Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaką makroekonominiams procesams. Pirmojoje darbo dalyje aptariama ekonominių lūkesčių teorijų raida, pateikiami įvairių autorių tyrimai apie ekonominių lūkesčių ryšį su vartojimu ir taupymu, infliacijos bei nedarbo lygiu, palūkanų norma ir valiutų kursu. Antrojoje dalyje analizuojami trijų Baltijos šalių namų ūkių ekonominių lūkesčių duomenys, jų tarpusavio suderinamumas, ekonominių lūkesčių kaitos tendencijų ir realių makroekonominių kintamųjų kitimo panašumai ir skirtumai. Trečiojoje dalyje pateikiamas ryšių tarp trijų Baltijos valstybių namų ūkių ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių vertinimas, šių ryšių stiprumo nustatymas, sudaromos tiesinės regresijos lygtys, skirtos atitinkamiems ekonomikos rodikliams prognozuoti. Atliktas tyrimas parodė, kad namų ūkių ekonominiai lūkesčiai yra labiau numatantys nei prisitaikantys prie praeities informacijos. Todėl į juos verta atsižvelgti prognozuojant realių makroekonominių kintamųjų pasikeitimus artimiausioje ateityje. Tyrime tikrinama pagrindinė hipotezė, kad gerėjant namų ūkių ekonominiams lūkesčiams, gerėja ir ekonominė šalies situacija, priimama, remiantis regresinės analizės rezultatais. / The aim of this master‘s final paper is to analyze the influence of households’ economic expectations on macroeconomic processes. In the first part of the paper the development of economic expectations theories is overlooked, the researches of other authors about the link between expectations and consumption, saving, inflation, unemployment, interest rates and exchange rates are presented. In the second part of the paper the households’ expectations’ data, the compatibility between them, the similarities and differences of fluctuation of expectations and real macroeconomic variables are analyzed. In the third part of the paper the evaluation of the link between households’ expectations and real macroeconomic indicators in Baltic countries, the assessment of this link’s strength are presented, linear regression equations aimed to predict economic indicators are designed. The research showed that expectations of households are more likely to be forward-looking rather than adaptable to the past information. Therefore it is worth to regard them when predicting changes of macroeconomic indicators in the nearest future. In this research the main examined hypothesis that when households’ expectations improve, economic situation in country also improves, are accepted with reference to the results of regression analysis.