Dėl akivaizdžios žinojimo ir inovacijų sklaidos didėjimo, atsirado poreikis išnagrinėti lyderystės institucijos kaitos tendencijas, kurios galioja tiek ekonominėje, tiek viešoje sferoje. Iššūkis mokslininkams ir intelektualams jau buvo mestas: ar žinojimas yra jėga, ar informacija yra jėga ir ar yra patogūs neparaleliniai komunikacijos kanalai aplink pasaulį? Akivaizdu, jog mes gyvename žinojimo visuomenėje. Žinojimas – svarbiausias resursas, o žinojimo darbuotojai yra dominuojančios grupės darbovietėse. Visa tai rodo, kad didžiosios permainos įvyko ir vis dar vyksta dabar. Svarbiausios hipotezės: Po 1995 m. kovo, kuomet įsigaliojo W3 protokolas, pradėjo formuotis kitoks bendrabūvis – Informacijos visuomenė – ir ekonomika tapo globalinė. Globalios rinkos sąlygomis organizacijos prireikė ne vadovų, o šiuolaikinių lyderių. Klausimai, iškelti šiame darbe: Kaip organizacijos lyderio vaidmuo suprantamas šiandieną ir bus suprantamas ateityje? Šiuolaikinė lyderystė: kas tai? Kokias kompetencijas privalo turėti šiuolaikiniai lyderiai dabar ir ateityje? / Due to exponential growth of knowledge and innovations in its transmission a context has emerged to redefine the role of leaders to spearhead the changes that are taking place in both the economic field and the society. The challenge before educationists and academicians was posed by phrases, whether 'Knowledge' is power or 'Information' is power and the availability of unparalleled channels of communications around the globe. Apparently, that we are living in Knowledge Society. Knowledge is key resource and knowledge workers are dominant groups in workplace. All this suggests that the greatest changes happened and still happening right now. The base hypotheses: After March of 1995, when were came into force W3 protocol, we got a new society – Information Society – and our economics became global. Organizations in this global market need not managers, but new kind of leaders. Questions, which are answered in this work: How the role of organizational leadership needs to be understood today and in a perspective? Contemporary leadership: how does it look like? What competences new managerial leaders should have today and in the future?

The paper explores the motivation of the VPU (Vilnius Pedagogical University) students studying at their own expense. The subject is relevant, because the overall causes determining a person’s decision to acquire a higher education are chiefly analyzed in the area of learning motivation researches, however, there is a lack of more detailed investigations of the motivation of the students studying at their own expense. In the provided overview of literature sources, various learning motivation theories are examined. Based on these, a survey questionnaire has been worked out and a survey has been carried out in order to find out what kind of motivation groups (social, cognitive, practical, professional, educational, self-educational or other motives) pointed out in the works concerning the motivation topic are most important in choosing the studies at one’s own expense. The dynamics of the number of students studying at their own expense at Lithuanian higher education institutions is analyzed in order to evaluate actuality of the subject. On the basis of statistical data it is shown that the number of the students paying for their education and their per cent ratio in the overall number of students is growing, which confirms the demand and need of this study form. The results of the VPU students’ survey are provided which were obtained after analysis of the answers of the students of II and IV courses of Bachelor studies studying at their own expense and occupying the places... [to full text]

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos valstybė ėmėsi tautinio atgimimo metais pradėtos švietimo reformos. Valstybingumo atkūrimas atvėrė naujas, tautos siekius atitinkančias, Lietuvos socialinės, kultūrinės, ekonominės bei politinės raidos perspektyvas. Mokyklų tinklo pertvarka, atitinkanti šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikius bei paklausą ir realias finansines savivaldybės galimybes, turi pagerinti mokymosi kokybę, padidinti prieinamumą ir socialinį teisingumą, padaryti švietimo sistemą efektyvesnę ir darnesnę. Taigi vienas iš švietimo sistemos atsinaujinimo kriterijų Vilniaus krašte ir yra bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. Tačiau labai svarbu kruopščiai ištirti dabartinę situaciją, įvertinti egzistuojančias tendencijas ir perspektyvas. Vilniaus mieste ir rajone sovietmečiu itin populiarių mišrių mokyklų beveik neliko – jos buvo išskirstytos arba reorganizuotos į vienakalbes, daugiausia lenkiškas ir lietuviškas. Labai sumažėjo rusiškų mokyklų – jas dabar lanko tik rusų bei baltarusių tautybės gyventojai. Tenkinant ne tik vietos lietuvių, bet ir tautinių mažumų poreikius mokyti vaikus valstybine lietuvių kalba, itin smarkiai išaugo lietuviškų mokyklų skaičius. Dabar lietuviškas mokyklas moksleiviai lanko kelis kartus daugiau, nei yra lietuvių tautybės gyventojų, nes dažnai nelietuviai tėvai linkę leisti vaikus į lietuviškas mokyklas. Tikėtina, kad lietuvėjimo tendencijos išliks ir ateityje. / After restoration of independence the state of Lithuania took up educational reform, which had been started in the years of national revival. Reinstatement of statehood opened new, according national aims, perspectives of social, cultural, economical and political germination. Reorganization of the school’s chain, conforming learning needs and demand of modern society, also real financial abilities of municipality, has to improve the quality of learning, increase the accessibility and social justice, make the educational system more effective and accordant. So one of criteria of the educational system’s renewal in Vilnius district is the reorganization of the secondary school’s chain. But it is very important to research thoroughly the present situation, evaluate existing trends and perspectives. In Vilnius and it’s region mixed schools, which were especially popular at soviet times, are not almost left – they were separated or restored into monolingual, mostly Polish and Lithuanian. The number of Russian schools has decreased significantly – at present only Russians and Byelorussians attend them. Stratifying needs of not only local Lithuanians but also national minorities to teach children in state Lithuanian language, especially severely increased the number of Lithuanian schools. At present students attend Lithuanian schools more than there are inhabitants of Lithuanian nationality, because often not Lithuanian present let... [to full text]

The problem of the study is defined by the fact that there are many talks about the changes in Lithuanian educational system but there was no analysis of the attitude of teachers of the reorganized schools from this aspect. From the theoretical point of view this work will stimulate going deeper into the possibilities, ways and peculiarities of changes, and, in practice, it will help the persons who are independently analysing the problems of educational changes and seeking to improve practical educational work. Aim of the work – to estimate the changes in the reorganized basic school and the attitude of teachers towards them. 155 educators, 146 of whom were teachers and 9 school executives working in basic schools, participated in the study. The findings of the study have showed that educational changes are mostly stimulated by focussed vision and strategy of the school, and the advantages of today’s educational system comparing to the Soviet one are that teachers are allowed individualizing educational content. The most significant years for educational system were 1997 – 2002 when reform of schools network was performed and in Utena town it was determined by the decisions of educational policy. After the secondary schools were reorganized into basic the schoolchildren feel better in them but less motivated schoolchildren remain learning in 9-10 forms. After the network reform the teaching base had mostly improved in basic schools as well as assistance of psychologists... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti 15 – 17 m. jaunųjų krepšininkų fizinio išsivystymo, fizinio parengtumo ir varžybinių rodiklių kaitą daugiame��io sportininkų rengimo metu. Pagrindiniai tyrimų duomenys buvo gauti fiksuojant Marijampolės vaikinų krepšinio komandos ( gim. 1988 m. ), rungtyniaujančios Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje , rodiklius. Tyrime dalyvavo 14 jaunųjų krepšininkų 15-17 metų amžiaus. Tyrimas vyko 2002-2006m. Marijampolės žaidimų sporto mokykloje. Tyrimo duomenys buvo analizuojami matematinės statistikos metodais. Aktualumas. Ištyrus jaunųjų krepšininkų puolimo struktūrą ir efektyvumą, varžybinės veiklos rodiklių kaitą svarbiausiose varžybose, fizinio parengtumo rodiklių kaitą per trejus treniravimosi metus galima geriau pažinti ir įvertinti šio amžiaus krepšininkų treniruočių procesą, jį kryptingai valdyti, numatyti jo plėtros kryptis, tendencijas. Tyrimo objektas – jaunųjų krepšininkų (15 – 17 m.) fizinio išsivystymo, fizinio parengtumo ir varžybinės veiklos rodiklių kaita. Tyrimo subjektas – 15 – 17 m. krepšininkai. Atliekant šį darbą, naudoti šie tyrimo metodai : 1. literatūros šaltinių analizė 2. dokumentų analizė; 3. pedagoginis stebėjimas ; 4. matematinė statistika. Nustatyta fizinio išsivystymo rodiklių kaita. Krepšininkų ūgio rodikliai didėjo nuo 180,6 cm (15m.) iki 188,9 cm (16m.) ir 191,1cm (17m.). Kūno masės rodikliai didėjo vidutiniškai nuo 62,2 kg (15m.) iki 81,6 kg (17m.)... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the magistracy work : to analyse the levels of physical development and physical suitability of the young basketball players ; to explore the change of results during sport events. The main indicators of the research of Lithuanian pupils league competitions where participated boys basketball team from Marijampole. 14 young basketball players (aged 15-17) participated in this research. The research took place in 2002-2006 at the school of sport games in Marijampole. The date of the research were analised referring on the methods of mathematical statistics : Problematics : After having analised, the structure of the attack and its effectivness, the change of the indicators of physical suitibility during three years of training ; it is possible to know better the process of the training of young basketball players (aged 15-17), to control mentioned process effectively and for see the directions and tendences of loadening it. The object of the research. The change of indicators development and physical suitability during the competitions of young basketball players. The subject of the research. Basketball players (aged 15-17). Methods : 1. the analysis of the literature sources ; 2. the analysis of the documents ; 3. pedagogical observation ; 4. mathematical statistics. There was fixed such change of... [to full text]

Magistro darbo objektas – knygų tiražų kaita. Darbo tikslas: išanalizuoti ir palyginti 1990–2008 m. laikotarpio tiražų kaitą Lietuvos leidyboje, jos aplinkybes ir priežastis. Darbo uždaviniai: apžvelgti 1990–1992 m. laikotarpio politinę, ekonominę ir socialinę aplinkas, jų kitimą ir galimą įtaką leidybos sektoriui bei tiražų kaitai; pateikti tiražų mažėjimo tendencijos analizę iki Rusijos finansinės krizės ir jos metu; įvertinti leidybos sektoriaus atsigavimo (2001–2004 m.) ir pirmuosius nuosmūkio požymius (2005–2008 m.); atlikti anketinę ekspertų apklausą ir gautais rezultatais patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę. Šiame darbe yra apžvelgiami ekonominės, politinės, socialinės įtakos veiksniai, galėję nulemti tiražų skaičiaus kitimą Lietuvoje. Dėmesys yra teikiamas grožinei, mokslinei bei mokomajai literatūrai. Daugiausiai yra remiamasi Lietuvos spaudos statistikos surinktais duomenimis, moksliniais straipsniais ir pavieniais darbais, kurie apibūdina situaciją Lietuvoje tam tikrais tiriamojo laikotarpio etapais. Išanalizavus mokslinę literatūrą buvo prieita išvados, kad tiražų mažėjimo tendencijoms Lietuvos leidyboje daugiausiai įtakos turi pačių leidėjų požiūris į knygą ir visuomeniniai poreikiai bei interesai, kurie atitinkamai kinta, keičiantis ekonominėms sąlygoms šalyje. Taip pat pastebėta, kad vis labiau plintanti elektroninė knyga, šiuo metu nedaro didelės įtakos spausdintinės knygos kultūrai. Tačiau, augant jaunajai kartai, naujų technologijų poreikis vis didėja... [toliau žr. visą tekstą] / Print run dynamics in Lithuanian publishing industry in 1990–2008 (summary) The declaration of Lithuanian independence in 1990’s brought many changes not only to political, economical but also to cultural sphere. New state policy began to form – this had great influence to the newly born book culture in Lithuania. For the last decade of soviet regime there could be seen some minor cultural changes, but the real peak was reached only during the first independent years. These changes became very important not only for lithuanian society but also for the book publishing industry in Lithuania. The censorship was calceled and the publishing houses started printing as many books as it was possible to sell. Print runs for such a small country as Lithuania became extremely large and reached hundreds of thousands each year. In a couple of years publishing buisiness became one of the most profitable buisinesses in the country. But this situation was not ment to hold on long enough. In 1993 print runs started to decrease and this tendency lasts until today. The main question of this masters degree paper work is what are the ultimate reasons for this kind of print run dynamics. The research that has been made answers many unsolved questions.

Temos pasirinkimą ir aktualumą lėmė keletas aplinkybių. Pirmoji – nuolat stiprėjantis švietimo kokybės sampratos aktualumas. Antroji – mokslininkės literatūrologės, edukologės Meilės Lukšienės, modeliavusios Lietuvos švietimo reformą atkuriamoje ir atkurtoje Lietuvos nepriklausomoje valstybėje, 100-ųjų gimimo sukakties metinių minėjimas UNESCO lygmeniu. Tiek mokslininkės veiklos įvairovė, tiek pripažinimas pasauliniu lygmeniu skatina tyrinėti M. Lukšienės mokslinį palikimą. Šiame darbe pasirenkama Meilės Lukšienės tekstų švietimo klausimais analizė, siekiant išsiaiškinti, kokią įtaka mokslininkės idėjos turi dabartiniam švietimui, jo kokybei. Tyrimo problema: Kaip Meilės Lukšienės tekstuose keltos kaitos idėjos sietinos su kuriamo švietimo kokybe. Tyrimo objektas: Kaita kaip naujos švietimo kokybės kūrimo prielaida Meilės Lukšienės tekstuose. Tyrimo tikslas: Aktualinti Meilės Lukšienės keltas kaitos idėjas, orientuotas į kuriamo švietimo kokybę. Tyrimo uždaviniai: mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizės pagrindu apsibrėžti švietimo kaitos ir kokybės sampratas, empiriniu tyrimu atskleisti Meilės Lukšienės tekstuose keltas kaitos idėjas konceptualiu, asmens, organizacijos, valstybės lygmenimis, orientuotas į kuriamo švietimo kokybę, palyginti Meilės Lukšienės tekstuose modeliuotos kaitos ir numanomos kuriamo švietimo kokybės sampratą su teoriškai aptariamomis kaitos ir kokybės sampratomis, palyginti Meilės Lukšienės tekstuose numanomos kuriamo švietimo kokybės ir... [toliau žr. visą tekstą] / The choice and relevancy of the topic was determined by several circumstances. First would be continuously intensifying relevancy of the conception of the quality of education, second – the commemoration of the 100th Anniversary of the scientist, literaturologist, and educologist Meilė Lukšienė, who has shaped the education reform in Lithuanian under restoration and in the restored independent state of Lithuania, at UNESCO level. Both the diversity of the scientist’s activities and worldwide acknowledgment encourages researching M. Lukšienė’s scientific heritage. This work covers the analysis of M. Lukšienė’s texts on the educational matters with a view to find out the influence of the scientist’s ideas on the present-day’s education and its quality. Problem of research How are the ideas of change, raised in M. Lukšienė’s texts, related to the quality of education created? Object of research Change, as the prerequisite for the development of new quality of education, in M. Lukšienė’s texts. Purpose of research To make relevant the ideas of change, focused on the quality of education created, which were raised by Meilė Lukšienė. Tasks of research: based on the analysis of scientific literature and educational documents to define the conceptions of the change and quality of education, through the empirical research to reveal the ideas of change, raised in the texts by Meilė Lukšienė, at conceptual, individual, organizational, and national levels, focused on the quality of... [to full text]

Nepaisant visų pastangų, kurias organizacijos skiria problemoms identifikuoti, jos nuolat susiduria su darbuotojų kaita. Šio darbo tikslas - išanalizuoti organizacijos personalo valdymo įtaką darbuotojų kaitai. Siekiant šio tikslo buvo išanalizuota skirtingų autorių nuomonė personalo valdymo dalių įtakai darbuotojų kaitai, sudaromas modelis. Taip pat pateikiami Lietuvoje jau atliktų tyrimų, susijusių su personalo kaita, duomenys bei sudaromas bendras modelis, atspindintis šių tyrimų rezultatus. Išskiriamos personalo kaitos priežastys bei pasekmės. / Companies very often face with a personal turnover. The goal of this paper work is to sift the influence of organization personnel management to personal turnover. To reach this goal it was done: analyzed different authors opinion about the influence of personal management parts to personal turnover, created model; also it was analyzed results of researches which showed the reasons of employees’ turnover and the sequences in Lithuania. To put all the reasons together it was created a model.

Žemės klimatas sparčiai šyla. Šie klimato pokyčiai gali lemti didelius ir net katastrofiškus padarinius daugelio šalių ekonomikai, visuomenei, gyvajai gamtai ir aplinkos kokybei. Klimato pokyčiai – kiekvieno žmogaus problema, todėl ją spręsti turi visi. Temos aktualumas ir sprendimo būtinumas – klimato atšilimas sąlygojmas CO2 emisijų veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimus, todėl kiekvienas turime pagalvoti, kaip sumažinti jo poveikį. Namų ūkiai sunaudoja trečdalį visos ES energijos (todėl kiekvienas namų ūkis yra atsakingas už maždaug 20 proc. su energija susijusių CO2 emisijų. 70 proc. namų ūkio sunaudojamos energijos yra skirta gyvenamajai vietai šildyti, 14 proc. – vandeniui šildyti ir 12 proc. – apšvietimui ir elektros prietaisams. Asmeninių automobilių išmetamos dujos sudaro dar 10 proc. ES į atmosferą išmetamų CO2 dujų Darbo objektas – Lietuvos namų ūkiai. Darbo uždaviniai. Siekiant iškelto tikslo yra nagrinėjami tokie uždaviniai:  Išanalizuoti klimato kaitos švelninimo politiką bei jos įgyvendinimo priemones;  Įvertinti namų ūkių šiltnamio dujų mažinimo potencialą;  Pateikti šiltnamio dujų mažinimo namų ūkiuose būdus;  Išnagrinėti empirinių užsienyje atliktų studijų rezultatus ir sudaryti šiltnamio dujų vertinimo namų ūkiuose metodiką, paremtą sutaupytos įvairių rūšių energijos ( šilumos, elektros, kuro ir kt.) bei atliekų mažinimo potencialo vertinimu;  Taikant namų ūkių stebėjimo metodą bei šiltnamio dujų emisijų faktorius... [toliau žr. visą tekstą] / Climate of the Earth is getting wormer. This fact of climate change may result in big or even catastrophic effects on many counties economics, society, nature and quality of the environment. These changes may effect everyone so that why everybody have to solve this problem. Households of European Union are using one third of all energy so each household is responsible for approximately 20 % of CO2 emission. 70% of energy is used to heat the house, 14% - to heat the water and 12% - is used for electricity device and lighting. Personal car usage also causes 10 % of emissions. The object of this job is Lithuanian households. In order to investigate CO2 emissions in Lithuanian households these problems will be analyzed:  Climate change policy and its realization implements;  Valuation of green house gas emission potential in households;  Methods of decreasing green house gas emission in households;  Supervision of house holds and CO2 emission factors that is used to value one Lithuanian dweller emission quantity that might be decreased;  Emission quantity valuation of all Lithuanian households and compare them to other sectors. In this paper work was analyzed policy which is imposed to decrease green house gas emissions and factors that have impact on choosing policy. There were established interaction between the policy of the state and concerned groups. In analytical part of the work was made an analyze of green house gas emissions... [to full text]

Klimato kaita ir jos švelninimo priemonių įgyvendinimas yra prioritetinės pasaulio, Europos Sąjungos ir atskirų šalių problemos. Labai svarbu, kad klimato kaitos švelninimo politikos priemonių įgyvendinimas neprieštarautų ilgalaikiams darnaus energetikos vystymosi tikslams. Darbo tikslas: Įvertinti klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimą Lietuvos energetikos sektoriuje. Problema yra ta, kad klimato poveikis įvairiuose regionuose yra skirtingas, todėl reikia apgalvoti klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo galimybes Lietuvoje. Darbo objektas: klimato kaitos švelninimo priemonės. Darbo uždaviniai: Išnagrinėti dėl klimato kaitos kylančias problemas; Suformuluoti teorinius klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo principus ir sugrupuoti klimato kaitos švelninimo priemones; Išanalizuoti pagrindinius darnaus energetikos vystymosi rodiklius; Atlikti Lietuvos energetikos sektoriuje taikomų klimato kaitos švelninimo priemonių analizę; Remiantis energetikos bei aplinkos apsaugos politikos tikslais, parengti klimato kaitos švelninimo priemonių vertinimo modelį; Remiantis matematiniu “MESSAGE” modeliu, atlikti klimato kaitos švelninimo priemonių derinių vertinimą, pagal poveikį darnaus energetikos vystymosi tikslams. / Implementation of climate change mitigation measures are global priority, European Union and national problems. It is very important, that implementation of climate change mitigation measures politic don’t consistent with long-term sustainable energy development. The aim of work: evaluating implementation of climate change mitigation measures in the energy sector of Lithuania. The problem is, that climate impact is different in various regions, therefore need to consider implementation of climate change mitigation measures importance in Lithuania. The object of the work: climate change mitigation measures. The tasks were: to analyze problems, caused for climate change; to formulate theoretical implementation of climate change mitigation measures principles and to group climate change mitigation measures; to analyze basic sustainable energy development indicators; to do climate change mitigation measures analyze in Lithuania energy sector; to do climate change mitigation measures evaluation model; to do evaluation of climate change mitigation measures combination under the impact of sustainable energy development, based on the mathematical “MESSAGE” model.