Tyrimo tikslas – įvertinti pradinio mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių hiperkinezinį sutrikimą, kognityvinių gebėjimų ypatumus. Tyrime aprašomi šie hiperaktyvių vaikų kognityviniai gebėjimai: intelektiniai gebėjimai, apibrėžiami kaip gebėjimai, vertinami tradiciniais intelekto testais; dėmesio gebėjimai; vizualiniai-motoriniai gebėjimai. Tyrime dalyvavo 29 septynerių–dešimties metų vaikai, 23 berniukai ir 6 mergaitės, turintys hiperkinezinio sutrikimo diagnozę, nustatytą kvalifikuotų psichiatrų. Tyrimo dalyviai atliko tris pažintinių gebėjimų įvertinimo testus: Wechslerio intelekto testą vaikams – trečią leidimą (WISC-III), Dėmesio testą, vertinantį įvairius dėmesio komponentus ir Bender vizualinio-motorinio geštalto testą, antrą leidimą (BG-II). Hiperaktyvių vaikų testų rezultatai buvo palyginti su atitinkamos metodikos standartizacinės imties rezultatais. Išanalizavus hiperaktyvių vaikų imties WISC-III subtestų rezultatų profilį ir palyginus hiperaktyvių vaikų rezultatų vidurkius su normos vidurkiais, nustatyta, kad hiperaktyvių vaikų WISC-III atlikimui būdinga žemas Atsparumo trukdžiams balas bei AKIS profilis (žemi Aritmetikos, Kodavimo, Informacijos ir Skaičių eilės subtestų balai), atspindintys dėmesio koncentracijos, atminties ir nuoseklaus informacijos apdorojimo sunkumus. Atlikus WISC-III rezultatų analizę individo lygmenyje, nustatyta, kad didesnės dalies hiperaktyvių vaikų verbaliniai gebėjimai yra menkesni nei neverbaliniai. Hiperaktyviems vaikams labiau būdingos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to examine the cognitive abilities of primary school children diagnosed with hyperkinetic disorders. The cognitive abilities, described in the study, were: intellectual abilities, defined as the abilities, assessed with the traditional intelligence tests; attention abilities; visual-motor abilities. 29 children, 23 boys and 6 girls, whose age was form seven to ten years old, participated in the study. All the children were diagnosed with hyperkinetic disorder by qualified psychiatrists. The participants of the study completed three instruments of cognitive assessment: Wechsler Intelligence Scale for Children – Third edition (WISC-III), Attention test, designed to assess various components of attention and Bender Visual-Motor Gestalt Test, Second edition (BG-II). The test results of hyperactive children were compared with normative data. The analysis of the WISC-III profile in the sample of hyperactive children and comparison with the normative data revealed that WISC-III results of hyperactive children is characterized by low Freedom from distractibility score and ACID profile (low Aritmetic, Coding, Information ans Digit span scores), reflecting difficulties in attention, memory and sequential processing. After the analysis of WISC-III results on individual basis it was discovered that hyperactive children tend to have verbal abilities lower than performance abilities. The common cognitive strengths of hyperactive children are perceptual... [to full text]

Magistro darbo tikslas – ištirti teorines ir taikomąsias emocinės inteligencijos ir lyderystės sąsajas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti emocinės inteligencijos koncepciją teoriniu jos raidos požiūriu; apžvelgti lyderystės koncepcijos raidą ir perpektyvas; nustatyti teorinius emocinės inteligencijos ir lyderystės bei jų dedamųjų sąryšius; ištirti emocinės inteligencijos ir lyderystės koreliacijas pasirinktoje socialinėje aplinkoje. Naudojantis indukciniais duomenų analizės bei atvejo analizės, kurią sudaro apklausa raštu ir sociometrija, metodais, prieita prie išvados, jog emocinės inteligencija tiesiogiai koreliuoja su transformacine lyderyste. Emocinę inteligenciją galima laikyti kaip vieną iš būtinų, tačiau nepakankamų efektyvios lyderystės elementų. Bruožų lygmenyje svarbiausiais asmeninias indvido emocinės inteligencijos ir transformacinės lyderystės ryšiais laikomi pasitikėjimas savimi, savikontrolė, iniciatyvumas ir lankstumas, kuriuos apjungia charizma, o socialiniais – empatija, konstruktyvus bendravimas ir pokyčių iniciavimas. Organizacijos UAB „DS Distribution“ lygmenyje, remiantis teorinėmis išvadomis, patvirtintos mokslinės prielaidos, jog svarbi emocinės inteligencijos dedamoji charizma siejasi su atskirais transformacinės lyderystės komponentais – idealizuota įtaka, įkvepiančia motyvacija ir charizmatine lyderyste. Emocinės inteligencijos sudedamasis komponentas empatija stipriai koreliuoja su konstruktyviu bendravimu ir asmeniniu dėmesiu, siejasi su... [toliau žr. visą tekstą] / Today`s business environment is changing tremendously, so one of the most popular research object in the organizational success field become effective leadership and several components of it. Various studies confirmed, that effective leaders were identified as those, who reported transformational behaviours and demonstrated the abilities to understand, use and manage self and others emotions. Emotional intelligence is a term that refers to a field of theories relating to the understanding and use of emotions. Debate currently rages as to what, exactly, emotional intelligence is. There are two widely recognized schools of thought at present. But no matter wich model is considered, there are clear theoretical ties between emotional intelligence and leadership. So emotional intelligence has become increasingly popular as a measure for identifying potentially efective leaders, and as a tool for developing effective leadership skills. The aim of the present paper was to explore the relationship between emotional intelligence and leadership. Several tasks was set to highlight these correlations. First, emotional intelligence and leadership concepts was defined and mostly usable models considered. Then several theoretical and practical corellations was found between emotional intelligence and transformational leadership. Emotional intelligence and its components, especially empathy and charisma, has significant correlation with transformational leadership and several components of... [to full text]

Eteriniai aliejai plačiai naudojami aromaterapijoje, kosmetologijoje, farmacijoje bei parfumerijoje. Nors plačiai kalbama apie eterinių aliejų įtaką žmogui ir jų panaudojimą, tačiau moksliniais tyrimais patvirtintų duomenų apie jų poveikį nėra daug. Šio magistrinio darbo tikslas - ištirti levandų eterinių aliejų poveikį kognityvinėms funkcijoms ir širdies ritmui. Eksperimentai buvo atliekami su 19-25 metų amžiaus vyrais ir moterimis. Moterys buvo tiriamos folikulinės, ovuliacinės, geltonkūnio ir vėlyvosios geltonkūnio mėnesinių ciklo fazių metu, o vyrai – vieno eksperimento metu kvėpavo levandų eteriniu aliejumi, kito – vandeniu. Kiekvieno eksperimento metu prieš ir po kvėpavimo levandų eteriniu aliejumi buvo atliekami kognityviniai (trumpalaikės regimosios atminties, dėmesio ir reakcijos laiko) testai bei nenutrūkstamai registruojama elektrokardiograma. Naudojant Eysenck‘o testą buvo įvertintas tiriamųjų intraversijos - ekstraversijos ir neurotiškumo - emocinio stabilumo asmenybės bruožų išreikštumas. Gauta, kad: 1. Neskirstant tiriamųjų į grupes negautas reikšmingas kvėpavimo levandų eteriniu aliejumi poveikis reakcijos laikui, trumpalaikei regimajai atminčiai, dėmesio parametrams – protino produktyvumo koeficientui, regimosios informacijos apimčiai, informacijos apdorojimo greičiui bei širdies ritmui. 2. Dėmesio tikslumo koeficientas po kvėpavimo eteriniu aliejumi statistiškai patikimai geresnis nei prieš kvėpavimą, kai tiriamieji neskirstomi į grupes. Vyrams šis... [toliau žr. visą tekstą] / Essential oils are mostly used in aromatherapy, cosmetics, pharmacology and in perfumes industry. Though there are wide discussions about influence of essential oils on the human organism, there are not many scientific studies on the influence of these oils and mechanisms of their action. The main purpose of Master thesis is to investigate influence of lavender essential oil on cognitive functions and heart rate. The experiments were conducted with 19 -25 years old males and females. Women were examined in the follicular, ovulation, luteal and late luteal phases of menstrual cycle. Men were examined twice – with essential oil and water (as control). During every experiment before and after inhalation of the lavender essential oil cognitive tests (short-term memory, attention and reaction time) were performed and electrocardiogram was continuously recorded. The personality traits were identified using Eysenck test and subjects were categorized as introvert-extravert and neurotic-emotionally stabile. The main findings are as follows: 1. There was no statistically significant effect of lavender essential oil on reaction time, short term memory, parameters of attention - coefficient of mental productivity, capacity of visual information, velocity of information processing and heart rate when subjects were not subdivided into groups. 2. Coefficient of accuracy increased statistically significantly after breathing with lavender essential oil when subjects were not subdivided into... [to full text]