas savo jėgomis, rodoma pagarba ir dėmesys tiek asmenybei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the paper is to investigate students’ approach to the development of creativity in musical training opportunities. The following tasks have been set in order to achieve the aforementioned aim: to reveal the concept of creativity and its importance in today's society; to find out typical characteristics of creative personalities; to analyze the determinants, the factors influencing and encouraging creativity and the development methods which allows to optimize the process of music education; to ascertain students’ approach to creativity in music education. Research subject is the attitude of the students towards the possibilities of the creativity development in comprehensive school. The questionnaire method was used which involved 100 respondents from eight Panevėţys and one Šiauliai district secondary schools. Upon analysis of research works the following conclusions was obtained: there is no single precise definition of creativity. The essence of creativity is interpreted as a creative process, exceptional ability, personality characteristic feature or the result of creative process. The main characteristic features of creative personality are originality, fluency, flexibility, insight, curiosity, sensitivity, vitality, and independence. Environment conducive to the development of creativity is a safe and non-threatening, where original ideas are supported, spiritual and physical freedom provided, independence and self-confidence promoted, respect and... [to full text]

Objektas – 5-8 ir 9-12 klasių mokinių požiūris į sveikatos ugdymą. Tikslas – ištirti 5-8 ir 9-12 klasių mokinių nuomonių skirtumus apie sveikatos ugdymą. Uždaviniai: 1. palyginti 5-8 ir 9-12 klasių mokinių nuomonę apie socialinės aplinkos įtaką rūpinantis sveikata. 2. palyginti 5-8 ir 9-12 klasių mokinių sveikos gyvensenos būdus, įvertinant balais. 3. palyginti 5-8 ir 9-12 klasių mokinių nuomonę apie sveiką gyvenseną įtakojančius veiksnius. 4. palyginti 5-8 ir 9-12 klasių mokinių nuomonę apie sveikos gyvensenos temų aptarimą pamokų metu. Svarbiausi rezultatai - Tyrimo duomenys parodė, kad 5-8 klasių mokiniams sveikatos ugdymas tiek mokykloje, tiek neformalaus ugdymo veikloje yra prastesnis, lyginant su 9-12 klasių mokiniais. Statistiškai matoma, kad 5-8 klasių mokiniai mažiau užsiima sportu, nes anketoje pateiktus sveikatai ir sveikam gyvenimo būdui veiksnius jie vertina labiau nereikšmingais, nei 9-12 klasių mokiniai. Galima drąsiai teigti, kad 5-8 klasių mokiniai iš dalies neįsisavina informacijos apie sveikatos ugdymą, kuriuos aptaria per mokykloje dėstomus dalykus. Išvados - Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad tiek 5-8, tiek 9-12 klasių mokinių požiūris į sveikatos ugdymą nėra pakankamas ir šią situaciją reiktų pradėti keisti nuo sveikos gyvensenos temų aptarimo, jo dažnumo pamokų metu. Atsižvelgiant į 5-8 klasių mokinių požiūrį derėtų jų ugdymo programą padaryti paprastesnę, kad mokinys į sportą pažvelgtų su didesniu noru, kad informacija jam būtų lengviau... [toliau žr. visą tekstą] / Object - 5-8 and 9-12 grade students approach to health education. Purpose - to investigate the 5-8 and 9-12 grade students about the differences between health education. Objectives: 1. compare 5-8 and 9-12 grade students about the social environment to health. 2. compare 5-8 and 9-12 grade students a healthy lifestyle means of evaluating scores. 3. compare 5-8 and 9-12 grade students about healthy lifestyles influencing factors. 4. compare 5-8 and 9-12 grade students about healthy living areas to the classroom. The most important results - the study showed that students in grades 5-8 in school health education and non-formal education activities are inferior compared to 9-12 grade students. Statistically seen that 5-8 students less engaged in the sport because of a health questionnaire and a healthy lifestyle factors are the more trivial than 9-12 students. It is safe to say that 5-8 students partly assimilate information about health education, which are discussed within the school subjects. Conclusions - The results suggest that both the 5-8 and 9-12 grade students approach to health education is not sufficient and that the situation should begin to change from a healthy lifestyle topics discussion, the frequency of lessons. Given the 5-8 grade students should approach their curriculum to make simpler the student insights into the sport with a greater willingness to get the information he would be more easily understood. Suggestions - analysis of the 5-8 and 9-12... [to full text]