Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje reformuojamas intelektinės nuosavybės teisės institutas. Daug dėmesio skiriama pozityviosios teisės vystymui. Lietuvos teisinės praktikos pavyzdžiai rodo, kad filosofinis intelektinės nuosavybės aspektas yra pamirštas. Nors didžioji dalis Lietuvos teisės aktų intelektinės nuosavybės teisės srityje yra suderinti su pasauline praktika, nepakanka automatinio nuostatų perkėlimo, būtina suvokti, kokiais argumentais remiantis saugoma intelektinė nuosavybė, koks jos filosofinis pagrindas. Tik taip galima efektyviai spręsti praktines problemas, vertinti išimtinių teisių savininkų ir visuomenės interesų santykį ir ieškoti geriausių konfliktų sprendimo būdų. Darbe analizuojami dviejų teisės sampratų – prigimtinės ir utilitarinės – pagrindiniai argumentai ir pasireiškimas intelektinės nuosavybės teisinėje praktikoje. Didžiausias dėmesys skiriamas nuosavybės teisės klausimui. Skirtingų teisės sampratų atstovų argumentacijos išsiskiria, jie akcentuoja skirtingus reiškinius, skirtingai dėlioja prioritetus. Tačiau apibendrinus visų jų idėjas galima teigti, kad filosofiniame lygmenyje sutariama, jog nuosavybės teisių nustatymas ir jų apsaugos sistema reikalinga dėl išteklių ribotumo. Vieni nuosavybės įgijimą pateisiną „įgimta“ teise, darbu, dar kiti pateisina nuosavybę, nes įžvelgia joje visuomeninę naudą, kadangi taip ištekliai panaudojami efektyviausiu būdu. Nepaisant skirtingo nuosavybės teisių tikslo ar funkcijos išskyrimo, sutinkama, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Intellectual property law in Lithuania is undergoing essential reform since restoration of Lithuanian independence. Most of the attention is dedicated to the development of statutory law. Examples from Lithuanian legal practice indicate that philosophical aspect of intellectual property remains forgotten. Even when statutory law governing intellectual property in Lithuania is harmonized with the international practice, automatic transfer of rules may not be justified. It is essential to understand the reasons and philosophical grounds of protection of intellectual property. Only in this way it is possible to solve practical problems, evaluate the relationship between the holders of exclusive rights and public interests, and to solve conflicts in the best possible way. The paper analyses main arguments and manifestation of natural and utilitarian concepts of law in intellectual property legal practice, paying special attention to property issue. The arguments of the natural and utilitarian concepts of law vary greatly, they stress different phenomenon and different priorities. Nevertheless, after summarising their ideas, one can state that establishment of property rights and their protection system is needed mainly because of scarce resources. Some justify acquisition of property because of its natural character, because of work put into it; the others justify property because of its social value, since private property allows exhaustion and distribution of scarce resources... [to full text]

Darbe buvo tiriamos pagrindinės teisės sampratos. Nagrinėta pačios teisės sampratos problematika, taip pat analizuotas teisinis pozityvizmas, normatyvizmas, prigimtinė teisės teorija, o taip pat ir sociologinė teisės samprata. Išryškintos jų stipriosios ir silpnosios pusės. Analizuota teisės funkcionavimo teorinė dalis, koncentruotasi ties pačiu reiškiniu, aptartos pagrindinės sąvokos ir ribos. Prieita išvados, kad teisės funkcionavimas yra teisės veikimas. Apžvelgiami teoriniai teisės reguliavimo ir teisės taikymo klausimai. Analizuojami norminiai teisės aktai bei teismų praktika. Nagrinėjami norminiai teisės aktai – Niurnbergo Tarptautinio Karinio Tribunolo Statutas, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Nagrinėjami Niurnbergo Tarptautinio Karinio Tribunolo spendimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kitų teismų sprendimai. Apžvalga baigiama vertinimu, t.y. išryškinamos autorių nuomonių stipriosios bei silpnosios pusės ir pateikiamas asmeninis požiūris į nagrinėjamus klausimus. Prieita išvados, kad teisės sampratos problematikos suvokimas gali atnešti nemažai naudos tiek teorinėje, tiek praktinėje veikloje, nes nuo to kaip teisę supranta vienas ar kitas teisėjas – priklausys konkrečios bylos sprendimas. / In magistrate work an author is analyzing the core problems of concept of law. What is the law – the question that takes first place. While analyzing the first part of the work, the main concepts of law have been on main focus: natural law, positive law and legal realism. Investigation invokes the most famous law scientist from Lithuania and all over the world. Investigating and analyzing theory of Law operation. Law regulation and court judgments take the most important role in the work. Analyzing Nurnberg’s Military Tribunal Statue, Civil Code of Lithuanian Republic, Criminal Code of Lithuanian Republic and other laws of Republic of Lithuania. Investigating important Court Rulings: Nurnberg’s Military Tribunal Judgment, decisions of Lithuanian Constitutional Court, Supreme Court and other. In conclusion, the most important thing which we find in this investigation is that the understanding of core problems of concept of law can bring practical benefit for an everyday practical-lawyer.

Magistro darbo tema - ,,Teisinio pozityvizmo ženklai Lietuvos teisinėje mintyje ir teismų praktikoje“. Kadangi teisinis pozityvizmas yra ištisa teisinės minties tradicija, būtina išskirti teisines svarbiausias pozityvizmo kryptis bei bendras tezes, nustatyti, kuri pozityvizmo atmaina aktuali tiriamam laikotarpiui. Išskiriamaos ir aptariamos trys pozityvizmo kryptys: klasikinis, modifikuotas ir socialistinis pozityvizmas. Visoms šioms atmainoms būdingos vertybinio neutralumo ir socialinių faktų tezės. Esama ir kiekvienai atmainai būdingų specifinių teiginių. Tiek bendros, tiek specifinės tezės naudojamos ištirti, ar pozityvistinės idėjos buvo palaikomos tarpukario bei sovietmečio teisės moksle. Daugiausia dėmesio darbe skirima pozityvizmo ženklų paieškai nepriklausomos Lietuvos teisės moksle bei teismų praktikoje. Siekiama nustatyti Lietuvos teisės mokslinikų požiūrį į pozityvizmo doktriną. Pozityvimo ženklų taip pat ieškoma Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo teismo bei Vyriausiojo Administracinio Teismo jurisprudencijoje. / The thesis of the master degree paper work is ''Legal Positivism Elements in the Lithuanian Legal Thought and Court Practice''. This work analyses the signs of legal positivism in the Lithuanian legal thought and case law. As legal positivism is a whole tradition of legal thought, it is necessary to define the most important positivism trends and general thesis, and to define which positivism strain is most actual to the analysed period. Three positivism trends are separated and disputed: classical positivism, modified positivism and socialistic positivism. All of these mentioned trends of positivism have common feature: separation and social fact thesis. Although, every strain has it’s specific propositions. Both, general and specific thesis, are used to find out if the positivistic ideas were supported in Lithuanian legal thought through interwar and soviet periods. The main attention of this work is tended towards searching the signs of positivism in legal thought and case – law of independent Lithuania. It is tried to define the attitude of Lithuanian legal scientists of nowadays about the doctrine of positivism. The signs of positivistic tradition are also searched in jurisprudence of the Constitutional Court, The Supreme Court and The Supreme Administrative Court of Lithuania.

Šiame darbe yra stengiamasi parodyti religijos ir teisės, kaip socialinių fenomenų, tarpusavio ryšį. Pirmoje dalyje autorius stengiasi parodyti religijos ir teisės istorinius, etimologinius, simbolinius skirtumus ir panašumus bei pabrėžti istorinę religijos įtaką teisės sampratai. Šios dalies pabaigoje autorius ieško teisės sampratos užuomazgų bibliniame pirmojo nuopuolio pasakojime. Antroji darbo dalis yra skirta teisingumo sampratai, kurio autoriaus nuomone apjungia tiek religiją ir filosofiją, tiek pastarąsias su teise. Visų pirma, atskleidžiama mitinė-religinė teisingumo samprata senovės Egipte ir Graikijoje. Vėliau nagrinėjama filosofinė teisingumo samprata, ypač remiantis Derrida dekonstrukcine filosofija. Šios dalies pabaigoje pateikiama „teisminė teisingumo samprata“, remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudencija. Trečioje dalyje stengiamasi atskleisti šiuolaikinės filosofinės hermeneutikos ištakas biblinėje egzegetikoje, todėl pateikiama istorinė biblinės egzegetikos apžvalga. Vėliau dėmesys perkeliamas egzistencializmui ir fenomenologinei dialogo filosofijai, ypač akcentuojant S. Kierkegaardo ir E. Levino indėlį. Galiausiai, pateikiama filosofinės hermeneutikos apžvalga, remiantis Gadamerio ir Vattimo indėliu. Paskutinė dalis skirta parodyti biblinės egzegetikos ir filosofinės hermeneutikos tradicijos galimą įtaką šiuolaikinei teisės sampratai. Darbo pabaigoje pateikiami kai kurie galimi teisminio argumentavimo hermeneutiniai metodai ir taisyklės. Darbas... [toliau žr. visą tekstą] / The very aim of this master thesis is to show some existing relations among religion and law. In the first section the author shows some etymologic and symbolic similarities of these two phenomena and also emphases the religion’s historic influence onto the concept of law. In the end of the first section the author tries to find some origins of this concept especially in the biblical narrative on the Fall of Man. The second section is deserved for the concept of justice, which, according to the author, may also connect religious, philosophical and legal phenomena. In the beginning of this section the mythical-religious concept of justice is described, especially what concerns ancient Egypt and Greece. Later author concentrates on philosophical concept of justice, especially regarding „deconstructionist“ philosophy of Jacques Derrida. In the end of this section – judicial concept of justice is revealed according to jurisprudence of Lithuanian Constitutional court. The third section is devoted for showing some exegetical origins of the modern philosophical hermeneutics. Therefore, firstly, the author concentrates on historic survey about biblical exegesis. Afterwards the main attention is drawn to existentialism and phenomenological philosophy of dialog, especially concentrating on philosophy of Søren Kierkegaard and Emmanuel Levinas. Finally, philosophical hermeneutics is analyzed, relying on philosophy of Hans Georg Gadamer and Gianni Vattimo. The last section of the thesis... [to full text]

Darbo tema – mokinių požiūris į teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Sistemingas ir nuoseklus teisinių žinių suteikimas mokiniams stiprina jų teisinę sąmonę. Teisės egzistavimas visuomenėje priverčia žmones daryti tai, ko kitaip jie nedarytų. Taigi teisinis ugdymas labai aktualus formuojant visuomenės sąmoningumą. Teigtina, kad teisinis ugdymas mokykloje vienas iš būdų paruošti žmogų gyvenimui visuomenėje. Mokykloje teisinis ugdymas padeda mokiniams įgyti žinias ir gebėjimus, reikiamus naudojantis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginant savo teises ir vykdant pareigas. Darbo tikslas - atskleisti mokinių požiūrį į teisinį ugdymą. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: išanalizuoti teisinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje teorinius aspektus; apibūdinti mokinių požiūrio į teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje tyrimo metodikos parinkimą; ištirti mokinių požiūrį į teisinį ugdymą. Teorinėje dalyje analizuojama teisės sąvoka, jos socialinė paskirtis bei aptarti du svarbiausi jos elementai – teisės ir pareigos. Taip pat, aptariami ugdymo teoriniai aspektai, apibrėžiamas ugdymo tikslas ir uždaviniai, be to, susietas ugdymas ir teisė kaip visuomenės formavimąsi sąlygojantys procesai. Remiantis mokymo/si programomis ir išsilavinimo standartais bei visuomenės teisinio švietimo programa aptariamos teisinio ugdymo prielaidos bendrojo lavinimo mokykloje. Iškelta hipotezė, kad teisinis ugdymas yra aktualus bendrojo lavinimo mokykloje, pasitvirtino... [toliau žr. visą tekstą] / Theme of the work: The attitude of schoolchildren towards law training in secondary schools. Systematic and consistent bestowal of juridical knowledge to schoolchildren strengthens their juridical consciousness. The existence of law in the society makes people do things which they would not do otherwise. Thus law training is very relevant in forming the consciousness of the society. It must be said that law training at school is one of the ways to prepare a person for life in the society. At school law training helps schoolchildren to gain knowledge and competence needed for using one’s rights and liberty in law system while defending one’s rights and meet one’s duties. The aim of the work is to reveal the attitude of schoolchildren towards law training. In order to achieve this aim such goals are raised: to analyze theoretical aspects of law training in secondary schools; to describe the selection of the methodology for studying of the attitude of schoolchildren towards law training in secondary schools; to research the attitude of schoolchildren towards law training. In the theoretical part of the work the concept of law and its social purpose is analyzed. The main elements of law – rights and duties – are also discussed. In addition to that theoretical aspects of education are discussed. The aim and goals of education are defined. Besides that education is linked to law as processes that determine the formation of the society. With reference to Education syllabus and... [to full text]