Morkūnaitė, L. (2006). The impact of emotional intelligence to quality of social interaction between manager and subordinate. Unpublished Master Thesis. Kaunas: International School of Management. This Master Thesis is designed for different level managers with the purpose to substantiate the impact of manager‘s emotional intelligence to quality of social interaction between the manager and subordinate. The emphasis of this thesis is put to social interaction as the warranty for effective management. The construct of high quality social interaction is being analyzed and represented as the objective to actualize the obligations of the manager, influence subordinates in the proper way, direct them, i.e. transform their attitudes and efforts towards achievement of company goals. Highest consideration is being shown to transformational social interaction in the context of full range leadership theory by Bass and Avolio. Due to this reason and the essence of transformational interaction it has been chosen as the ground for effective high quality interaction representing the same structure as effective management. Effective social interaction is complex and depends on social, emotional, practical intelligences, social skills and social competences, political skills, interpersonal as well as socio-political intelligences, social foresight, functional flexibility and activity. The focus of this master thesis is put to one of the components of effective social interaction - emotional... [to full text]

Savo tyrimu mes siekėme išsiaiškinti pokyčių diegimo valstybinėse institucijose psichologinius ypatumus. Kadangi pagrindinė kliūtis pokyčių diegimo metu yra pasipriešinimas (Bolognese, 2002; Killian M. Bennebroek Gravenhorst, 2003; Stoškus ir Beržinskienė, 2005), o tinkamiausias būdas stebėti kaitos procesų įtaką žmonėms yra jų emocinio intelekto analizė (Vakola M., Tsaousis I., Nikolaou I., 2004), todėl mes tyrėme ketinimo pasipriešinti pokyčiams ir emocinio intelekto ryšius. Tyrimui naudojome Bar-On klausimyną emocinio intelekto koeficientui nustatyti (EQ-i) bei A.Pundzienės (2002) adaptuotą Bovey ir Hede (2001) ketinimo pasipriešinti pokyčiams skalę. Tyrime dalyvavo 364 valstybės institucijų darbuotojai. Tyrimo metu nustatėme, kad: 1) Valstybės institucijų darbuotojų, kurių ketinimai priešintis pokyčiams yra žemi, emocinis intelektas aukštesnis nei tų, kurių ketinimai priešintis pokyčiams yra aukšti. 2) Valstybės institucijose taip pat yra neigiama koreliacija tarp ketinimo pasipriešinti pokyčiams ir emocinio intelekto komponentų: savigarbos, pasitikėjimo savimi, socialinės atsakomybės, problemų sprendimo, lankstumo, atsparumo stresui, impulsų kontrolės, optimizmo; bei šių emocinio intelekto dimensijų: intrapersonalinės dimensijos, adaptacijos dimensijos ir streso valdymo dimensijos. Augant minėtų komponentų ir dimensijų lygiui, ketinimai pasipriešinti pokyčiams mažėja. / In this paper we investigated the psychological perspective of change implementation in public institutions. The main obstacle trying to implement changes is resistance to change (Bolognese, 2002; Killian M. Bennebroek Gravenhorst, 2003; Stoškus ir Beržinskienė, 2005), and the best way to investigate the impact of change processes to humans is to analyze their emotional intelligence (Vakola M., Tsaousis I., Nikolaou I., 2004) that’s why we investigated the relationship between public institutions officers` emotional intelligence and their behavioral intention to resist to organizational change. To measure variables we used Bar-On Emotional Quotient inventory (EQ-i) and Bovey&Hede (2001) Behavioral intention to resist scale, adapted by A.Pundzienė (2002). 364 public institutions officers took part in research. 1) We established that participants with low behavioral intention to resist have higher scores on EQ-i than participants with high behavioral intention to resist. 2) Also we found the negative correlation between behavioral intention to resist and emotional intelligence components, such us self-regard, assertiveness, social responsibility, stress tolerance, flexibility, problem solving, impulse control and optimism; and emotional intelligence dimensions, such us intrapersonal, adaptability and stress management. When scores of these components and dimensions increase, the behavioral intention to resist decrease.

The purpose of this graduate job is to investigate young adult’s personality’s psychological evolutionary singularity, stress conception, factors, stress management style and stress management styles’ links of such psychological singularities as sense of coherence, emotional intelligence, self-esteem. The young adult’s stress management singularities’ investigation has accomplished using A. Antonovskio (1995) Sense of Coherence scale, Norman S. Endler, James D. A. Parker (1999) the questionnaire of stress management, Reuven Bar-on, Ph. D. (1999, 2002) the questionnaire of emotional intelligence and M. Rosenberg (1965) the questionnaire of self-esteem. Conclusions are following: 1. For young age adults-women more typical point of emotional reaction and stress avoidance of management styles than the same age men. 2. Increasing young age adult’s the self – esteem less typical point of emotional reaction stress management style. 3. There is positive relation between the young adult sensse of coherence and the problem solution stress management style. 4. The superior common emotional intelligence the less typical point of emotional reaction stress management style.

Tyrimo tikslas- ištirti pardavimų sektoriuje dirbančių asmenų emocinį intelektą, patiriamą stresą ir subjektyviai vertinamą darbo atlikimą, surasti šių konstruktų tarpusavio sąsajas, bei sąsajas su sociodemografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo 252 respondentai (237 moterys ir 15 vyrų). Respondentų amžius svyravo nuo 19 iki 59 metų.Tiriamųjų darbo stažas pardavėjo pareigose svyravo nuo 0 iki 32 metų. Tyrime naudotos metodikos: Psichologinės įtampos vertinimo klausimynas(Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool; S. Palmer, C. Cooper, 2007); Emocijų įvertinimo skalė (The Assesing Emotions Scale; Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N., 2009) ir Darbo efektyvumo skalė (Job performance scale Dubinsky, Mattson, 1979). Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, turinčios mažesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose geriau valdo kitų asmenų emocijas nei tos moterys, kurios yra išdirbusios pardavėjo pareigose daugiau nei dveji metai. Moterys, kurių amžius yra virš 30 metų subjektyviai efektyviau atlieka savo darbą nei tos moterys, kurių amžius yra nuo 19 iki 30 metų. Moterys, turinčios didesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose, patiria mažiau streso darbo vietoje nei tos moterys, kurių darbo stažas pardavėjo pareigose yra iki dviejų metų. Didėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, emociniam intelektui, mažėja jų patiriamas stresas darbo vietoje. Mažėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, darbe patiriamam stresui, didėja jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links among sales sector employees emotional intelligence, subjective assessment of work performance and work-related stress and relationship with sociodemographic characteristics. The study included 252 (237 women and 15 men) residents whose age was from 19 to 59 years old. Residents in sales sector were working from 0 to 32 years. Research methods are: Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool (S. Palmer, C. Cooper (2007), The Assesing Emotions Scale (Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N. (2009) and Job performance scale (Dubinsky, Mattson (1979). The results of the research showed that women with less than two years sales experience had better control over emotions of others than those with more than two years tenure. Women over 30 years at age perform their jobsubjectively more productive than younger women ( age btetween 19 to 30 years). Women with more than two years sales experience indicated having work-related stress than women with less than two years sales experience. The increase of emotional intelligence was related to the decrease of their eork-related stress. Decrease of work-related stress was relatedto the increase of their subjective assesement of work performance. The increase of emotional intelligence scores was realated to the increase of subjective job performance. Also emotional intelligence performs as a mediator between work-related stress and subjective work performance. In this way it... [to full text]

Magistriniame darbe buvo apibrėžta besimokančios organizacijos samprata, pagrindiniai bruožai ir formavimo elementai. Organizacija vertinama pagal besimokančios organizacijos formavimo elementus, todėl visas dėmesys darbe sutelktas į besimokančios organizacijos formavimo elementų atskleidimą. Tik žinant ir suvokus besimokančios organizacijos formavimo elementus, galima praktiškai įvertinti kiek įmonė atitinka moksliosios organizacijos koncepciją. Tarptautiškumas, šiuo atveju, reiškia, kad organizacijos rinka gali būti ta pati, t.y. vietinė ar regioninė, tačiau organizacija toje rinkoje turi konkuruoti pasauliniu mastu. Organizacijos strategija turi būti visuotinė technologijų, produkcijų, informacijos, žinių o ypatingai žmoniškųjų išteklių srityje. Prieita išvados, kad esminį besimokančios organizacijos formavimą lemia pats besivystantis žmogus – individas - organizacijos darbuotojas. Kinta aplinka, o su juo keičiasi ir organizaciją, todėl individas tampa ypatingai svarbus. Jis turi identifikuoti kitus besimokančios formavimo elementus kaip žinių valdymą, vadovavimą, nuolatinį mokymą, organizacijos kultūrą ir tik nuo jo (individo) priklauso kaip efektyviai bus į juos reaguojama. Taip organizacija nepraranda konkurencinio pranašumo. Kita problema, susijusi su besimokančios organizacijos formavimu, yra darbuotojų kaita. Organizacija ypatingai akcentuoja darbuotojų mokymus, tobulinimą, bet jie ima ir išeina iš organizacijos, išsinešdami gautus įgūdžius, žinias, patirtį. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / Formation of learning organization is a long-term process that involves adjustment of approaches, obligations, management of the entire process and acquisition of experience. Alongside with the organization, the way of thinking of an individual affecting organizational structure, management, organizational culture and other modifications must also change. Steps towards development implemented by the individual forces the organization out of mental disbalance and thus induce to take the path of development. A competitive advantage and efficiency of the organization is achieved by applying mental characteristics, attitudes, values which, when properly followed, could give strength to face and deal with challenges that change at enormous speed. Therefore, the basic formation of the learning organization is caused by the developing individual, and the development leads to the evolution of the organization. The object of this work is the mentality of the individual, which is the basic element of the formation of the learning organization. As a consequence, the purpose is to analyze the missing element of the formation of the learning organization in shaping a model of the international learning organization. The methods used in the analysis of Lithuanian research literature of foreign and domestic scientists allow organizing and relating notions of the individual’s mental activity and elements of learning organization formation. The analysis of scientific literature lets to make a... [to full text]

Magistro darbo tikslas – ištirti teorines ir taikomąsias emocinės inteligencijos ir lyderystės sąsajas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti emocinės inteligencijos koncepciją teoriniu jos raidos požiūriu; apžvelgti lyderystės koncepcijos raidą ir perpektyvas; nustatyti teorinius emocinės inteligencijos ir lyderystės bei jų dedamųjų sąryšius; ištirti emocinės inteligencijos ir lyderystės koreliacijas pasirinktoje socialinėje aplinkoje. Naudojantis indukciniais duomenų analizės bei atvejo analizės, kurią sudaro apklausa raštu ir sociometrija, metodais, prieita prie išvados, jog emocinės inteligencija tiesiogiai koreliuoja su transformacine lyderyste. Emocinę inteligenciją galima laikyti kaip vieną iš būtinų, tačiau nepakankamų efektyvios lyderystės elementų. Bruožų lygmenyje svarbiausiais asmeninias indvido emocinės inteligencijos ir transformacinės lyderystės ryšiais laikomi pasitikėjimas savimi, savikontrolė, iniciatyvumas ir lankstumas, kuriuos apjungia charizma, o socialiniais – empatija, konstruktyvus bendravimas ir pokyčių iniciavimas. Organizacijos UAB „DS Distribution“ lygmenyje, remiantis teorinėmis išvadomis, patvirtintos mokslinės prielaidos, jog svarbi emocinės inteligencijos dedamoji charizma siejasi su atskirais transformacinės lyderystės komponentais – idealizuota įtaka, įkvepiančia motyvacija ir charizmatine lyderyste. Emocinės inteligencijos sudedamasis komponentas empatija stipriai koreliuoja su konstruktyviu bendravimu ir asmeniniu dėmesiu, siejasi su... [toliau žr. visą tekstą] / Today`s business environment is changing tremendously, so one of the most popular research object in the organizational success field become effective leadership and several components of it. Various studies confirmed, that effective leaders were identified as those, who reported transformational behaviours and demonstrated the abilities to understand, use and manage self and others emotions. Emotional intelligence is a term that refers to a field of theories relating to the understanding and use of emotions. Debate currently rages as to what, exactly, emotional intelligence is. There are two widely recognized schools of thought at present. But no matter wich model is considered, there are clear theoretical ties between emotional intelligence and leadership. So emotional intelligence has become increasingly popular as a measure for identifying potentially efective leaders, and as a tool for developing effective leadership skills. The aim of the present paper was to explore the relationship between emotional intelligence and leadership. Several tasks was set to highlight these correlations. First, emotional intelligence and leadership concepts was defined and mostly usable models considered. Then several theoretical and practical corellations was found between emotional intelligence and transformational leadership. Emotional intelligence and its components, especially empathy and charisma, has significant correlation with transformational leadership and several components of... [to full text]