Lietuvoje aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos. Studentai, po kolegijos norintys tęsti studijas universitete, susiduria su begale problemų, tokių kaip programų nesuderinimas abiejose aukštosiose mokyklose, kas sąlygoja dalykų pasikartojimą ir neleidžia studentams efektyviai išnaudoti studijoms skirto laiko. Norint pagrįsti šias problemas, buvo atlikti teorinis ir empirinis tyrimai. Teoriniame tyrime apibrėžta aukštojo mokslo samprata, misija ir pagrindiniai tikslai, išskirti skirtumai tarp kolegijų bei universitetų, apibūdintos subjektyviosios ir objektyviosios studijų prieinamumo sąlygos. Kaip vieną iš pagrindinių skirtumų universitetinėse ir neuniversitetinėse studijose galima būtų išskirti tai, jog universitetuose pabrėžiamas gilesnis teorinis išsimokslinimas, o kolegijose daugiau dėmesio skiriama praktinei veiklai. Skiriasi ir universitetinės bei neuniversitetinės studijų programos studijų trukme, apimtimi, studijuojamų dalykų blokų pasiskirstymu. Prieinamumas aukštojo mokslo sistemoje (ir ne tik) pasireiškia per objektyviąsias ir subjektyviąsias sąlygas. Išskiriamos dvi pagrindinės subjektyviosios prieinamumo sąlygos: psichologinė-edukologinė, kuri apima asmens motyvaciją mokytis ir socialinė-edukologinė – pradinių įgūdžių svarbą, kad besimokantieji galėtų prisiimti naujas mokymosi vertybes, ir mokymo turinio pritaikymą individualiems besimokančiojo poreikiams. Objektyvioji švietimo prieinamumo pusė pasireiškia teisiniu, geografiniu... [toliau žr. visą tekstą] / The high education schools there are two types in Lithuania: university and college. When the student’s graduate college and want continue studies in university, they conform to a lot of difficulties, such as program incompatible in both high schools. These incompatibles determinate same educational skills repeat in this way student can use this designed time effectively, so there are no continuity between these type high education schools. On purpose to validate this problem, ware made theoretical and empirical research. In theoretical research defined high education conception, mission and the main aim, were discern different between universities and college and described subjective and objective studies continuity circumstance. Like one of the main different between universities and college may distinguish, that in universities prevailing deeper theoretical education, or in college prevailing practical skills. The academic and non-academic studies different such a subject likes studies duration, extent, distribution of study object block. Continuity in high education system (and in others) display through objective and subjective circumstance. Two main subjective continuity circumstances were distinguished: psychological – educational continuity circumstance includes personal motivation to learn and sociological – educational continuity circumstance include involve basic skills importance, that students could get new learning value. The objective education continuity... [to full text]

Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą] / The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text]

The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text] / Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą]

The division of disciplines into hard or paradigmatic and soft or paradigmatic, pure or applied, social professions and science-based professions (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) only emphasized the integrity and the duality of the physical education study field (Van Hilvoorde et al., 2010) borrowing knowledge from other sciences and disciplines: medicine and health (hard-applied), social sciences (soft-applied), life sciences (pure-hard) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012). Searching a way to gain new knowledge, a shift was made to a holistic, integrated physical education as a kinesiology discipline (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) and sport science phenomenon (Wilber, 2000; Skurvydas, 2008), which had led to the perception that taken one discipline is not able to solve global problems (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Knowledge of physical education are applied and created in the areas: medicine and health, sport, and education (Kirk, 2009; Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012). Such versatility of the field underlines the relevance of the fields of study covering (creating and applying) knowledge of physical education and the manifestation of identity of students from such fields of study. An abundance of names and terms relating to the physical education study field (sport science) affects not only the existence of this field in the universities but leads to the self-recognition, interactions, conflicts between theoreticians and practitioners of the... [to full text] / Disciplinų skirstymas į kietąsias, arba paradigmines, ir į minkštąsias arba prieš-paradigmines, grynąsias ir taikomąsias, socialines ir mokslines profesijas (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) tik pabrėžė kūno kultūros žinių integralumą ir šio tyrimo lauko dvilypumą (Van Hilvoorde et al., 2010), žinių skolinimąsi iš kitų mokslų ir disciplinų: medicinos ir sveikatos (kietosios-taikomosios), socialinių (minkštosios-taikomosios), gyvybės mokslų (grynosios-kietosios) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012) bei lauko pavadinimų kaitą (Lawson, 2007; Kirk, 2010; Zeigler, 2014). Tyrimai, susiję su kūno kultū¬ros žinių ir universitetinių studijų kontekstu (Henry, 1964; Park, 1989; Newell, 1990; Filho, 2000; Kirk, 2009; Freeman, 2012), atskleidė kūno kultūros (sporto mokslo) lauko problemas aukštajame moksle ir jo kompleksiškumą. Ieškant naujų žinių kūrimo būdų, buvo pereita prie holistinio, integruoto kūno kultūros lauko kaip kineziologijos disciplinos (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) ir kaip sporto mokslo fenomeno pažinimo (Wilber, 2000; Skurvydas, 2009), nes susivokta, kad viena disciplina yra nepajėgi išspręsti globalių problemų (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Tyrimai (Kirk, 2009, Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012) rodo, kad kūno kultūros žinios kuriamos ir taikomos šiose srityse: medicina ir sveikata, sportas, švietimas ir ugdymas. Toks kūno kultūros (sporto mokslo) lauko įvairiapusiš-kumas pabrėžia žinias (Kirk, 2009, 2010; Freeman, 2012; Schary, 2014) ir... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas: atskleisti studentų verslumo ugdymo/si galimybes universitete. Tiriamieji: MRU, VU, VGTU ir LEU studentai. Tyrimo metodai: 1. Teorinis - ES ir Lietuvos dokumentų, reglamentuojančių verslumą analizė; MRU, VU, VGTU ir LEU studijų programų aprašų bei strateginių planų analizė; 2. Empirinis tyrimas - anketinė studentų apklausa apie verslumo ugdymo/si galimybes universitetinėse studijose; 3. Statistinis metodas - anketinės apklausos duomenų apdorojimas SPPS 15.0 kompiuterine programa. Tyrimo rezultatai: Išanalizuotas tyrimas parodė, kad visų keturių universitetų: MRU, VU, VGTU ir LEU studentų nuomonė apie verslumo ir verslumo ugdymo sampratas nesiskiria. Studentai pritaria tam, kad verslumą aukštojoje mokykloje ugdyti reikia, tačiau nežino, ar jų universitete verslumas yra ugdomas, nesidomi ir nedalyvauja universiteto vykdomose veiklose, skirtose ugdyti verslumą, nežino ar patys yra verslūs. Studentai nežino, ar į studijų programą yra įtrauktas verslumo ugdymas. Nežino, ar jų universitete yra galimybė laisvai pasirinkti verslumo dalyką, tačiau sutiktų papildomai studijuoti verslumą, tik pageidauja, jog būtų sudaryta galimybė patiems laisvai pasirinkti. Tyrimo rezultatai atkleidė, kad labiausiai verslumas yra ugdomas MRU ir VU, kiek mažiau VGTU ir mažiausiai LEU. Raktiniai žodžiai: verslumas, verslumo ugdymas, universitetinės studijos. / The objective of the research: to show the possibilities of developing entrepreneurship in university studies. The researched: students of MRU, VU, VGTU, LEU. Methods of the research: 1. Theoretical - analysis of EU and Lithuanian documents regulating entrepreneurship, analysis of study curriculum and strategic plans in MRU, VU, VGTU, LEU; 2. Empirical research - questionnaires for students about possibilities of developing entrepreneurship at university; 3. Statistical method - processing of the data and the results by a computer program SPPS 15.0. The results of the research: Having analyzed the data, the results showed that conceptions of entrepreneurship and its development do not differ in all 4 universities, they are the same in MRU, VU, VGTU and LEU. Students agree that it is a must to develop entrepreneurship in institutions of higher education but they do not know if such studies can be chosen in their curriculum. Also, they are not interested in the activities about developing entrepreneurship and have no idea if they are enterprising themselves. Students do not know if such a subject as developing entrepreneurship is present in their curriculum and if they can freely choose it themselves. Students would like to have developing entrepreneurship as a subject in their study curriculum which they would be able to choose freely by themselves. The results of the research have shown that entrepreneurship is best developed in MRU and VU. It is less developed... [to full text]

Innovations and changes in higher education paradigm are related to the idea of lifelong learning and application of information communication technologies in learning process. Information literacy is a phenomenon conditioned by modern life realia, related to the newest technologies and abundance of information. It appears to be one of the means of modernization of university education. The issue of information literacy at the university level in Lithuania has not been researched in more depth so far. Integration of information literacy into the curriculum of higher education is a key question closely related to the shift in the idea of the university mission and to the transformations of being and functioning in the knowledge-based society. The dissertation addresses the issue of information literacy integration into the curriculum of higher education. The integration of information literacy into university curriculum creates preconditions for quality improvement in teaching and learning processes. The research reveals the topicality of standardization of information literacy at university education as the way to modernize it. The dissertation presents a phenomenographic research into students’ information literacy conception. The expert study results reveal university teachers and librarians’ attitude towards information literacy and its need at university. The comparative analysis based on the mode of study and gender reflects differences in students’ information literacy... [to full text] / Universiteto struktūra, strategija, mokymo tikslai ir mokymo(si) metodai keičiasi drauge su visuomenėje vykstančia pažanga, kai šalia kitų funkcijų universitetui patikėta mokymosi visą gyvenimą misija. Plačios ir sparčios kaitos kontekste naujas ugdymo turinys skatina naujai pažvelgti į studijų procesą, ieškoti būdų ir priemonių kaip jį tobulinti. Siekį keisti studijų paradigmą lemia: a) išoriniai (globalizacija, informacinių technologijų plitimas) ir b) vidiniai (noras tobulėti, kelti kvalifikaciją, siekti žinių) veiksniai. Lietuvos tyrėjai, analizavę universitetinių studijų procesą, skiria didelį dėmesį kompetencijų apibrėžčiai, jų sandarai, kuri glaudžiai siejama su mokymo ir mokymosi strategijomis universitetinėse studijose, universitetinių studijų kokybe ir jos vertinimu, inovacinių mokymosi metodų taikymu universitetinėse studijose, suaugusiųjų mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą dimensijomis, mokymosi ir universitetinių studijų santykiu. Šie klausimai neabejotinai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, papildo vienas kitą, sudarydami visuminį šiandieninio mokymosi universitete paveikslą. Lietuvoje informacinio raštingumo problematika universitetinėse studijose mažai tyrinėta. Informacinio raštingumo integravimas į aukštojo mokslo turinį yra aktuali problema, glaudžiai susijusi su kintančia universiteto misijos samprata, bei pakitusiais visuomenės, grindžiamos žiniomis, funkcionavimo principais. Užsienio patirtis rodo, kad informacinio raštingumo gebėjimų įgijimas turi... [toliau žr. visą tekstą]