Aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarka Lietuvoje vyksta jau nuo 1991 metų. 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas bei 2006 - 2007 metų atitinkami dokumentai leidžia aukštojo mokslo ir studijų sistemoje vykdytas pertvarkas grupuoti į kelis sąlyginius etapus. 2006 metais LR Vyriausybės patvirtintas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2006 – 2010 metų plėtros planas bei 2007 metų birželio 14 dieną Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų – įvardijami dokumentais, sąlygojusiais naujos, giluminės bei kryptingos aukštojo mokslo ir studijų sistemos reformos pradžią. Darbo objektas – aukštojo mokslo reformos politikos formavimas Lietuvoje, koncentruojantis į pastarąjį pertvarkos etapą. Darbe nagrinėjami trys prioritetiniai klausimai, įtraukti į aukštojo mokslo ir studijų reformos politikos formuotojų darbotvarkes: 1) studijų finansavimo pertvarka; 2) universitetų institucinės autonomijos klausimas; 3) universitetų vidinio valdymo modelio pertvarka. Remiantis viešosios politikos ciklo teorija, dabartiniame aukštojo mokslo reformos politikos formavimo procese stebimos darbotvarkės nustatymo, politikos formulavimo fazės; konkrečių pasirinktų alternatyvų įgyvendinimą numatoma pradėti 2008 – 2009 metais. Todėl darbe siekiama sistemingai apžvelgti pagrindinių aukštojo mokslo reformos politikos formuotojų pozicijas dėl jau trijų minėtų klausimų tinkamiausių pertvarkos alternatyvų... [toliau žr. visą tekstą] / Reforms in Lithuania‘s higher education and study system have started in 1991. A Law of Higher Education adopted in 2000 and respective documents from 2006-2007 allow grouping of reforms carried out within the system of higher education and studies into few conditional phases. Lithuanian higher education system development plan for 2006 – 2010 approved in 2006 by Lithuanian Government and convention regarding the principles of reforms in education and study signed by Lithuanian parliamentary political parties on 14th of June 2007 have been endorsed by documents, which stipulated the initiation of modern, deep and focussed reform in higher education and study. Research object is a formation of higher education reform policy in Lithuania, with a focus on a latter phase of the reforms. Research analyses three priority questions included into the agenda of persons, responsible for formation of higher education and study reform policy: 1) reform for higher education funding; 2) institutional autonomy of universities; 3) reform of internal management model of universities. According to the theory of public policy cycle, in nowadays process of higher education reform policy formation there are observed phases of setting an agenda and formation of policy. The implementation of chosen specific alternatives is foreseen to be initiated in 2008 – 2009. Therefore the research aims to review in systematic way positions of the leading higher education reform policy makers... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti aukštųjų mokyklų studentų pasiekimų vertinimo pokyčius aukštojoje mokykloje, išryškinant edukacinius ir vadybinius šio proceso aspektus. Literatūros analizė parodė, kad vertinimas šiuolaikinių ugdymo paradigmų kontekste suprantamas kaip pagalba besimokančiajam, kuomet ugdytiniai aktyviai dalyvauja savęs vertinimo procese, kaip besimokančiųjų skatinimas, ugdymas suprasti save, būti aktyviais, mokėti susivokti pasaulyje, kuriame jie gyvena ir kolektyviai spręsti problemas. Empirinis tyrimas parodė, kad dėl didelio studentų skaičiaus grupėje dėstytojams sunku atsižvelgti į asmeninę kiekvieno besimokančiojo daromą pažangą, sudėtinga taikyti idiografinį vertinimą. Įsivertinimą skatintų šiuolaikiškų vertinimo metodų taikymas, pavyzdžiui, portfolio. Dėstytojai studento vaidmenį vertinimo ir įsivertinimo procese apibūdina teiginiais, būdingais poveikio ir sąveikos paradigmai. Koreliacinės studentų apklausos analizės duomenys rodo, jog aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas vertinant studentų vertinimo ir įsivertinimo gebėjimus ir sprendimų priėmimo gebėjimus. Dėstytojų apklausos koreliacinės analizės duomenys rodo statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp sprendimų priėmimo ir analitinės veiklos gebėjimų. Tarp vertinimo ir kitų gebėjimų statistiškai reikšmingos koreliacijos nenustatytos. / The aim of the work is to reveal the changes in the assessment of students achievements in higher school, while emphasizing educational and managerial aspects of the process. The analysis of the literature revealed that in the context of modern educational paradigms assessment is understood as helping the learners when they actively participate in their self- assessment, as stimulating learners, teaching them to understand themselves, be active, able to realize themselves in the world they live in and to solve problems together. The empirical research showed that due to a large number of students inside groups teachers find it difficult to pay attention to personal advance made by individual students, and to apply idiographical assessment. Self- assessment would be stimulated by modern assessment methods, such as portfolio. Teachers describe students' role in the process of assessment and self-assessment through statements typical to the paradigm of influence and interface.The analysis of the data of correlative students questioning revealed that the highest corelation coefficient was established when evaluating students assessment and self-assessment abilities and abilities of reaching decisions. The analysis of the data of teachers correlative questioning revealed a statistically significant correlation between making decisions and abilities of analytical activity. There were no statistically significant correlations made between assessment and other abilities.

Darbo tema: Lietuvos aukštojo mokslo genezė. Šio darbo tikslas - ištirti Lietuvos aukštojo mokslo genezę, siekiant nustatyti esminius aukštųjų mokyklų struktūrinius, vadybinius, finansinius pokyčius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pirmoje darbo dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė. Šioje dalyje analizuojama kokias vietas Lietuvos švietime užima kolegijos ir universitetai, pateikiama aukštojo mokslo raida, apžvelgiamas aukštųjų mokyklų finansavimas ir valdymas. Antroje dalyje pateikiama statistinė informacija. Analizuojami rodiklių pokyčiai. Empirinėje dalyje, anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas. Tyrimo tikslas - ištirti respondentų nuomones siekiant nustatyti esminius ir dabartinius aukštųjų mokyklų bruožus. Respondentų nuomonės padeda nustatyti aukštojo mokslo genezė ir pokyčius. Apklausoje dalyvavo 313 respondentai. / Work theme: Higher education genesis in Lithuania. The goal is to explore the genesis of the Lithuanian higher education in order to identify the most critical high-school structural, managerial, financial developments in the restoration of Lithuania's independence. In the first part of the work is the scientific literature analyze. This section analyzes Lithuanian Education, the development of higher education, an overview of higher education financing and management. The second section presents statistical information. Analyzing indicators. The empirical part is the questionnaire survey method. The aim is to explore respondents' opinions in order to identify the most critical and current high school characteristics. Respondents' opinion helps to determine the genesis of higher education and change. The survey involved 313 respondents.

Magistrinio darbo objektas – viešasis diskursas apie aukštąjį mokslą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos aukštojo mokslo viešą diskursą, išanalizuojant aukštojo mokslo įvaizdžio kūrimą tradicinėje ir internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti bendras aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvos aukštojo mokslo būklę; surinkti ir išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo tema straipsnius tradicinėje ir internetinėjes žiniasklaidoje (2005 rugsėjo mėn. - 2006 kovo mėn.); išanalizuoti įvairią diskursyvinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tema: statistinius duomenis, Europos Sąjungos dokumentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dokumentus, mokslininkų konferencijų stenogramas ir t.t.; išsiaiškinti koks ir kaip Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis yra formuojamas internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje; išsiaiškinti į kurią iš suinteresuotų aukštuoju mokslu šalių yra nukreipta kritika žiniasklaidoje. Aukštojo mokslo tema straipsnių internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje analizė buvo atlikta diskurso ir turinio analizės metodais. Prieita prie išvadų, kad didžioji 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. kovo mėn. tyrinėtų straipsnių dalis yra kritinio pobūdžio. Visuomenės grupių, tiesiogiai susijusių su aukštuoju mokslu, pasisakymais žiniasklaidoje yra sudaromas įspūdis, kad aukštuoju mokslu yra nepatenkinti studentai, jauni mokslininkai, darbdaviai. Temų paminėjimo dažnis parodo, kad žiniasklaidoje... [toliau žr. visą tekstą] / The research paper "Public Discourse on Lithuanian Higher Education" discloses that despite the achievements and international recognition, society is critical of the higher education system and university activities. The discrepancy between the assessment results by the Lithuanian society and international, might be possible due to the biased information provided by the media. The public discourse on higher education concentrates on the higher education image building process and aims to provide the answers to the questions: what, how and why the media builds that type of image and what the consequences are. The purpose of the research was to analyze the data from the articles on higher education in the traditional and internet media during the period September 2005 to March 2006. The findings prove that the majority of the articles on higher education are critical. The number and the content of the articles disclosed a tendency to build a negative image of the higher education institutions in the media. Opinion leaders put forward a message that the following stakeholders are not satisfied with the quality of higher education: students, young scientists and employers. Critique of the higher education management ranked as the most frequent among other topics on higher education. This closely relates to other internal problems of higher education institution which provoke critical reaction from the public. The author states that corruption, protectionism, stagnation in the... [to full text]

Aukštasis mokslas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Poreikis įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatina kalbėti apie jo kokybę. Neatsiejamas dalykas nuo aukštojo mokslo kokybės yra dėstytojų – studentų santykiai. Taigi šio darbo objektas yra Lietuvos švietimo sistemos atstovų (studentų ir dėstytojų) santykiai ir jų įtaka aukštojo mokslo kokybei. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti studentų - dėstytojų santykiu ypatumus ir jų įtaką aukštojo mokslo kokybei Lietuvos kultūriniame kontekste. Reikėtų tikėtis, jog po nepriklausomybės ir 2003-ųjų gegužės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Vakaru Europos įtakos sandūroje formuojasi nauja akademinė kultūra, turint omeny dėstytojų ir studentų elgesį, normas, etiketą, ir jų sąveikos formas. Be to, sovietmečiu vyravusi monologinė paskaitos vedimo forma perauga į intensyvesnį dialogą su studentais paskaitų metu. Todėl įdomu pažiūrėti, ar santykiai tarp dėstytojų ir studentų turi įtakos kokybiškesniam mokymuisi. Todėl, pagrinde remiantis edukologijos atstovo Barnett‘o teorinėmis knygomis, šiame darbe bandoma apibrėžti „aukštojo mokslo kokybės“ sąvoką, bei empirinėje dalyje išryškinti studentų - dėstytojų santykių bendravimo ypatumus Lietuvoje, remiantis studentų ir dėstytojų požiūriais. Antropologija, kaip mokslas, ugdymo mokslų atžvilgiu, gali padėti suprasti žmogaus elgesį edukacinėse situacijose. Antropologai, studijuojantys skirtingas kultūras, bei matantys edukacinius procesus labiau negu formalus mokslas, gali padaryti ypač aktualių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is an integral part of public culture. The widespread demand for higher education raises questions about its quality. Of direct consequence to the quality of higher education is the relationship between students and their professors. Thus, the purpose of this research project is to investigate particulars of the student-professor relations and their impact on the quality of education in the Lithuanian cultural context. It is to be expected that after independence and subsequently, after joining the EU in May, 2003, a significantly new classroom culture has emerged - in terms of expectations, teaching styles, and relationships between student and professor, the norms and etiquette, that shapes their interaction. In addition, the prevailing lecture by monologue in the time of Soviet union, took the form of guidance to intensify dialogue with the students during lecture. It is therefore interesting to see whether the relationships between teachers and students have an affect to better quality learning. On the theoretical side, this paper mainly utilizes the work of R. Barnett to define the concept of "quality of higher education", and the empirical part is meant to explore the relationship between students and professors as they manifest themselves in Lithuania, based on the opinions revealed by students and professors. The discipline of anthropology can aid us in understanding human behavior in the educational sphere. Anthropologists, who study different... [to full text]

Lietuvoje aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos. Studentai, po kolegijos norintys tęsti studijas universitete, susiduria su begale problemų, tokių kaip programų nesuderinimas abiejose aukštosiose mokyklose, kas sąlygoja dalykų pasikartojimą ir neleidžia studentams efektyviai išnaudoti studijoms skirto laiko. Norint pagrįsti šias problemas, buvo atlikti teorinis ir empirinis tyrimai. Teoriniame tyrime apibrėžta aukštojo mokslo samprata, misija ir pagrindiniai tikslai, išskirti skirtumai tarp kolegijų bei universitetų, apibūdintos subjektyviosios ir objektyviosios studijų prieinamumo sąlygos. Kaip vieną iš pagrindinių skirtumų universitetinėse ir neuniversitetinėse studijose galima būtų išskirti tai, jog universitetuose pabrėžiamas gilesnis teorinis išsimokslinimas, o kolegijose daugiau dėmesio skiriama praktinei veiklai. Skiriasi ir universitetinės bei neuniversitetinės studijų programos studijų trukme, apimtimi, studijuojamų dalykų blokų pasiskirstymu. Prieinamumas aukštojo mokslo sistemoje (ir ne tik) pasireiškia per objektyviąsias ir subjektyviąsias sąlygas. Išskiriamos dvi pagrindinės subjektyviosios prieinamumo sąlygos: psichologinė-edukologinė, kuri apima asmens motyvaciją mokytis ir socialinė-edukologinė – pradinių įgūdžių svarbą, kad besimokantieji galėtų prisiimti naujas mokymosi vertybes, ir mokymo turinio pritaikymą individualiems besimokančiojo poreikiams. Objektyvioji švietimo prieinamumo pusė pasireiškia teisiniu, geografiniu... [toliau žr. visą tekstą] / The high education schools there are two types in Lithuania: university and college. When the student’s graduate college and want continue studies in university, they conform to a lot of difficulties, such as program incompatible in both high schools. These incompatibles determinate same educational skills repeat in this way student can use this designed time effectively, so there are no continuity between these type high education schools. On purpose to validate this problem, ware made theoretical and empirical research. In theoretical research defined high education conception, mission and the main aim, were discern different between universities and college and described subjective and objective studies continuity circumstance. Like one of the main different between universities and college may distinguish, that in universities prevailing deeper theoretical education, or in college prevailing practical skills. The academic and non-academic studies different such a subject likes studies duration, extent, distribution of study object block. Continuity in high education system (and in others) display through objective and subjective circumstance. Two main subjective continuity circumstances were distinguished: psychological – educational continuity circumstance includes personal motivation to learn and sociological – educational continuity circumstance include involve basic skills importance, that students could get new learning value. The objective education continuity... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas - nustatyti, kokias įgyvendinimo problemas akademinė bendruomenė įžvelgia. Valstybinė švietimo strategija priimta 2003 m. liepos 4 d. Seime, kurioje numatyta įgyvendinimo krypčių sistema. Atkreipiamas dėmesys į kokybišką išsilavinimą, valdymo kultūrą ir galimybes mokytis visą gyvenimą. Išskiriamos penkios Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo kryptys: valdymas, infrastruktūra, parama, turinys ir personalas. Empirinis tyrimas parodo, kad svarbiausi Valstybinėje švietimo strategijos siekių kontekste yra aukštojo mokslo finansavimas, mokymo modernizavimas, dabartinis studentų krūvis, priklausantis nuo informacinių technologijų diegimo, kurios palengvintų studentų mokymosi kokybę. Nuo 2009 m. įvedamas studentų krepšelis ( valstybės lėšos), kuris visiškai padengs studentų studijų išlaidų didesniąją dalį. Švietimo įstaigos turi padėti asmenims įgyti tokią kvalifikaciiją, kuri tenkintų šių dienų poreikius, atitiktų šiuolaikines technologijas. / The main aim of this work is to determine what problems of realization the academic community perceives. The system of realization trends was projected in the state education strategy enacted on the 4th of July in 2003 by Parliament. It is paid attention to the calibre, the management culture and the opportunity to learn all the life. There are five the realization trends of state education strategy: the management, the infrastructure, the support, the content and the personnel. The analysis of the research shows that the finance of higher education, the modernization of teaching, the present learning load of students which belongs to the implementation of information technology are the main trends of state education strategy. The finances of a state will be introduced in 2009 which will offset the best part expenses of students learning. The educational institution should have to help persons to gain the qualification which should meet the requirements of these days and satisfy modern technology.

The dissertation substantiates reflective learning as the conception and continuous education process. The application of the conception of mixed methods created possibilities to diagnose, to reflect and to point out models of reflection applied by future special education teachers during theoretical and practical studies as well as the factors influencing students’ self-reflection and their reflection on their activity and studies. The qualitative research was carried out by analysing unstructured written reflections presented by students, by applying the method of phenomenological hermeneutics to process the data. It was identified what internal and external as well as of what level factors make the strongest and the weakest impact upon the efficiency of reflective learning of students – special education teachers. The quantitative research disclosed general tendencies of students’ reflective learning at theoretical and practical studies by supplementing it with the results of the quantitative research. The significance of theoretical preparation was substantiated by the decrease of the fragmentation and inconsistence of applied methods of reflective learning. The latent structure of reflective learning was revealed, the model of reflective learning at university studies, based on theoretical and empirical data, was designed. The dimensions of the model should be treated in trends when improving the training and development process of special education teachers, modelling... [to full text] / Disertacijoje pagrindžiamas reflektyvus mokymasis kaip koncepcija ir tęstinis edukacinis procesas, transformatyvus ir įgalinantis studentus integruoti teoriją ir praktiką universitetinėse studijose. Mišrių metodų koncepcijos taikymas sudarė galimybes diagnozuoti, reflektuoti ir išryškinti būsimų specialiųjų pedagogų naudojamus reflektavimo modelius teorinių ir praktinių studijų metu bei veiksnius, darančius poveikį studentų savirefleksijai ir refleksijai apie veiklą bei studijas. Atliktas kokybinės edukacinės diagnostikos tyrimas, analizuojant studentų pateiktas nestruktūruotas refleksijas raštu, taikant fenomenologinės hermeneutikos duomenų apdorojimo metodą. Nustatyta, kokie išoriniai ir vidiniai bei kokio lygmens veiksniai daro stipriausią ir menkiausią įtaką studentų specialiųjų pedagogų reflektyvaus mokymosi veiksmingumui. Kiekybiniu tyrimu (apklausa raštu, naudojant uždaro tipo klausimyną), išryškintos bendrosios studentų reflektyvaus mokymosi tendencijos teorinėse ir praktinėse studijose, papildant kokybinio tyrimo rezultatus. Pagrįstas teorinio pasirengimo prasmingumas, mažinant taikomų reflektyvaus mokymosi metodų fragmentaciją ir nenuoseklumą. Atskleista reflektyvaus mokymosi latentinė struktūra, parengtas teoriniais ir empiriniais duomenimis grįstas universitetinių studijų reflektyvaus mokymosi modelis. Modelio dimensijos, traktuotinos kryptimis tobulinant specialiųjų pedagogų rengimo ir ugdymo procesą, modeliuojant profesinio ugdymo curriculum aukštojoje mokykloje... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe yra nagrinėjama aukštojo mokslo teikiamų paslaugų kokybės problema. Iškeltas klausimas, kaip darbdaviai vertina darbuotojų įgytas aukštojo mokslo žinias, teikiamų aukštojo mokslo paslaugų kokybę Lietuvos universitetuose. Darbe išanalizuota ir susisteminta įvairių tiek Lietuvos, tiek ir užsienio autorių publikuota medžiaga bei atlikti tyrimai, susiję su aukštojo mokslo institucijų teikiamų paslaugų kokybe bei studijų programų (vadybos/verslo administravimo) kokybe. Darbe išsamiai išanalizuota Lietuvos aukštojo mokslo poreikio esmė, studijų kokybės vertinimas Lietuvoje bei aukštojo mokslo kokybės ir pokyčių darbo rinkoje sąsajos. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė pasitvirtina, kadangi dauguma apklaustų organizacijų vadovų yra nepatenkinti Lietuvos aukštojo mokslo sistema bei jos teikiamų paslaugų kokybe Lietuvoje. / The Master‘s thesis concerns with the problem of quality of services rendered by higher educational institutions. It contains the question posed revealing both employers‘ viewpoint on knowledge acquired by employees while studying and quality of services provided at Lithuanian universities. The thesis presents the analysis and systematization of material published by various (both Lithuanian and foreign) authors, and tests /the research conducted, associated with the quality of services rendered by higher educational establishments and the quality of curricula (of management/business administration). It also reveals the detailed analysis of the core of need for higher education, the attitude towards the quality of studies in Lithuania and the relationship between the quality of higher education and changes in labour market. On the grounds of the research conducted the stated hypothesis has been proved, since the majority of the heads of organizations questioned are dissatisfied with Lithuanian higher educational system and the quality of services rendered by it in Lithuania.

Daugelis lietuvių ir užsienio mokslininkų (G. Šatienė, V. Pruskas, S. P. Huntington ir kt.) tiria korupciją valstybės tarnyboje, politikoje, privačiame sektoriuje. Tik nedaugelis mokslininkų analizuoja korupcijos atsiradimą švietime. Nėra paprasta gauti dokumentų, įrodančių korupcijos faktus šioje srityje, tačiau nepaisant to, kad mokslinių darbų apie korupciją švietimo srityje nėra itin daug, kovą su korupcija švietime reikia laikyti prioritetine. Korupcija daro įtaką švietimo paslaugų kokybei, jų veiksmingumui, griauna pasitikėjimą visa švietimo sistema. Korupcija švietimo srityje yra itin žalinga, kadangi jos poveikis yra ilgalaikis. Antikorupcija apima viską, ką galima padaryti ar jau daroma, kad korupcijos iš viso nebūtų ar kad jos būtų kuo mažiau. Lietuvoje korupcijos prevencija yra orientuojama daugiausia į teisingumą, sveikatos priežiūrą, politiką ir kitas sritis, pamirštant švietimą, nors ši sritis yra viena iš svarbiausių. Bakalauro baigiamojo darbo tyrimo objektas – antikorupcijos sistema Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete. Šiuo darbu siekta išanalizuoti antikorupcijos sistemą Socialinių mokslų fakultete. Buvo išnagrinėta mokslinė literatūra, dokumentai ir publicistikos straipsniai, siekiant apibrėžti antikorupcijos politikos aspektus teisiniame kontekste; išanalizuoti institucijų veiklą, funkcijas, kuriomis įgyvendinama antikorupcijos politika, išnagrinėti korupcijos prevencijos priemones ir antikorupcinį švietimą, atskleisti antikorupcijos sistemos... [toliau žr. visą tekstą] / Many Lithuanian as well as foreign scientists, such as G. Šatienė, V. Pruskas, S. P. Huntington and others analyse corruption in the sector of public service, politics, private sector and only several scientists analyse the appearance of corruption in spheres of education. Availability of documents, discussing the identified corruption in the sphere of education is rather limited. Despite the fact, that there are few works of scientists, related to the corruption in the sphere of education, anticorruption policy in the sphere of education should be treated as an important priority of the state. Corruption affects the quality and efficiency of education services as well reduces the trust in the system of education. Corruption in the sphere of education is harmful, because it has the long-term effect within this sector. Anticorruption covers everything to be done in order to avoid or to reduce corruption. Corruption prevention in Lithuania is mainly oriented towards such spheres as justice, health, politics and etc., but the sphere of education, though being one of the most important spheres, is left out of consideration. Object of the Bachelor’s Degree Work is the system of anticorruption at the Faculty of Social Sciences at Šiauliai University. The Work has been prepared to analyse the system of anticorruption at the Faculty of Social Sciences at Šiauliai University. Scientific literature, documents and articles have been analysed in order to analyse aspects of the policy of... [to full text]