Savo tyrimu mes siekėme išsiaiškinti pokyčių diegimo valstybinėse institucijose psichologinius ypatumus. Kadangi pagrindinė kliūtis pokyčių diegimo metu yra pasipriešinimas (Bolognese, 2002; Killian M. Bennebroek Gravenhorst, 2003; Stoškus ir Beržinskienė, 2005), o tinkamiausias būdas stebėti kaitos procesų įtaką žmonėms yra jų emocinio intelekto analizė (Vakola M., Tsaousis I., Nikolaou I., 2004), todėl mes tyrėme ketinimo pasipriešinti pokyčiams ir emocinio intelekto ryšius. Tyrimui naudojome Bar-On klausimyną emocinio intelekto koeficientui nustatyti (EQ-i) bei A.Pundzienės (2002) adaptuotą Bovey ir Hede (2001) ketinimo pasipriešinti pokyčiams skalę. Tyrime dalyvavo 364 valstybės institucijų darbuotojai. Tyrimo metu nustatėme, kad: 1) Valstybės institucijų darbuotojų, kurių ketinimai priešintis pokyčiams yra žemi, emocinis intelektas aukštesnis nei tų, kurių ketinimai priešintis pokyčiams yra aukšti. 2) Valstybės institucijose taip pat yra neigiama koreliacija tarp ketinimo pasipriešinti pokyčiams ir emocinio intelekto komponentų: savigarbos, pasitikėjimo savimi, socialinės atsakomybės, problemų sprendimo, lankstumo, atsparumo stresui, impulsų kontrolės, optimizmo; bei šių emocinio intelekto dimensijų: intrapersonalinės dimensijos, adaptacijos dimensijos ir streso valdymo dimensijos. Augant minėtų komponentų ir dimensijų lygiui, ketinimai pasipriešinti pokyčiams mažėja. / In this paper we investigated the psychological perspective of change implementation in public institutions. The main obstacle trying to implement changes is resistance to change (Bolognese, 2002; Killian M. Bennebroek Gravenhorst, 2003; Stoškus ir Beržinskienė, 2005), and the best way to investigate the impact of change processes to humans is to analyze their emotional intelligence (Vakola M., Tsaousis I., Nikolaou I., 2004) that’s why we investigated the relationship between public institutions officers` emotional intelligence and their behavioral intention to resist to organizational change. To measure variables we used Bar-On Emotional Quotient inventory (EQ-i) and Bovey&Hede (2001) Behavioral intention to resist scale, adapted by A.Pundzienė (2002). 364 public institutions officers took part in research. 1) We established that participants with low behavioral intention to resist have higher scores on EQ-i than participants with high behavioral intention to resist. 2) Also we found the negative correlation between behavioral intention to resist and emotional intelligence components, such us self-regard, assertiveness, social responsibility, stress tolerance, flexibility, problem solving, impulse control and optimism; and emotional intelligence dimensions, such us intrapersonal, adaptability and stress management. When scores of these components and dimensions increase, the behavioral intention to resist decrease.

Darbo tikslas. Magistro baigiamajame darbe tiriama sezoninio laiko ir mokinių savijautos sąveika. Pagrindinis darbo tikslas yra nustatyti sezoninio laiko įvedimo sąsajas su mokinių savijauta. Šiam tikslui pasiekti pirma reikia atlikti mokinių apklausą, vėliau surinkti iš respondentų tyrimo duomenys, apdoroti ir išanalizuoti juos statistiškai. Darbo uždaviniai. 1. Nustatyti respondentų požiūrį į savo sveikatą. 2. Nustatyti vasaros laiko įvedimo ir mokinių savijautos sąsajas. 3. Nustatyti žiemos laiko įvedimo ir mokinių savijautos sąsajas. 4. Įvertinti mokinių požiūrį į laiko kaitaliojimą. 5. Nustatyti mokinių įpratimo prie naujo laiko trukmę. Metodika. Tyrimo objektas - Vilniaus Saulėtekio, Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos, Vilniaus Martyno Mažvydo gimnazijos ir Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazijos visų klasių moksleiviai. Mokinių apklausa atlikta du kartus: įvedant sezoninius žiemos ir vasaros laikus. Atliekant duomenų analizę, skirtumai tarp įvairių grupių buvo vertinami pagal statistinį Chi-kvadrato ir ANOVA metodą. Rezultatai. Vienas iš pagrindinių magistro baigiamojo darbo rezultatas – nustatyta apklaustųjų mokinių sezoninio laiko įvedimo ir jų savijautos sąsaja. Savijauta po laiko kaitos labiausiai pablogėjo tiems vaikams, kurie vertino savo sveikatą blogai. Šiems vaikams labiau sutriko gyvenimo ritmas, jiems ilgiau reikia prirasti prie laiko kaitos. Vidutiniškai visi vaikai pripranta prie naujo laiko per 2-3 dienas. Po žiemos laiko atšaukimo moksleiviai... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of Work: This master work is a research of dependency of schoolchildren health and seasonal time. The prime objective of this work is to link schoolchildren health and seasonal time establishment. Firstly, it is needed to make a questioning of schoolchildren. Secondly, collect the data from respondents, than process and analyze them statistically. The tasks of the work: • To estabilish the subjective health status of children. • To investigate linking daylight saving time and schoolchildren health on spring. • To investigate linking daylight saving time and schoolchildren health on fall. • To investigate maid of schoolchildren about seasonal time changes. • To investigate adaptation of schoolchildren to new seasonal time changes. Modes: The questioning was performed in Vilniaus Joachimo Lelevelio secondary school, Vilniaus Martyno Mažvydo gymnasium and Eišiskių gymnasium. All classes of schoolchildren were questioned two times, when winter and summer seasonal time was established. Chi – square test and ANOVA have been used for analyzing the data. Outcomes: The main result of this master work is defined link between schoolchildren health and seasonal time establishment. Seasonal time changes mostly affected those children who felt unhealthy before alternation of time. They experienced changes of life rhythm, because they need more time to adapt to seasonal time changes. On the average it takes about 2-3 days for children to get used to new time. Children reported that... [to full text]

According to the different sources, transformation of educational system in Lithuania is analysed since XX century to nowaday. The parents opinion about transformation and development of educational system and the problems related with giving information analysed in Lithuanian and foreign investigative works is given in this master work. Parents briefing needs are dispute din the process of the educational reform. The investigation about parents briefing needs was done in this master work. Two methods: a questionnaire survey and a descriptive statistics were used for this investigation. It let ground the authors hypothesis: 1) Parents of students are more interested in aspects of education which are connected with their children; 2) Parents of students are less interested in aspects of education which are connected with functioning of education. Finally, the conclusion and suggestions related to searching materialis given in this master work.

Disertacijos objektas – valstybės plėtros strategijos (VPS) paradigminė kaita globalizacijos sąlygomis. Pristatytas kokybiškai naujas VPS analizės modelis, pagrįstas holistine paradigma. Šiuolaikinės VPS konstruojamos kaip kokybiškai nauja politines, ekonomines, socialines, kultūrines-tapatybines veiklas integruojanti priemonė, kuri išreiškia valstybės santykį su globalia konkurencine aplinka ir poindustrinės visuomenės raidos dinamika. Strategijų konkurencinio pranašumo svorio centras slenkasi nuo materialių išteklių link intelektinėmis žiniomis grindžiamų ir jomis remiantis kuriamų strateginių pranašumų. Dėl to pirmą kartą istorijoje mažos valstybės įgyja galimybę projektuoti savo strategijas globaliose erdvėse. Globalizacijos sąlygomis didėja VPS svarba. Tikėjimas ilgalaikės vizijos perspektyva tampa valstybės jėga, kuri padeda išrasti ateitį.Vis didesnę reikšmę įgyja dėmesys holistiniams valstybės gebėjimus atskleidžiantiems kokybiniams elementams, tokiems kaip: globalizacijos refleksija; VPS struktūrinė subordinacija, susiejanti politinę valią su prioritetų įgyvendinimu; valstybės „įsitinklinimo“ gebėjimai, jos identiteto konsolidavimas ne tik valstybės geografinėje platumoje, bet ir globaliose medijų platformose; pažangiausių ekonominio konkurencingumo modelių taikymas, darni plėtra bei geras valdymas. / The thesis focuses on the paradigmatic change of national long-term development strategies in the context of globalisation. Presented is a new qualitative national development strategy analysis model based on a holistic paradigm.Contemporarynational development strategies are constructed as a qualitatively new means, which integratepolitical, economic, social and cultural activities and expresses the states relationship with the global competitive environment and the post-industrial society’s dynamics. The gravity centre of strategic competitiveness is gradually moving from material resources towards knowledge-based strategic advantages. Therefore, for the first time in history, small statesare provided a unique opportunity to develop their own strategies on global dimension. The importance of long term development strategies is increasing.Faith in the long-term vision is becoming a national force, which under conditions of globalisation helps to invent the future. With paradigmatic change in strategic management, the focus in states‘ strategies is laid on holistic elements, such as: reflection of globalisation; structural subordination of the strategy; functionality via global networks; consolidation of national identitynot only in the geographical latitude of the state, but also in global media platforms; advanced models of economic competitiveness;sustainable development and good governance.

Magistro baigiamojo darbo objektas – gestai emblemos. Darbo tikslas – išanalizuoti ir parodyti gestų emblemų kaitos ypatumus lyginat gestus emblemas naudojamus skirtingų generacijų grupių atstovų. Darbo uždaviniai pateikiant atliktų tyrimų duomenis, rezultatus, remiantis teorinėmis įžvalgomis išanalizuoti teoriškai ir emyriškai patvirtintus duomenis apie gestus emblemas, jų santykį su verbaliniu kodu, kultūra per se, naudojimo ir kaitos ypatybes; atlikus empirinį tyrimą, interviu – nustatyti ir įvertinti kaip skiriasi gestai emblemos, jų naudojimas, suteikiama reikšmė skirtingose generacijose; nustatyti kaip pakito gestai emblemos Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius. Išanalizavus mokslinę literatūra, taikant bendruosius (aprašomasis, sisteminis, analitinis) metodus bei remiantis analoginiu ir indukciniu metodais, prieita prie išvados, kad gestai emblemos yra konvencinio pobūdžio gestai, kurie dalyvaudami kultūros kaitos procesuose kinta, panašiai kaip kinta žodinė kalba, o jų kaitos ypatybės konkrečioje kultūroje geriausiai matomos lyginat skirtingų generacijų leksikonus. Gestai emblemos kaip ir žodinė kalba, yra kultūriniai segmentai. Jų sukūrimą, įtraukimą į kasdienį individų leksikoną, jiems priskiriamos reikšmės, jų vizualinės išraiškos formos sukūrimą ir kitimą įtakoja kultūros kaitos ir raidos procesai: materialinių ir dvasinių kultūrinių vertybių kaita, kultūrų difuzijos, integracijos, niveliacijos, asimiliacijos procesai, taip pat socialinio, ekonominio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the final Master work is about emblematic gestures. The paper aims to analyze and to indicate change of emblematic gestures comparing their usage in different generations. The main tasks carried out in the work are to analyze theoretically and empirically verified data about emblematic gestures, their relationship with verbal code and culture as such, use and change specific features; After doing empirical study interview – the paper also aims to establish and to evaluate differences of emblematic gestures, their usage and their meaning in different generations; to show how emblematic gestures have changed in Lithuania due to last two decades. There are carried out thesis – emblematic gestures change as changes culture in which they are used and comparing emblematic gestures used in different generations, we can make inferences about their change. In order to ground thesis, theoretical data was collected and empirical research was held. The analysis of scientific literature had showed that most of emblematic gestures are cultural borrowings and that their changes in visual form and meaning are influenced by culture. Emblematic gestures as oral language are elements of culture. They are creation and usage in everyday talk. The meaning and form that they gain are influenced by the processes of cultural change and development: creation of material and spiritual values, processes of cultural integration, nivelation, assimilation also the change of political... [to full text]

Švietimo kaitos vadyba mūsų šalyje niekada nebuvo tokia ryški, kaip dabar, XXI-ame amžiuje, kai pasaulis priartėjo prie mūsų, o mes prie jo, įžengėme į globalizacijos, žinių ir informacinių technologijų visuomenę. Dabartinė nepriklausomos Lietuvos švietimo kaitos vadyba, turinti dviejų dešimtmečių istoriją, yra dinamiška, artima Vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių pasaulio šalių švietimo sistemoms. Prie to daug prisidėjo mokslininkų vykdyti tyrimai gerosios patirties skleidimas. Pasirinkta magistrinio darbo tema, aktuali ir pasižymi naujumu: girdisi įvairių vertinimų tiek iš besimokančiojo jaunimo, tiek iš jų tėvų ir kitų socialinių gyventojų sluoksnių. Tyrimo objektas – mokinių tėvų, prekybos centrų ir bankų darbuotojų, aukštesniųjų kursų studentų požiūris į švietimo kaitos vadybą ir jos tobulinimą. Tyrimo problema – kaip visuomenė vertina dabartinę švietimo kaitos vadybą ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo tikslas – atskleisti visuomenės požiūrį į švietimo vadybos kaitą ir jos tobulinimą. Tyrimo imtis – 229 respondentai, iš jų: 62 mokinių tėvai, 45 prekybos darbuotojai, 44 Swedbank darbuotojai, 78 III–IV kursų studentai. Tyrimo bazė. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto dviejose vidurinėse mokyklose, Vilniaus pedagoginiame universitete, Swedbanke ir Kosmados parduotuvėse. Atliekant tyrimą naudoti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, anketinė apklausa, kontent analizė, matematinių – statistinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: išsiaiškinta... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the change management of education in our country becomes important as never before. The current system of the change management of education in Lithuania is very dynamic and has much common with Western Europe or the educational systems of other developed countries. Lithuanian scientists have made a big contribution to achieve the current level of the development of the education system. The issues covered in the thesis have some features of novelty and are topical. They are widely discussed by students, their parents and other interested parties from different social groups. The object of the research is the attitude of students‘ parents, emploees` of supermarkets and banks, students of the higher grade towards the change management of education and its development. The issue of the research is society‘s attitude towards the change management of education and the factors which have impact on it. The main aim of the research is to reveal society‘s attitude towards the change management of education and its development. The survey of 229 respondents was caried out during the course of the research: 62 of the parents of students, 45 supermarket emploees, 78 – III-IV year students. The basis of the research. The research was performed at two secondary schools in Vilnius, Vilnius pedagogical university, bank “Swedbank“ and supermarket “Kosmada“. During the course of the research the following research methods were applied: the analysis of scientific... [to full text]

Research tasks. To accomplish the research objective, the following tasks were set: 1. To establish the effect of long-term reduced tillage on soil productivity (physical, chemical and biological properties); 2. To determine the conditions of agrocenosis components’ competition for solar radiation; 3. To identify the influence of tillage intensity on weed incidence in a crop stand; 4. To ascertain the impact of tillage of different intensity on the productivity of agrocenoses (yield, 1000 seed weight, etc.) and on biometric indicators (plant height, maize ear length). / Tyrimų uždaviniai. Tyrimų tikslui pasiekti numatyta nustatyti: 1. Ilgalaikio žemės dirbimo supaprastinimo įtaką dirvožemio derlingumui (fizikinėms, cheminėms ir biologinėms savybėms); 2. Agrocenozės komponentų konkurencijos dėl saulės spinduliuotės sąlygas; 3. Žemės dirbimo intensyvumo poveikį pasėlio piktžolėtumui; 4. Skirtingo intensyvumo žemės dirbimo poveikį agrocenozių produktyvumo (derlingumas, 1000 sėklų masė ir kt.) bei biometriniams rodikliams (kukurūzų augalų aukštis, burbuolių ilgis).

Pokyčiai ekonomikoje ir darbo rinkoje sąlygojo politines ir mokslines diskusijas apie mokymąsi visą gyvenimą bei besimokančios visuomenės poreikius: rinkos ekonomika reikalauja nuolat atnaujinti turimus, bei įgyti naujus įgūdžius, žinias ir gebėjimus. Augantis tarptautinis bendradarbiavimas ir konkurencija įtakojo naują požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą, apimantį tiek naujų kompetencijų įgijimą, tiek anksčiau įgytų tobulinimą. Švietimo reformų pasekoje, plėtojant žinių visuomenę, atsiranda vis daugiau galimybių bei iniciatyvos mokytis ir dalyvauti kaitos procesuose. Švietimo politikai akcentuoja būtinybę kelti mokymo kokybę, kuriai didžiulę įtaką turi pedagogų kvalifikacija, reikalaujanti nuolatinio tobulinimo ir atnaujinimo. Ilgainiui mokytojų vaidmuo pakito: jų pedagoginė veikla tapo labiau kompleksinė, reikalaujanti priimti savarankiškus sprendimus, todėl mokytojai skatinami nuolat tobulintis ir aktyviai dalyvauti mokyklos tobulinimo procese. Svarbu pabrėžti, kad žinios, įgūdžiai ir gebėjimai nėra įgyjami visam laikui, - jie turi būti nuolat atnaujinami visos mokytojo karjeros laikotarpiu. Dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą procesuose sąlygoja tam tikri veiksniai, į kuriuos, kaip į mokymosi kontekstą, svarbu atsižvelgti, apibūdinant mokytojų nuolatinio mokymosi pasiekimų vertinimo bei pripažinimo specifiką. Daugelis mokymosi motyvus analizavusių autorių (V. Šernas 2003; A. Gaižutis 2003; V. Kučinskas 2001; K. Pukelis 2003; L. Stoll ir D. Fink 1998; V. Kavaliauskienė 2001; B... [toliau žr. visą tekstą] / Economical and social changes of society raise new requirements for particular individuals, thus the idea of constant studying starts to gain ground progressively. People aim at improvement of their professional qualification, acquiring more knowledge and experience. This favourably capacitates change and rising social status of the individuals. Hence, it is very important to emphasize the role of constant studying in the dynamic contemporary society. Occupation and activity are the important process of personal self-realisation. Professional education and training have significant effect upon occupation and social integration. Thus, it is necessary to draw attention to the factors and motives influencing upon the process of constant studying. Profession of a teacher is specific as it does not limit itself entirely to the capabilities of the teacher. The overall psychological structure: activeness, single-mindedness of activity, sources of abilities and way of activity – is also important there. Constant studying of the teachers, their qualification refreshment, which are related with improvement of own personality, self-knowledge, perception and assessment of own relation to the profession, and also reflect inner aspirations and stimulate cultural renewal. Motivation of teachers’ constant studying and professional development is related with the interest in own profession, eagerness to become a specialist with high qualification, giving sense to the teacher’s profession and... [to full text]

The shift of educational paradigm, analyzed in the dissertation, is determined by the cultural changes, globalization and the reality of vocational training in independent Lithuania, which are inherent for the present epoch. At an institution of higher education this context is manifested by the modernization of studies, which is qualified as a strategy of educational paradigm shift and analyzed in terms of the peculiarities of vocational training theory and practice. The latter two factors are revealed by exploring the peculiarities and relations of the theory and practice of vocational training. The practical purposefulness of studies is emphasized in college training of future specialists. In the dissertation it is qualified as a strategy of the modernization of studies. The peculiarities of vocational training, teaching of art subjects and art education are analyzed with regard to the shift of educational paradigms. It appears that in the modernization of studies it is relevant to withdraw from conventional teaching, which is oriented towards narrow subject aims, and switch to profession-oriented art education. Therefore, profession-oriented art education is presented as a strategy of modernizing art subject studies. Theoretical models of a future specialist’s vocational training, traditional teaching of a subject (music) and contemporary art (music) education are presented, which cover the areas of subject studies, environment, scope of roles and activities. The... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamą edukacinių paradigmų virsmą lemia dabartiniam laikotarpiui būdingi kultūros pokyčiai, globalizacija ir profesinio rengimo tikrovė nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Aukštojoje mokykloje toks kontekstas pasireiškia studijų modernizavimu, kuris disertacijoje vertinamas kaip edukacinių paradigmų virsmo strategija ir nagrinėjamas profesinio rengimo teorijos bei jos įgyvendinimo praktikos plotme. Tai atskleidžiama nagrinėjant profesinio rengimo teorijos ir praktikos ypatybes bei ryšius. Rengiant būsimus specialistus kolegijoje akcentuojamas praktinis studijų kryptingumas. Disertacijoje jis vertintas kaip studijų modernizavimo strategija. Išnagrinėtos laikotarpiui būdingos profesinio rengimo, meno dalykų mokymo ir meninio ugdymo ypatybės atsižvelgiant į edukacinių paradigmų virsmą parodė, kad modernizuojant meno dalykų studijas tikslinga atsisakyti į siaurus dalyko pažinimo tikslus orientuoto tradicinio mokymo ir jį keisti į profesiniu požiūriu orientuotą meninį ugdymą. Todėl profesiniu požiūriu kryptingas meninis ugdymas pristatytas kaip meno dalykų studijų modernizavimo strategija. Pristatyti būsimo specialisto profesinio rengimo, tradicinio dalykų (muzikos) mokymo ir šiuolaikiško meninio (muzikinio) ugdymo teoriniai modeliai, apimantys dalyko studijų, aplinkos, vaidmenų spektro ir veiklos sritis. Ištirtos galimybės ugdymo dalyviams koreguoti meno dalykų studijas ir profesiniu požiūriu aktualų veiklos kontekstą taikant šiuos modelius, o studijų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjamą edukacinių paradigmų virsmą lemia dabartiniam laikotarpiui būdingi kultūros pokyčiai, globalizacija ir profesinio rengimo tikrovė nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Aukštojoje mokykloje toks kontekstas pasireiškia studijų modernizavimu, kuris disertacijoje vertinamas kaip edukacinių paradigmų virsmo strategija ir nagrinėjamas profesinio rengimo teorijos bei jos įgyvendinimo praktikos plotme. Tai atskleidžiama nagrinėjant profesinio rengimo teorijos ir praktikos ypatybes bei ryšius. Rengiant būsimus specialistus kolegijoje akcentuojamas praktinis studijų kryptingumas. Disertacijoje jis vertintas kaip studijų modernizavimo strategija. Išnagrinėtos laikotarpiui būdingos profesinio rengimo, meno dalykų mokymo ir meninio ugdymo ypatybės atsižvelgiant į edukacinių paradigmų virsmą parodė, kad modernizuojant meno dalykų studijas tikslinga atsisakyti į siaurus dalyko pažinimo tikslus orientuoto tradicinio mokymo ir jį keisti į profesiniu požiūriu orientuotą meninį ugdymą. Todėl profesiniu požiūriu kryptingas meninis ugdymas pristatytas kaip meno dalykų studijų modernizavimo strategija. Pristatyti būsimo specialisto profesinio rengimo, tradicinio dalykų (muzikos) mokymo ir šiuolaikiško meninio (muzikinio) ugdymo teoriniai modeliai, apimantys dalyko studijų, aplinkos, vaidmenų spektro ir veiklos sritis. Ištirtos galimybės ugdymo dalyviams koreguoti meno dalykų studijas ir profesiniu požiūriu aktualų veiklos kontekstą taikant šiuos modelius, o studijų... [toliau žr. visą tekstą] / The shift of educational paradigm, analyzed in the dissertation, is determined by the cultural changes, globalization and the reality of vocational training in independent Lithuania, which are inherent for the present epoch. At an institution of higher education this context is manifested by the modernization of studies, which is qualified as a strategy of educational paradigm shift and analyzed in terms of the peculiarities of vocational training theory and practice. The latter two factors are revealed by exploring the peculiarities and relations of the theory and practice of vocational training. The practical purposefulness of studies is emphasized in college training of future specialists. In the dissertation it is qualified as a strategy of the modernization of studies. The peculiarities of vocational training, teaching of art subjects and art education are analyzed with regard to the shift of educational paradigms. It appears that in the modernization of studies it is relevant to withdraw from conventional teaching, which is oriented towards narrow subject aims, and switch to profession-oriented art education. Therefore, profession-oriented art education is presented as a strategy of modernizing art subject studies. Theoretical models of a future specialist’s vocational training, traditional teaching of a subject (music) and contemporary art (music) education are presented, which cover the areas of subject studies, environment, scope of roles and activities. The... [to full text]