Žemės klimatas sparčiai šyla. Šie klimato pokyčiai gali lemti didelius ir net katastrofiškus padarinius daugelio šalių ekonomikai, visuomenei, gyvajai gamtai ir aplinkos kokybei. Klimato pokyčiai – kiekvieno žmogaus problema, todėl ją spręsti turi visi. Temos aktualumas ir sprendimo būtinumas – klimato atšilimas sąlygojmas CO2 emisijų veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimus, todėl kiekvienas turime pagalvoti, kaip sumažinti jo poveikį. Namų ūkiai sunaudoja trečdalį visos ES energijos (todėl kiekvienas namų ūkis yra atsakingas už maždaug 20 proc. su energija susijusių CO2 emisijų. 70 proc. namų ūkio sunaudojamos energijos yra skirta gyvenamajai vietai šildyti, 14 proc. – vandeniui šildyti ir 12 proc. – apšvietimui ir elektros prietaisams. Asmeninių automobilių išmetamos dujos sudaro dar 10 proc. ES į atmosferą išmetamų CO2 dujų Darbo objektas – Lietuvos namų ūkiai. Darbo uždaviniai. Siekiant iškelto tikslo yra nagrinėjami tokie uždaviniai:  Išanalizuoti klimato kaitos švelninimo politiką bei jos įgyvendinimo priemones;  Įvertinti namų ūkių šiltnamio dujų mažinimo potencialą;  Pateikti šiltnamio dujų mažinimo namų ūkiuose būdus;  Išnagrinėti empirinių užsienyje atliktų studijų rezultatus ir sudaryti šiltnamio dujų vertinimo namų ūkiuose metodiką, paremtą sutaupytos įvairių rūšių energijos ( šilumos, elektros, kuro ir kt.) bei atliekų mažinimo potencialo vertinimu;  Taikant namų ūkių stebėjimo metodą bei šiltnamio dujų emisijų faktorius... [toliau žr. visą tekstą] / Climate of the Earth is getting wormer. This fact of climate change may result in big or even catastrophic effects on many counties economics, society, nature and quality of the environment. These changes may effect everyone so that why everybody have to solve this problem. Households of European Union are using one third of all energy so each household is responsible for approximately 20 % of CO2 emission. 70% of energy is used to heat the house, 14% - to heat the water and 12% - is used for electricity device and lighting. Personal car usage also causes 10 % of emissions. The object of this job is Lithuanian households. In order to investigate CO2 emissions in Lithuanian households these problems will be analyzed:  Climate change policy and its realization implements;  Valuation of green house gas emission potential in households;  Methods of decreasing green house gas emission in households;  Supervision of house holds and CO2 emission factors that is used to value one Lithuanian dweller emission quantity that might be decreased;  Emission quantity valuation of all Lithuanian households and compare them to other sectors. In this paper work was analyzed policy which is imposed to decrease green house gas emissions and factors that have impact on choosing policy. There were established interaction between the policy of the state and concerned groups. In analytical part of the work was made an analyze of green house gas emissions... [to full text]

Klimato kaita yra prioritetinė pasaulio, Europos Sąjungos ir atskirų šalių problema. Į klimato kaitos iššūkius atsakyti galima dviem būdais – mažinant paklausą ir didinant naujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių santykinę dalį. Tyrimų duomenimis namų ūkiuose slypi didelis energijos taupymo potencialas. Efektyvus energijos vartojimas vestų į klimato kaitos įsipareigojimų įgyvendinimą, taipogi galėtų apčiuopiamai mažinti namų ūkių sąskaitas už energiją, tiesiogiai gerinti kasdienį kiekvieno piliečio gyvenimą Darbo tikslas- įvertinti klimato kaitos švelninimo priemones namų ūkiuose Lietuvoje Darbo tikslui pasiekti buvo išsikelti tokie uždaviniai:  Apžvelgti klimato kaitos švelninimo politikos įgyvendinimą tarptautiniu lygmeniu.  Nustatyti namų ūkių svarbą klimato kaitos švelninimo politikos tikslų įgyvendinimui.  Pateikti Lietuvos šiltnamio dujų emisijų ir galutinės energijos suvartojimo namų ūkių sektoriuje lyginamąją analizę;  Išnagrinėti šiltnamio dujų emisijų namų ūkiuose mažinimo priemones Lietuvoje ir palyginti su taikomomis kitose šalyse;  Ištirti šiltnamio dujų mažinimo galimybes Lietuvos namų ūkiuose, keičiant gyventojų įpročius ir taupant energiją. Atlikus energijos suvartojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kitimo ir klimato kaitos švelninimo politikos Lietuvoje analizę, gavome, kad Lietuvoje namų ūkiuose yra suvartojama sąlyginai daug galutinės energijos ir išskiriama šiltnamio dujų. Atlikus empirinį tyrimą... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is considered as one of the most important problems in the whole world, EU and separate countries. The challenges of climate change can be overcome in two ways – decreasing the demand and increasing the part of the energy that is created by new and renewable energy recourses. According to the previous researches, there is a great energy saving potential in the households. This means that more efficient energy consumption would lead to better implementation of climate change requirements as well as smaller households’ energy bills and thus improvement of daily life of every person. The object of the paper – Climate change mitigation measures in households. The purpose of the paper – To assess climate change mitigation measures in Lithuanian households. Objectives of the paper:  To give the overview of implementation of climate change mitigation policies in the international aspect.  To determine the influence of households in implementing climate change mitigation policy.  To provide the comparative analysis of GHG emissions and energy consumption in Lithuanian households.  To analyze the measures for mitigating GHG emissions in Lithuania and to compare it with other measures used in different countries.  To estimate the possibilities of mitigating GHG emissions in Lithuanian households while changing their behavior and saving more energy. After conducting the analysis of energy consumption, GHG emissions pattern and... [to full text]

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaką makroekonominiams procesams. Pirmojoje darbo dalyje aptariama ekonominių lūkesčių teorijų raida, pateikiami įvairių autorių tyrimai apie ekonominių lūkesčių ryšį su vartojimu ir taupymu, infliacijos bei nedarbo lygiu, palūkanų norma ir valiutų kursu. Antrojoje dalyje analizuojami trijų Baltijos šalių namų ūkių ekonominių lūkesčių duomenys, jų tarpusavio suderinamumas, ekonominių lūkesčių kaitos tendencijų ir realių makroekonominių kintamųjų kitimo panašumai ir skirtumai. Trečiojoje dalyje pateikiamas ryšių tarp trijų Baltijos valstybių namų ūkių ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių vertinimas, šių ryšių stiprumo nustatymas, sudaromos tiesinės regresijos lygtys, skirtos atitinkamiems ekonomikos rodikliams prognozuoti. Atliktas tyrimas parodė, kad namų ūkių ekonominiai lūkesčiai yra labiau numatantys nei prisitaikantys prie praeities informacijos. Todėl į juos verta atsižvelgti prognozuojant realių makroekonominių kintamųjų pasikeitimus artimiausioje ateityje. Tyrime tikrinama pagrindinė hipotezė, kad gerėjant namų ūkių ekonominiams lūkesčiams, gerėja ir ekonominė šalies situacija, priimama, remiantis regresinės analizės rezultatais. / The aim of this master‘s final paper is to analyze the influence of households’ economic expectations on macroeconomic processes. In the first part of the paper the development of economic expectations theories is overlooked, the researches of other authors about the link between expectations and consumption, saving, inflation, unemployment, interest rates and exchange rates are presented. In the second part of the paper the households’ expectations’ data, the compatibility between them, the similarities and differences of fluctuation of expectations and real macroeconomic variables are analyzed. In the third part of the paper the evaluation of the link between households’ expectations and real macroeconomic indicators in Baltic countries, the assessment of this link’s strength are presented, linear regression equations aimed to predict economic indicators are designed. The research showed that expectations of households are more likely to be forward-looking rather than adaptable to the past information. Therefore it is worth to regard them when predicting changes of macroeconomic indicators in the nearest future. In this research the main examined hypothesis that when households’ expectations improve, economic situation in country also improves, are accepted with reference to the results of regression analysis.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos Lietuvos namų ūkio nariui tenkančios vidutinės mėnesio disponuojamos pajamos ir numatomos šių pajamų perspektyvos. Teoriniu aspektu analizuojama pajamų sąvoka, jų gavimo šaltiniai ir klasifikacija. Išskiriamos dvi pagrindinės disponuojamų pajamų funkcijos (vartojimas ir taupymas) ir jų pokyčius sąlygojantys veiksniai. Empirinėje darbo dalyje išanalizuota Lietuvos namų ūkio nariui per mėnesį tenkančių disponuojamų pajamų dinamika ir struktūra. Norint nustatyti veiksnius, lėmusius tokias disponuojamų pajamų kitimo tendencijas, atlikta priklausomybės tarp disponuojamų pajamų ir jų pokyčius galėjusių sąlygoti pagrindinių makroekonominių rodiklių analizė. Nustačius veiksnius, lemiančius Lietuvos namų ūkio nario vidutines mėnesio disponuojamas pajamas, ir atsižvelgus į jų pokyčius, atliktas disponuojamų pajamų perspektyvų numatymas kintančioje Lietuvos ekonominėje situacijoje. / In this bachelor‘s paper are analyzed average monthly disposable income per inhabitant of Lithuania‘s households and estimated perspecitives of this income. In the theoretical part of this bachelor‘s paper is analyzed the concept of income, the sources of income and classification. There are also presented two main functions of disposable income (consumption and saving) and factors influencing the changes of disposable income. In the empirical part of this work paper is analyzed dynamics and structure of Lithuania‘s households average monthly disposable income per inhabitant. To determine the factors that led to such disposable income changes, there is conducted the dependence between household disposable income per inhabitant and economic factors such as the gross domestic product per capita, the unemployment rate and average anually infliation rate. There is performed forecasting of the Lithuanian household member‘s average monthly disposable income, after the factors, which led to the disposable income changes, were determined and basing on their changes.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama paskolų Lietuvos namų ūkiams rinka. Atsižvelgiant į praktikoje paplitusius paskolų rinkų analizavimo metodus, vertinami ilgalaikiai ir trumpalaikiai ryšiai tarp paskolų Lietuvos namų ūkiams ir kitų ekonominių veiksnių. Taikant laiko eilučių metodus yra atliekamos paskolų sandorių prognoz÷s. Atsižvelgiant į spartų paskolų Lietuvos namų ūkiams rinkos augimą pastaraisiais metais, darbe vertinamas išorinių impulsų, ateinančių per paskolų rinką, poveikis šalies ekonomikai. Nagrin÷jami pagrindiniai paskolų namų ūkiams rinkai būdingi bruožai ir priežastingumo ryšiai. Analizei atlikti taikomi įvairūs ekonometriniai metodai ir modeliai: ne stacionarių laiko eilučių modelis (ARIMA), Johanseno kointegruotumo nustatymo procedūra, Grangerio priežastingumo tikrinimo procedūra, regresin÷ ir daugiamat÷ laiko eilučių analiz÷. Išnagrin÷jus gautus rezultatus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, Lietuvos paskolų rinkos apžvalga, statistiniai rodikliai, taikomi modeliai ir metodai, duomenų analiz÷ ir prognozavimas, kointegruotumo tyrimas, regresin÷ ir daugiamat÷ laiko eilučių analiz÷, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. / At this final master’s work the market of loans to Lithuanian households is analyzed. Given the methods applied to analyze credit markets in practice, the long-term and short-term relations between loans to Lithuanian households and other economic factors are evaluated. Non-stationary time series methods (ARIMA) are applied to perform forecasts of loan transactions. Given the rapid growth of loans to Lithuanian households in recent years, the effect of external impulses coming through the loan market to the economy of the country is evaluated. The main characteristics of loans to households and causality relations are analyzed. Various econometric methods and models are applied: non-stationary time series model (ARIMA), Johansen cointegration procedure, the Granger causality test, the regression and multivariate time series analysis. After the examination of the results obtained, the final conclusions and suggestions are presented. Structure: introduction, literature review, Lithuanian credit market overview, statistical indicators, models and methods applied, data analysis and forecasting, cointegration analysis, regression and multivariate time series analysis, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 72 p. text without appendixes, 41 pictures, 41 tables, 9 bibliographical entries.