Darbo tikslas – apžvelgti ir įvertinti mokykloms skirto kompiuterinio leidinių katalogo MOBIS diegimą Lietuvos mokyklų bibliotekose, diegimo etapus ir programos funkcines galimybes. Darbo uždaviniai: išanalizuoti MOBIS sistemą, jos struktūrines dalis, apklausti Lietuvos mokyklų bibliotekininkus apie MOBIS programos diegimą jų darbo vietose, sistemos privalumus ir trūkumus. Tyrimui atlikta anketinė apklausa Lietuvos mokyklų bibliotekose elektroniniu būdu. Anketos, skirtos mokyklų bibliotekų darbuotojams. Pirmoje darbo dalyje atlikus straipsnių analizę, išdėstyta teorinė darbo dalis. Joje apžvelgiami MOBIS programos diegimo etapai, paskirtis, sandara, funkcinės galimybės. Tiriamojoje darbo dalyje pateikiami apžvelgti ir išanalizuoti atlikto tyrimo rezultatai: įvertintos programos funkcinės galimybės, jos privalumai ir trūkumai. Daroma išvada, kad elektroninio katalogavimo galimybės plačios. Kompiuterinio katalogo panauda mokyklų bibliotekose bus pastebima ir pilnai praktikuojama po kelerių metų, kai bus suteikta metodinė ir dalykinė pagalba didžiausiai daliai mokyklų bibliotekų, kai sustiprės materialinė mokyklų bibliotekų bazė, sumažės bibliotekininkų nekvalifikuotumas, mokyklų administracijos abejingumas mokyklos bibliotekai. Darbas gali būti naudingas mokyklų direktoriams, bibliotekininkams keičiant mokyklos bibliotekos veiklą, plečiant jos funkcijas, integruojant ją į ugdymo procesą šiuolaikinėje informacijos ir žinių visuomenėje. / In the 21st century governmental institutions and media in Lithuania pay a lot of attention to the development of “information” or “knowledge” society and are engaged in practical implementation of information technology (IT). Governmental institutions are concerned to keep pace with the European Union and neighbouring countries, especially Baltic countries, level. To develop and implement society’s computer literacy require necessary technologies and means for which creation and development it is obligatory to possess computer devices, IT specialists, there ought to be approval of the state and society and reciprocal concern. School library as one of the most important parts in school experiences and has to overcome all the changes in educational and cultural systems to keep with information society. In order not to stay behind from public and academic libraries, which are provided with modern technologies, school libraries also must have electronic catalogue, which would facilitate the accounting and management of funds, delivery of the recourses existent in the funds. The Ministry of Education and Science in Lithuania announced the contest and in 2003 gave the licence to Ltd “Sintagma” which created software called MOBIS (information system of school libraries). The paper reviewed and evaluated implementation, different stages of implementation and functional potential of for schools designed computer-based catalogue MOBIS in Lithuanian schools’ libraries, a survey of... [to full text]

SANTRAUKA. INFORMACINĖ VEIKLA MOKYKLOS BIBLIOTEKOJE: PASLAUGOS, METODAI, VEIKSMINGUMAS Mokyklos biblioteka – aptarnauja moksleivius ir mokyklos personalą, parūpina jiems spaudinių, garso ir vaizdo dokumentų, muzikos įrašų, bibliografinės informacijos, atsižvelgdamos į mokymosi procesą bei vaikų užklasinę veiklą. Mokyklos biblioteka yra kiekvienoje valstybinėje pradinėje, pagrindinėje, vidurinėje, vakarinėje, pagalbinėje aukštesniojoje, gimnazijoje ar specialiojoje mokykloje. Kiekviena mokykla sąmoningai ar ne vykdo informacinę veiklą, nes ji aptarnauja savo mokyklos bendruomenę, tačiau ne visų mokyklos bibliotekų ir jų darbuotojų požiūris į informacinę veiklą sutampa. Šiandienos informacinės visuomenės gyvenimas nebe įsivaizduojamas be tokių įgūdžių, kurių vaikams prireiks ateityje ne tik mokantis mokykloje, bet ir kasdieniniame gyvenime, vėliau ir darbe. Todėl mokyklų bibliotekos turi ne tik kaupti mokymuisi reikalingą fondą, bet ir mokyti juo naudotis. Tema yra aktuali todėl, kad nuoseklus informacinių įgūdžių praktinis taikymas mokyklose kloja tvirtus pamatus vaikų ateičiai ir jų informaciniams gebėjimams. Darbo tikslas- atskleisti mokyklų bibliotekų įtaką informacinės veiklos įgūdžių lavinimui bendrojo lavinimo Lietuvos mokyklose, aptariant mokyklų bibliotekų paslaugas, jų įgyvendinimo metodus ir veiksmingumą. Darbo uždaviniai- išsiaiškinti kokia informacine veikla užsiima mokyklų bibliotekos; išnagrinėti mokyklų bibliotekų teikiamas paslaugas ir jų prieinamumą mokyklos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY. INFORMATION ACTIVITY IN A SCHOOL LIBRARY: SERVICES, METHODS AND EFFICIENCY Today information society‘s life cannot be imagined without skills which children will need in the future not only at school but also in everyday life and later at work. So school libraries have to collect a fund necessary for learning as well as teach to use it. This topic is relevant because consistent practical application of information skills at school provides the basis for children‘s future and their information abilities. The aim of this work is to shows influence of school libraries in developing skills of information activity in comprehensive schools in Lithuania by analysing school library services, methods of their implementation and efficiency. The task of this work is to find out which information activity is done by school libraries, to analyse services provided by school libraries and their availability for a school community, to find out methods used by school libraries to develop skills of information literacy and legal documents as well as recommendations regulating school libraries activity, to give practical and efficient examples of information literacy teaching and to analyse if provided services and used methods are efficient. The object of this Master‘s paper is information activity in school libraries. The goal of this work is to analyse development of information skills in school libraries, school library services, used methods and their efficiency. The following... [to full text]

Innovations and changes in higher education paradigm are related to the idea of lifelong learning and application of information communication technologies in learning process. Information literacy is a phenomenon conditioned by modern life realia, related to the newest technologies and abundance of information. It appears to be one of the means of modernization of university education. The issue of information literacy at the university level in Lithuania has not been researched in more depth so far. Integration of information literacy into the curriculum of higher education is a key question closely related to the shift in the idea of the university mission and to the transformations of being and functioning in the knowledge-based society. The dissertation addresses the issue of information literacy integration into the curriculum of higher education. The integration of information literacy into university curriculum creates preconditions for quality improvement in teaching and learning processes. The research reveals the topicality of standardization of information literacy at university education as the way to modernize it. The dissertation presents a phenomenographic research into students’ information literacy conception. The expert study results reveal university teachers and librarians’ attitude towards information literacy and its need at university. The comparative analysis based on the mode of study and gender reflects differences in students’ information literacy... [to full text] / Universiteto struktūra, strategija, mokymo tikslai ir mokymo(si) metodai keičiasi drauge su visuomenėje vykstančia pažanga, kai šalia kitų funkcijų universitetui patikėta mokymosi visą gyvenimą misija. Plačios ir sparčios kaitos kontekste naujas ugdymo turinys skatina naujai pažvelgti į studijų procesą, ieškoti būdų ir priemonių kaip jį tobulinti. Siekį keisti studijų paradigmą lemia: a) išoriniai (globalizacija, informacinių technologijų plitimas) ir b) vidiniai (noras tobulėti, kelti kvalifikaciją, siekti žinių) veiksniai. Lietuvos tyrėjai, analizavę universitetinių studijų procesą, skiria didelį dėmesį kompetencijų apibrėžčiai, jų sandarai, kuri glaudžiai siejama su mokymo ir mokymosi strategijomis universitetinėse studijose, universitetinių studijų kokybe ir jos vertinimu, inovacinių mokymosi metodų taikymu universitetinėse studijose, suaugusiųjų mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą dimensijomis, mokymosi ir universitetinių studijų santykiu. Šie klausimai neabejotinai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, papildo vienas kitą, sudarydami visuminį šiandieninio mokymosi universitete paveikslą. Lietuvoje informacinio raštingumo problematika universitetinėse studijose mažai tyrinėta. Informacinio raštingumo integravimas į aukštojo mokslo turinį yra aktuali problema, glaudžiai susijusi su kintančia universiteto misijos samprata, bei pakitusiais visuomenės, grindžiamos žiniomis, funkcionavimo principais. Užsienio patirtis rodo, kad informacinio raštingumo gebėjimų įgijimas turi... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text]

The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text] / Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame amžiuje nebeužtenka tik gebėti skaityti ir rašyti. Šiandien žmogus privalo orientuotis globaliame ir komercializacijos įtakos persunktame pasaulyje, kuriame reikia gebėjimo kritiškai vertinti ir interpretuoti visuomenėje vykstančius procesus, žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Žiniasklaidos raštingumas (angl. media literacy) – procesas, kurio metu ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti ir vertinti žiniasklaidos siunčiamus pranešimus. Žiniasklaidos raštingumas – jaunų žmonių kritinių ir kūrybinių gebėjimų vystymasis. Nors kitose šalyse žiniasklaidos raštingumo ugdymas vidurinėse mokyklose pradėtas dėstyti dar septintajame dešimtmetyje, tačiau Lietuvoje šis procesas tik dabar pradeda įsitvirtinti ugdymo sistemoje. Šio darbo tyrimo objektas – moksleivių žiniasklaidos raštingumo ugdymas. Darbo tikslas – įvertinti žiniasklaidos raštingumo ugdymo poreikį, patirtį ir galimybes Lietuvoje. Siekiant šio tikslo iškeliami šie uždaviniai: išnagrinėti žiniasklaidos raštingumo sąvokos vartojimo ir apibrėžimo tendencijas mokslinėje literatūroje ir oficialiuose dokumentuose, išanalizuoti proceso atsiradimo ir poreikio aspektus šiuolaikinėje visuomenėje ir situaciją Lietuvoje. Įvertinti programos ekspertų, mokytojų ir žurnalistų nuomonę dėl žiniasklaidos raštingumo programos poreikio ir naudingumo vidurinėse mokyklose bei ištirti programoje dalyvaujančių moksleivių žinias ir įgūdžius, vertinant žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Kad atlikti šiuos uždavinius... [toliau žr. visą tekstą] / In this age it is not enough merely to read or write. These days a person has to orient in the world marked by globalisation and commerce, where in a compentence is needed to critically evaluate and interpret the ongoing society processes and the information proposed by mass media. Media literacy is a process during which an ability of thinking, analizing and evaluating critically the outgoing mass media messages is being developed. Media literacy is a development of young people‘s critical and creative abilities. Even though the education of media literacy was begun to be taught at secondary schools already in the seventies of the previous century, in Lithuania this process has merely begun to be entrenched in the system of education. The object of this research is the education of pupils‘ media literacy. The purpose of the work is to evaluate the need, experience and the opportunities of mass literacy education in Lithuania. The tasks aiming for the purpose are the following: to examine the tendencies of the use and the definition of the concept of media literacy in the scientific literature and official documents; to analyze the aspects of the nascency and the need of the process in modern society as well as to analyze the situation in Lithuania. To evaluate the opinion of the teachers, journalists and experts of the programme on the need and the benefit of the media literacy programme in secondary schools as well as examine the intelligence and skills of the pupils... [to full text]

Tyrimas atliktas, siekiant ištirti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir padalinių vadovų informacinį ir kompiuterinį raštingumą. Atliekant tyrimą aptarėme kelias svarbiausias IKT raštingumo kompetencijas: gebėjimą naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, informacinių gebėjimų turėjimą (informacinis raštingumas) bei informacijos šaltinių naudojimą. Galima teigti, kad dauguma respondentų siekia tobulintis mokydamiesi visą gyvenimą. Vienas iš tobulėjimo žingsnių yra IKT kompetencijos įgijimas. Vertinant atsakymus pastebėta, kad daugelis respondentų pageidautų nemokamų kompiuterinio raštingumo kursų bei rasti galimybę baigiantiems kursus apmok��ti kompiuterinio raštingumo testavimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad dėstytojai bei padalinių vadovai siekia tobulinti informacinio raštingumo kompetenciją pasitelkdami įvairaus mokymosi formas. Aukštųjų mokyklų padalinių vadovai bei dėstytojai šalia tradicinių mokymo bei informacijos paieškos priemonių naudoja ir šiuolaikines modernias priemones. Dauguma respondentų, dėstytojai ir vadovai, turi vadybinę kompetenciją ir geba informaciją tvarkyti bei taikyti ugdyme, savo profesinėje veikloje. / The paper presents the results of a survey on information competence of university teachers and heads of university divisions. The aim of the survey was to discuss the main competences of ICT literacy: ability to use modern information and communication technologies, possession of information skills (information literacy) and managerial competence. The results make it possible to assume that the majority of respondents try to improve their qualifications through learning all their lives. One way to improve one’s skills is to gain ICT competence. The analysis of the results of the survey shows that many respondents would like to attend a course on computer literacy and free of charge. The results also show that teachers and division heads try to enhance their information literacy competence by making use of various forms of learning. In trying to achieve this they use both the traditional ways of learning and getting information as well as modern and up-to-date ways. The majority of respondents (teachers and division heads) have managerial skills which allow them to get and manage information and apply it in their professional activities.

Magistro darbo tikslas - išsiaiškinti, kaip Lietuvos mokyklų bibliotekose ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai, nuo ko priklauso mokinių informacinis raštingumas, ką turėtų žinoti bibliotekų darbuotojai siekdami tobulinti mokinių informacinių gebėjimų ugdymą. Išanalizuoti ir aprašyti, kokiais būdais ir metodais informaciniai gebėjimai ugdomi užsienio mokyklų bibliotekose. Magistro darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje kalbama apie informacinių gebėjimų ugdymo svarbą. Remiantis užsienio bibliotekų specialistų informacija ir tyrimais aptariamos sąvokos: informaciniai gebėjimai, informacinių gebėjimų ugdymas, informacinis raštingumas, informacijos kompetencija ir kitos. Antrame skyriuje aptarti užsienio specialistų sukurti informacinių gebėjimų ugdymo modeliai ir pateikiamos jų taikymo galimybės Lietuvoje. Trečiame skyriuje analizuojama medžiaga apie informacinių gebėjimų ugdymą užsienio mokyklų bibliotekose. Aptariami informacinio raštingumo klausimai, nagrinėjami kai kurie anksčiau minėti modeliai, pateikiami pavyzdžiai ir pasiūlymai, kaip efektyviau panaudoti informaciją. Aprašomi sėkimingo profesinio bendradarbiavimo lygmenys ir jų įtaka informaciniam raštingumui. Ketvirtame skyriuje analizuojamas tyrimas, atliktas Širvintų rajono mokyklų bibliotekose. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kaip ugdomi mokinių informaciniai gebėjimai, kokie sunkumai iškyla, kokios klaidos daromos. Palyginti Lietuvos ir užsienio bibliotekų patirtį mokinių informacinio ugdymo srityje... [toliau žr. visą tekstą] / The main objectives of the master’s graduation dissertation are to ascertain the ways and means how pupils’ information skills are developed in school libraries in Lithuania, the causes which affect the information literacy of the pupils, the methods which should be used by librarians in order to improve the development of information skills of the pupils; to analyse and describe the ways and methods used to develop information skills in the libraries in foreign countries. The master’s graduation dissertation consists of four chapters. The first chapter describes the importance of the development of information skills. Such notions as information skills, development of information skills, information literacy, information competence and others are discussed with reference to the information and studies presented by professional librarians from foreign countries. The purpose of the second chapter is to describe the models of information skills’ development, which have been designed by foreign specialists, and their adjustment in Lithuania. The third chapter analyses the data about the development of information skills in libraries in foreign countries. Some information literacy questions and previously mentioned models are discussed in this chapter and some examples and suggestions on how to use information more effectively are presented. The levels of successful professional cooperation and their influence on the information literacy are also described there. The study... [to full text]

Darnios informacinės visuomenės klestėjimo periode, vykstant mokslo bei technologijų pažangai, kiekvienam asmeniui būtina tobulinti socialinius, komunikacinius, problemų sprendimo, veiklos bei kitus bendruosius gebėjimus ir kartu išsiugdyti svarbiausius įgūdžius, būtinus norint sėkmingai konkuruoti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Aktuali tyrimo problema, atsakant į klausimą: koks pedagogų IKT taikymo kompetencijos turinys ir struktūra, nes nuo jų priklauso profesinio mokymo ir mokymosi proceso kokybė, pedagogų ir jų ugdytinių gebėjimas sėkmingai integruotis į pasaulinę ir šalies darbo rinką.Magistriniame darbe nagrinėjama kolegijų pedagogų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo (IKT) kompetencija, kaip profesinės kompetencijos komponentas. Informacinės visuomenės ir kultūros kaita bei pedagogų standarto reikalavimai ES ir Lietuvoje pedagogų IKT kompetencijai keičiasi, kintant mokymo ir mokymosi procesui ir nacionaliniams ugdymo tikslams, įtakojant socialiniams-demografiniams veiksniams. Anketiniu tyrimu nustatyta, kad šalies aukštųjų neuniversitetinių mokyklų (kolegijų) pedagogai sistemingai tobulina informacinio raštingumo kompetencijas įvairiomis formomis, dalyvaudami ES projektuose ir programose, savarankiškai mokydamiesi nuotoliniu būdu, norėdami kokybiškai ir sistemingai dirbti edukaciniame procese. Pristatomas pedagogų IKT taikymo kompetencijos turinio ir struktūros empirinis pagrindimas. Analizuojamos kolegijų pedagogų IKT elgsenos, pridedamosios... [toliau žr. visą tekstą] / During the period of prosperity of harmonic informational society, as the economy globalyzes and the science and technology development increases, it is necessary for everyone to develop social, communicational, problem-solving, practical and other common skills as well as to bring up the most important habits in order to be able to compete in today’s employment market. The urgent problem, when solving the problem of what the application volume and structure of competence of pedagogue’s information and communication technology (ICT) would be, since the value of professional teaching and learning and pedagogues’ their apprentices abilities to successfully integrate to national and international job market depend on it.The work analyzes competence, as a part of professional competence, of college pedagogues in application of information and communication technologies (ICT). The informational society and culture as well as the requirements for the pedagogues’ ICT competence changes as changes the learning and teachning process for national training goals influenced by social and demografic factors. The questionaire research has showed that the pedagogues of national universities and colleges, in order to perform a quality educational work, systematically increase their competences of informational capabilities in various ways. This work also presents the volume and structure empirical substantiation of pedagogues’ ICT competences. Moreover, this article analyzes the ICT... [to full text]