Magistro darbo tema - ,,Teisinio pozityvizmo ženklai Lietuvos teisinėje mintyje ir teismų praktikoje“. Kadangi teisinis pozityvizmas yra ištisa teisinės minties tradicija, būtina išskirti teisines svarbiausias pozityvizmo kryptis bei bendras tezes, nustatyti, kuri pozityvizmo atmaina aktuali tiriamam laikotarpiui. Išskiriamaos ir aptariamos trys pozityvizmo kryptys: klasikinis, modifikuotas ir socialistinis pozityvizmas. Visoms šioms atmainoms būdingos vertybinio neutralumo ir socialinių faktų tezės. Esama ir kiekvienai atmainai būdingų specifinių teiginių. Tiek bendros, tiek specifinės tezės naudojamos ištirti, ar pozityvistinės idėjos buvo palaikomos tarpukario bei sovietmečio teisės moksle. Daugiausia dėmesio darbe skirima pozityvizmo ženklų paieškai nepriklausomos Lietuvos teisės moksle bei teismų praktikoje. Siekiama nustatyti Lietuvos teisės mokslinikų požiūrį į pozityvizmo doktriną. Pozityvimo ženklų taip pat ieškoma Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo teismo bei Vyriausiojo Administracinio Teismo jurisprudencijoje. / The thesis of the master degree paper work is ''Legal Positivism Elements in the Lithuanian Legal Thought and Court Practice''. This work analyses the signs of legal positivism in the Lithuanian legal thought and case law. As legal positivism is a whole tradition of legal thought, it is necessary to define the most important positivism trends and general thesis, and to define which positivism strain is most actual to the analysed period. Three positivism trends are separated and disputed: classical positivism, modified positivism and socialistic positivism. All of these mentioned trends of positivism have common feature: separation and social fact thesis. Although, every strain has it’s specific propositions. Both, general and specific thesis, are used to find out if the positivistic ideas were supported in Lithuanian legal thought through interwar and soviet periods. The main attention of this work is tended towards searching the signs of positivism in legal thought and case – law of independent Lithuania. It is tried to define the attitude of Lithuanian legal scientists of nowadays about the doctrine of positivism. The signs of positivistic tradition are also searched in jurisprudence of the Constitutional Court, The Supreme Court and The Supreme Administrative Court of Lithuania.

Magistro darbe nagrinėjamos teisinio pozityvizmo teorijos nuostatos. Ypatingas dėmesys kreipiamas skiriamajai šios teorijos savybei - vertybiniam neutralumui. Darbas sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje aptariamos teisinio pozityvizmo filosofinės ištakos. Pažymima, jog teisinis pozityvizmas kilo iš filosofinio pozityvizmo, kurio pagrindinės nuotatos yra tirti tik tai, kas pozityvu (nustatyta), iš tikrųjų esti, atmesti bet kokias metafizines spekuliacijas. Antroje darbo dalyje pateikiama nuosekli teisinio pozityvizmo analizė nuo ankstyvųjų teisinio pozityvizmo laikų iki moderniųjų jo formų. Pagrindinis dėmesys skiriamas individualioms atskirų autorių, teisinio pozityvizmo atstovų, teorijoms. Daugiausia darbe remtasi H. L. A. Harto neopozityvistine teorija. Trečioje dalyje pateikiami pozityvūs vertybinio neutralumo bruožai. Pirmasis jų - tai, jog objektyvi moralė neegzistuoja, lemia pozityvistų norą valyti teisę nuo vertybinių nuostatų, kurios, jų nuomone, tik užteršia teisės mokslą. Antrasis - atsisakę vertybių, pozityvistai nubrėžia aiškias teisės ir teisės mokslo ribas. Ketvirtoje dalyje pateikiami negatyvūs vertybinio neutralumo bruožai. Vienas jų - kartais abejojama, ar apskritai naudinga vertybiškai neutrali teisės samprata, kadangi išvalę teoriją nuo vertybių, negalime atskirti gera nuo bloga. / Present master issue analyses attitudes of the theory of legal positivism. The special attention is paid to the accent of this theory – value-neutralism. This work is composed out of four parts. The first part examines philosophic origin of legal positivism. It must be noted, that legal positivism arose from philosophic positivism, which main idea is to analyze only what is positive (what is established), what really exists, eliminating any metaphysical speculations. The second part of the master issue coherent analyses legal positivism, presenting different forms of the theory starting early ages and finishing nowadays. A great deal of consideration is set to the particular theories of every author representing legal positivism. In the work mostly referred to H. L. A. Hart’s neopositivism theory. The third part of the present master issue presents positive features of value-neutralism. The first of the features says that objective moral does not exist; therefore it conditions will of positivists to wipe out all value attitudes from the law, which according to them only pollutes the science of law. Whereas the second feature states, that positivists refusing values outline clear bounds of law and the science of law. The last part of work lays negative features of legal positivism. One of them says, that sometimes it is doubted if conception of value-neutral law is beneficial at all, because having a theory clean from values, it would be impossible to distinguish right from... [to full text]