Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos ypatumai. Ikimokyklinė vaikystė yra pirminis ir labai svarbus vaiko socialinių gebėjimų formavimosi etapas ir pagrindas tolimesniai socializacijai. Vaiko socialinis ugdymas prasideda šeimoje, tęsiamas ir papildomas vaikų darželyje, priešmokyklinėje grupėje ir vėliau mokykloje. Siekiant nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos ypatumus, baigiamajame darbe atlikta mokslinės literatūros ir tyrimų ikimokyklinėje įstaigoje analitinė apžvalga. Darbe apibūdinami ikimokyklinio amžiaus vaikų, ugdytų darželyje ir namuose socializacijos ypatumai. Pateikiami duomenys apie tėvų ir darželio pedagogų įtaką vaiko socializacijai. / The thesis examines the peculiarities of preschool children socialization. Preschool childhood is the first and very important child‘s social capabilities development stage and the foundation for his future socialization. Child‘s social education begins within the family, then continues and is being complemented at nursery, preschool group and finally at school. In order to determine the peculiarities of preschool children socialization scientific literature has been analysed and research at preschool institution has been undertaken and was delivered in the master thesis. The paper represents peculiarities of socialization of preschool children that were educated in the nursery and at home. There are also findings provided on how parents and nursery educators influence the process of child‘s socialization.

Tyrimo tikslas – įvertinti pradinio mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių hiperkinezinį sutrikimą, kognityvinių gebėjimų ypatumus. Tyrime aprašomi šie hiperaktyvių vaikų kognityviniai gebėjimai: intelektiniai gebėjimai, apibrėžiami kaip gebėjimai, vertinami tradiciniais intelekto testais; dėmesio gebėjimai; vizualiniai-motoriniai gebėjimai. Tyrime dalyvavo 29 septynerių–dešimties metų vaikai, 23 berniukai ir 6 mergaitės, turintys hiperkinezinio sutrikimo diagnozę, nustatytą kvalifikuotų psichiatrų. Tyrimo dalyviai atliko tris pažintinių gebėjimų įvertinimo testus: Wechslerio intelekto testą vaikams – trečią leidimą (WISC-III), Dėmesio testą, vertinantį įvairius dėmesio komponentus ir Bender vizualinio-motorinio geštalto testą, antrą leidimą (BG-II). Hiperaktyvių vaikų testų rezultatai buvo palyginti su atitinkamos metodikos standartizacinės imties rezultatais. Išanalizavus hiperaktyvių vaikų imties WISC-III subtestų rezultatų profilį ir palyginus hiperaktyvių vaikų rezultatų vidurkius su normos vidurkiais, nustatyta, kad hiperaktyvių vaikų WISC-III atlikimui būdinga žemas Atsparumo trukdžiams balas bei AKIS profilis (žemi Aritmetikos, Kodavimo, Informacijos ir Skaičių eilės subtestų balai), atspindintys dėmesio koncentracijos, atminties ir nuoseklaus informacijos apdorojimo sunkumus. Atlikus WISC-III rezultatų analizę individo lygmenyje, nustatyta, kad didesnės dalies hiperaktyvių vaikų verbaliniai gebėjimai yra menkesni nei neverbaliniai. Hiperaktyviems vaikams labiau būdingos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to examine the cognitive abilities of primary school children diagnosed with hyperkinetic disorders. The cognitive abilities, described in the study, were: intellectual abilities, defined as the abilities, assessed with the traditional intelligence tests; attention abilities; visual-motor abilities. 29 children, 23 boys and 6 girls, whose age was form seven to ten years old, participated in the study. All the children were diagnosed with hyperkinetic disorder by qualified psychiatrists. The participants of the study completed three instruments of cognitive assessment: Wechsler Intelligence Scale for Children – Third edition (WISC-III), Attention test, designed to assess various components of attention and Bender Visual-Motor Gestalt Test, Second edition (BG-II). The test results of hyperactive children were compared with normative data. The analysis of the WISC-III profile in the sample of hyperactive children and comparison with the normative data revealed that WISC-III results of hyperactive children is characterized by low Freedom from distractibility score and ACID profile (low Aritmetic, Coding, Information ans Digit span scores), reflecting difficulties in attention, memory and sequential processing. After the analysis of WISC-III results on individual basis it was discovered that hyperactive children tend to have verbal abilities lower than performance abilities. The common cognitive strengths of hyperactive children are perceptual... [to full text]

Wegen des schnellen wissenschaftlichen Fortschritts, wegen der Informationsmenge in der Schule, wird es wichtig, nicht nur das Wissen zu übertragen, in unterschiedlichen Bildungsstandarts wird es auf die Notwendigkeit verwiesen, die Fähigkeiten und Kreativität des Kindes zu entwickeln, deswegen ist die Anfangsstufe in der Schule besonders günstig diese wichtige Eigenschaften der Persönlichkeit zu entfalten und weiterzuentwickeln. Das Ziel dieser Arbeit war die Kreativität und mathematische Fähigkeiten der Kinder des jüngeren Schulalters (1-4 Klasse). Es wurden folgende Aufgaben hervorgehoben: 1. die Besonderheiten der Kreativitätspfeile der Schüller von jungerem Schulalter nach dem Alter, Geschlecht und nach dem Wohnort festzustellen; 2. die Kreativitätspfeile der Schüler von zwei Altersgruppen (1-2 Kll. Und 3-4 Kll.) zu vergleichen; 3. die gegenseitige Verbindung zwischen der Kreativität und der mathematischen Fähigkeiten der Schüler festzustellen; 4. den Bindefaden zwischen der mathematischen Fähigkeiten der Schüler und des akademischen Fortschritts festzustellen. Untersuchungsmethoden: wissenschaftliche Literaturanalyse, das Paket der statistischen Analyse von SPSS13.0 und Microsoft Word, als auch von dem Computerprogramm Excel. Bei der Untersuchung der Kreativität wurde die Methodik des kreativen Denkens von E.P.Torrance (1974) verwendet. Diese Entscheidung hat das Vorhandensein des kreativen Denkens als Bestandteil der Kreativität vorausbestimmt. Die Aufgaben für die... [to full text]

Vyrų ir moterų intelekto skirtumai SANTRAUKA Iki šiol nėra aiškios nuomonės, ar egzistuoja intelekto ir atskirų kognityvinių gebėjimų skirtumai tarp lyčių, dar daugiau nesutarimų, dėl ko tie skirtumai atsiranda. Kaip žinome, intelektą lemia daugelis tarpusavyje labai susijusių veiksnių. Vyrų ir moterų kognityvinų gebėjimų skirtumus įtakoja biologiniai lyčių skirtumai, kultūrinė ir šeimos aplinka. Gauti rezultatai labai priklauso nuo tyrimo aplinkybių, pasirinktos imties, tyrimo metodikos ir kt. papildomų veiksnių, galinčių įtakoti rezultatus. Šio tyrimo tikslas buvo – nustatyti 13-66 m. amžiaus vyrų ir moterų intelektinių gebėjimų skirtumus remiantis Lietuvos reprezentacinės imties tyrimo WIT rezultatais. Aprašėme visos imties vyrų ir moterų intelektinius gebėjimus. Taip pat palyginome moksleivių vaikinų ir merginų, studentų vaikinų ir merginų ir dirbančių vyrų ir moterų rezultatus. Moksleivių merginų ir vaikinų rezultatus lyginome pagal šiuos kintamuosius: mamos ir tėvo išsilavinimą, mokyklos tipą, klasę. Studentų rezultatus lyginome pagal studijuojamų mokslų sritį, kalbų mokėjimą (keliomis kalbomis gali susikalbėti), gimimo eiliškumą, finansinę padėtį. Dirbančių vyrų ir moterų rezultatus lyginome pagal išsilavinimą, kalbų mokėjimą, gimimo eiliškumą, finansinė padėtį. Mūsų atliktame tyrime nustatėme, kad moterys pasižymėjo geresniais verbaliniais gebėjimais, kalbos turingumu, geresne atmintimi lyginant ir mokinių, ir studentų ir dirbančiųjų grupes. Lyginant mokinių grupę... [toliau žr. visą tekstą] / Gender Differences in Intelligence SUMMARY There is still no solid opinion, about differences in separate cognitive abilities or intelligences among men and women and even more issues about the nature of these differences. As we know, intelligence depends on many contemporized factors. Differences in cognitive ability among men and women are influenced by biological sex differences, cultural and family environment. Results heavily depend on research circumstances, survey sample, research method and over research influencing additional factors. The aim of this study, based on WIT Lithuanian representative survey, was to determine from 13 to 66 years old men and women differences in intelligences abilities. Whole survey sample, men and women, intelligences abilities were described. Pupils boys and girls, students and laboring men and women results were compared. Pupils boys and girls results were compared by these factors: parents education, school and grade. Students results were compared by the realm of studies, knowledge of languages (how many languages they can speak), birth succession, financial status. Laboring men and women results were compared by education level, birth succession, and financial status. In our study we found that women in all three groups are characterized by superior verbal abilities, language richness better memory. Comparing boys and girls, we found that girls have superior general intelligences abilities, better perceptiveness, and boys are superior... [to full text]

Dictionary of Modern Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993) defines the eloquence as a skill or power of using a persuasive, powerful discourse, rhetoric. Rhetoric is a flexible science, adjusting itself to the character of relevant ideas and wording of certain epoch. Rhetoric, as theory and practice of eloquence, has been relevant at all times. Goal of Master Thesis is to analyse the possibilities of eloquence education for pupils of 8-10 grades in lessons of technology. We were focused on the attempt to analyse the literature on given topic in pedagogical, psychological and philosophical aspects; later, with the aids of anonymous questionnaire, we tried to identify the opinion of pupils about a level of their own eloquence; we also wanted to summarize the viewpoints of pupils and teachers to the education of eloquence, and to discuss the possibilities of eloquence education in lessons of technology. In the literature part of work, the definition of eloquence education is analysed, links with other sciences are envisaged, education of language skills at school, problems of education of language skills and other aspects are reviewed. After analyzing the literature on the specified topic it became evident that different aspects of eloquence education for pupils are widely approached and described in different Lithuanian educational documents and scientific works. Nevertheless, as scientists maintain, eloquence education is insufficient. Based on the developed... [to full text]

Since antiquity people paid attention to various aspects of educator’s existence, features of the profession have been interpreted. The spectrum of opinions and solutions is rather wide as each time created its own model of educator’s activities. Yet most theories at the end of the 20th century started shifting because changing society structures also change the understanding of education. Today educators have become a citizen of the learning society, his openness towards novelties, creativity, cooperation skills and will to constantly deepen his knowledge are the cornerstones of the success. This thesis analyses requirements for future pedagogue and future teachers’ attitude towards the same as well as the reasons preventing improvement. Future pedagogues understand new professional requirements yet ignore them due to social, economic and psychological reasons (e.g. inaptitude to plan, irresponsible attitude towards results of work, no self-confidence and others).

The theme of work: „The investigation of future technological teacher’s communication capabilities”. Communication as science object is too common, different and unarticulated process. Its manifestation differ depending from proceeding context: number of participant and roles, communication channels and means, space and time, cultural environment, goals and content. Communication – it is intercourse among people, interchange of experience, ideas, outlives; changing of information, it’s enriching using oral and nonverbal sings (signals). Communication is the essential human origin, existence and perfection term, because in the same time it is presenting like assumption of person’s moral maturation, like base of socialisation. Communication – it is one of the main human values, it is what people think to be the most important and valuated it the most. The communication between people is appealing to sings system. The first communication condition for it would be meaningful – know the language. Communication related us with another person, helps to meet the social requirements. At first certain individual relation requirements is meeting, that is belonging to family, group of friends, and so on. Another social demand type – control demand – it is influence on another, feeling power on surrounding. The third social requirement type – is affectionate requirement that is to take care on other and feel care from another. According some authors the communication can be divided... [to full text]

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ VERBALINIAI GEBĖJIMAI IR ADAPTYVUS ELGESYS SANTRAUKA Ikimokykliniame amžiuje įvertinti vaiko intelektiniai gebėjimai ir iš tėvų bei ugdymo įstaigų darbuotojų gautos žinios apie vaiko funkcionavimą kasdienėje jo aplinkoje – svarbi informacija ruošiant vaiką mokyklai. Tačiau Lietuvoje mažų vaikų įvertinimui skiriama pakankamai mažai dėmesio, paprastai akcentuojama vaiko kognityvinė raida, neatsižvelgiant į jo gebėjimą savarankiškai veikti. Šiame tiriamajame darbe analizuojami ryšiai tarp vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikų verbalinių gebėjimų ir adaptyvaus elgesio. Verbaliniams gebėjimams įvertinti pasirinkti keturi subtestai iš Lietuvoje pradėto standartizuoti WPPSI-III (Wechsler Pre-school and Primary Scale of Intelligence). Siekiant įvertinti tiriamųjų adaptyvų elgesį naudotos Lietuviškos adaptyvaus elgesio skalės (LAES), vertinančios vaiko adaptyvų elgesį 9 srityse. Vidutinės, tačiau statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp WPPSI-III subtestų ir LAES sričių leidžia teigti, kad tai du skirtingi, tačiau susiję konstruktai. Tyrimo rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp berniukų ir mergaičių adaptyvaus elgesio ir verbalinių gebėjimų nėra, tačiau vidutiniškai berniukų LAES ir WPPSI-III subtestų įverčių ir bendrų skalių rezultatai geresni už mergaičių (išskyrus WPPSI-III Panašumų subtestą ir LAES Savireguliacijos ir veiklos organizavimo bei Bendruomenės įgūdžius). Pagal gyvenamąją vietą statistiškai reikšmingai geresni mieste... [toliau žr. visą tekstą] / VERBAL ABILITIES ANDADAPTIVE BEHAVIOUR OF PRESCHOOL CHILDREN SUMMARY In the preschool years assessed intellectual abilities and adaptive behaviour is important information to prepare child for the schooling. Still, the are relatively few concern with preschool children assessment in Lithuania. Commonly, psychologists and other professionals emphasize childrens‘ cognitive development, ignoring his or her ability to act independently in daily situations. In this study we examine ralations between 5-6 years old preschool childrens verbal abilities and adaptive behaviour. To assess verbal abilities there were chosen four subtests from WPPSI-III (Wechsler Pre-school and Primary Scale of Intelligence) which is now being standartized in Lithuania. Adaptive behavior was assessed using Lithuanian adaptive behaviour scales (LAES) which provide information about individuals adaptive functioning in 9 areas. Significant though medium correlations between WPPSI-III subtests and LAES areas let us analyze them as related but separate constructs. In accordance to our results, there were no significant differences between boys and girls adaptive behavior and verbal abilities, however boys tend to receive better scores (excepting Similarities subtest in WPPSI-III as well as Self-regulation and activities organization and Community skills in LAES). According to our results, compared to children from village, preschoolers from bigger cities got significanly better scores in WPPSI-III Similarities... [to full text]

SANTRAUKA Nomeda Černiauskaitė (d. vadovė doc. Vilmantė Aleksienė). MENŲ TERAPIJOS TAIKYMAS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMUI: UGDYTOJŲ POŽIŪRIS. Magistro darbas. V.: VU Socialinio darbo katedra, 2008. 81 p. Pagrindinis atlikto tyrimo tikslas – ištirti specialiųjų poreikių vaikų ugdytojų požiūrį į menų terapijos taikymą Kauno miesto specialiosiose ugdymo įstaigose. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti kokie specialistai Kauno miesto specialiosiose ugdymo įstaigose taiko menų terapiją ar jos elementus, įvertinti šių užsiėmimų organizavimo ypatumus bei specialistų požiūrį į meno užsiėmimų poveikį specialiųjų poreikių vaikų bendrųjų gebėjimų ugdymui. Tyrime buvo taikoma kiekybinio tyrimo metodika, anketinės apklausos būdas, duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16.0 bei MsExcel programas. Tyrimo metu buvo apklausti 127 Kauno miesto specialiosiose ugdymo įstaigose dirbantys specialistai: 42 specialieji pedagogai, 28 meno krypčių mokytojai, 5 psichologai, 23 socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai, 12 kineziterapeutų bei 17 auklėtojų. Gauti rezultatai parodė, kad Kauno miesto specialiosiose ugdymo įstaigose įvairių užsiėmimų metu yra taikomi menų terapijos elementai, teigiamą meno užsiėmimų poveikį neįgaliems vaikams pripažįsta dauguma respondentų. Analizuojant specialistų požiūrį į menų terapijos ar jos elementų taikymo poveikį įvairiems specialiųjų poreikių vaikų gebėjimams paaiškėjo, kad meno užsiėmimai bei menų terapijos elementų taikymas labiausiai veikia... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Nomeda Černiauskaitė (supervisor dr. Vilmantė Aleksienė). ART THERAPY ACTIVITIES FOR EDUCATION OF SPECIAL NEEDS CHILDREN: EDUCATORS‘ ATTITUDE. Master‘s graduation work. V.: VU Department of Social Work, 2008. 81 p. The main task of this research was to examine special needs children educators‘ attitude to art therapy activities in Kaunas special educational institutions. This research was performed to investigate art therapy activities influence to special needs children general abilities according to educators‘ attitude, to determine art therapy activities organizational principles and to ascertain who applies art therapy or it‘s elements in Kaunas special educational institutions. Quantitative analysis and questionnaire interrogatory metod were used in reseach. Information analysis was accomplished using SPSS 16.0 and MsExcel programs. 127 specialists of Kaunas special educational institutions: 42 special pedagogs, 28 art subject teachers, 5 psychologists, 23 social teachers or social workers, 12 physiotherapists and 17 educators were interrogated while the survey. According to results‘ analysis art therapy elements are applied during the various activities in Kaunas special educational institutions, most specialists indicates positive art activities influence to special needs children. While estimating art therapy or it‘s elements influence to distinct general abilities of special needs children it was determined that art activities and art therapy elements... [to full text]

Nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje vyksta įvairūs socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, kurie kelia mokytojams naujų reikalavimų, dėl kvalifikacijos tobulinimo, apibrėžto ne vien pedagoginės kompetencijos žiniomis, įgūdžiais ir gebėjimais, bet ir pozityvios sąveikos, bei interakcija grįstų tarpusavio santykių. Mokytojo profesija tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų šalių, deja nėra pačių patraukliausių profesijų sąrašuose. Mokytojo profesija nėra populiari. Baigiamajame darbe rėmiausi Arends (2008), Butkienės ir Kepalaitės (1996), Gedvilienės (2012), Gedvilienės ir Teresevičienės (1999), Jovaišos (2011), Kavaliauskienės (2001), Lepeškienės (1996), Tamašausko (2012), ir kt. autorių teorinėmis nuostatomis. Taip pat naudojausi internetinėmis prieigomis. Tyrimo problema: mokytojas dažnai patiria bendravimo su mokiniais sunkumų bendrojo lavinimo mokykloje, kurie apsunkina mokymosi proceso organizavimą. Ar sistemingas mokytojų ir mokinių bendravimas gali padėti įveikti bendravimo sunkumus? Ar mokytojų profesinis apsisprendimas turi reikšmės geresniems bendravimo gebėjimams? Ar pradedančiųjų pedagogų nepakankama pedagoginė patirtis lemia jų bendravimo su mokiniais kokybę? Tyrimo tikslas: atskleisti mokytojų ir mokinių bendravimo gebėjimus bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo objektas : mokytojų ir mokinių bendravimo gebėjimai Tyrimo uždaviniai : • apžvelgti mokytojų ir mokinių gebėjimo bendrauti ypatumus. • apibūdinti mokytojų ir mokinių tarpusavio santykius. •... [toliau žr. visą tekstą] / National and international level is used for various social and economic changes that pose new demands for teachers training, defined not only pedagogical expertise of knowledge, skills, and any positive interaction, and interaction-based relationships. Teacher profession are both in Lithuania and in many other countries, unfortunately are not the most attractive profession. Teacher profession are not popular. In this final work I appealed Arends (2008), Butkienė ir Kepalaitė (1996), Gedvilienė (2012), Gedvilienė ir Teresevičienė (1999), Jovaiša (2011), Kavaliauskienė (2001), Lepeškienė (1996), Tamašauskas (2012), and other authors‘ theoretical elements. I also used the Internet access. Research problem: teacher often experience difficulties with communication in comprehensive school, which makes difficult for the learning process. Do systematic teacher‘s and student‘s communication can help overcome communication difficulties? Do teachers' professional self-determination has implications for better communication skills? Do start up teachers lack teaching experience is determined by their interaction with the students quality? Research aim: to reveal teachers and pupils communication skills in comprahensive school. Subject of research: teachers ad pupils communication skills. Task of research: • review teachers and students ability to communicate the peculiarities. • describe teachers and students relationships. • highlight teachers reasons of self determination. •... [to full text]