Šiame magistrantūros darbe nagrinėjamas moterų požiūris į karjeros planavimo galimybių kaitą. Kaip prieš 30 metų moteris planavo savo karjerą ir kaip jaunos moterys šiandien planuoja savo karjerą. Darbo tikslas - nustatyti moterų požiūrį į karjeros planavimo galimybių kaitą. Darbo tikslui nustatyti iškelti šie uždaviniai: 1. Apibūdinti moters karjeros ir karjeros planavimo sampratas. 2. Aprašyti moters karjeros sampratą įtakojantį socialinį kontekstą prieš 30 m. ir dabar. 3. Nustatyti moterų požiūrį į karjeros planavimo galimybes prieš 30 m. ir dabar. Pirmoje dalyje nagrinėjama moters karjeros samprata. Aprašoma kaip mokslinėje literatūroje įvairūs autoriai apibūdina moters karjerą, kokius karjeros modelius išskiria. Taip pat aprašoma karjeros planavimo sąvoka, kokios išskiriamos karjeros planavimo koncepcijos, modeliai, kuriais remiantis galima nagrinėti moters karjerą. Teorinėje darbo dalyje aprašomas socialinis kontekstas įtakojęs moters požiūrį į karjeros planavimą prieš 30 metų ir dabar. Darbe atlikta moterų, kurioms buvo prieš 30 metų 20-30 metų, ir moterų, kurioms šiandien yra 20-30 metų apklausa. Atliktus empirinį tyrimą nustatyta, jog tiek prieš 30 metų, tiek šiandien jaunos moterys karjerą supranta ir apibūdina panašiai, nes išskiria panašius karjerą apibūdinančius elementus. Lygiai taip pat apklausoje dalyvavusios moterys supranta ir karjeros planavimą. Tačiau jų karjerą ir jos planavimą gan stipriai įtakojo socialinė ir ekonominė politika, kuri vyravo... [toliau žr. visą tekstą] / This work deals with women's approach to career planning development change. As a 30 years ago woman had planned a career and how a young woman today is planning her careers. The aim of the study is to set woman attitudes change in career development opportunities. Therefore the following goals have been set: 1. Describe women’s career and career planning concepts. 2. Describe the concept of career women in influencing the social context of 30 years ago and now. 3. Identify women’s approach to career development opportunities 30 years ago and now. The paper starts with the theoretical background to identify woman’s career conception. Describe how in non-fiction different authors write about woman’s career, what career models of release. Also describe career planning concept, models, which is the best to talk about woman’s career. In this part of the work is delineating social context which influence women’s attitude in career planning 30 years ago and now. The present study presents the results of the interview with women’s to which 30 years ago was 20 -30 years and with women’s to which now is 20 -30 years. After empirical investigation was identify that elder women and young women understand career similarly, because exclude similar elements which helps to identify career concepts. The same way in the interview attended women understand and career planning. But how they understand career depends on social politic and economic politic, which dominate 30 years ago and... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama išleidžiamų nuotekų į ežerą koncentracija, asimiliacija. Darbo objektas – Ruopiškio (Alsetos) ežeras. Darbo metodai – pH, BDS7, ištirpusio deguonies, amonio azoto ir suspenduotų medžiagų dalelių koncentracijų skirtumo įtekančiame ir ištekančiame nustatymas ir gautų duomenų analizė. Darbo rezultatai. Tiriant išleidžiamų gamybinių nuotėkų į Ruopiškio (Alsetos) ežerą, koncentracijų (skirtumas) tarp vandens, kuris išteka iš išleistuvo ir vandens, kuris išteka iš ežero, nustatyta, kad asimiliacija yra neigiama, kadangi ištekančiame vandenyje koncentracijos didesnės nei įtekėjo. Vandens rūgštingumo (pH) koncentracija ištekančiame iš išleistuvo vandenyje mažesnė negu koncentracija ežero ištakoje. Biocheminio deguonies sunaudojimo (BDS7) koncentracijų kaita ežere yra labai didelė. Ištirpusio deguonies įtekančiame į ežerą vandenyje, koncentracija yra didesnė, nei ištekančiame iš išleistuvo, tačiau ištekančiame iš ežero jau sumažėjusi. Amonio azoto koncentracija ežere yra didesnė šaltuoju metu sezonu nei šiltuoju. Suspenduotų medžiagų dalelių nusėdimo koncentracijų kaita labai skirtinga, tai priklauso nuo veiksnių, kurie būdingi sezono metu (temperatūra, vegetacija, vėjas, kuris įtakoja bangavimą be sroves). Vandeniui pratekant pro ežerą, statistikai reikšmingų skirtumų visais tiriamų rodiklių atvejais nėra (p>0,05), daroma išvada, kad tirtų medžiagų asimiliacija nereikšminga ir ežeras papildomo apvalymo neatlieka. / Discharges of wastewater concentration and assimilation was investigated in the work of master science. Object of the work – Ruopiskis lake (Alseta). Method of the work – pH BOD7, dissolved oxygen, ammonia nitrogen and suspended particulate matter concentracions in the inflowing and out flowing difference identification and analysis of the data. The results of the work. Study of industrial waste water discharged into Ruopiskis (Alseta) lake levels change between the water flowing out of¬ the bleeder and the water that flows from the lake showed that assimilation is negative, since leaving the water levels higher than flow in. Water acidity (pH) concentration in water leaving the bleeder less than concentration flowing from the lake. Biochemical oxygen demand (BOD7) concentrations variation is very high. Ammonium nitrogen concentration in the lake in the cold season is more higher than warm season. Dissolved oxygen in water flowing into the lake the concentration is higher than leaving the bleeder, but leaving the lake has a lower. Deposition of suspended particulate matter concentrations variation very differently, is depending on factors that are typical of the s¬eason (temperature, vegetation, wind, which affects waves and streams). Water flows through the lake, statistically is insignificant in all cases (p>0,05), so there is no assimilation, concluded that the investigated materials assimiliation is insignificant and the lake additional purification does not perform.

The aim of the study was to investigate the influence of meteorological factors on the phenological phases of the vegetation in broadleaved forests under varying climatic conditions. To attain the aim, the following objectives were set: 1. Characterize the changes of values of meteorological parameters (temperature, precipitation) in the studied period; 2. Determine solar radiation intensity under the canopies of trees, phenological phases of trees and bushes and their changes; 3. Determine the changes of projection coverage, height and phenological phases of herbaceous plants during the growing period; 4. Ascertain the relationship between meteorological factors and phenological phases of woody and herbaceous plants. Scientific novelty, theoretical and practical significance. Up till now in Lithuania phenological studies mostly of agricultural plants have been conducted. Phenological studies on woody and herbaceous plants in the forests of Lithuania are almost absent. Most of the studies were conducted with indicator species, such as hazel, coltsfoot, etc. During the study, for the first time in Lithuania a complex investigation of forest community was carried out and the influence of meteorological factors on the phenological phases of herbaceous and woody plants in Kamša botanical-zoological reserve was determined. The results of the study allow to better assess the influence of meteorological factors on seasonal development (phenology) of herbaceous plants, trees and... [to full text] / Darbo tikslas – ištirti meteorologinių veiksnių įtaką plačialapių lapuočių miškų augalijos fenologiniams tarpsniams skirtingų klimatinių sąlygų metais. Tyrimo uždaviniai: 1. charakterizuoti meteorologinių rodiklių (temperatūros, kritulių) reikšmių kaitą tiriamuoju laikotarpiu; 2. nustatyti apšvietimą po medžių lajomis, medžių ir krūmų lapojimo fenologinius tarpsnius ir jų pokyčius; 3. nustatyti žolinių augalų projekcinio padengimo, aukščio, fenologinių tarpsnių kaitą vegetacijos metu; 4. nustatyti ryšį tarp meteorologinių veiksnių ir sumedėjusių, žolinių augalų fenologinių tarpsnių. Darbo mokslinis naujumas, teorinė ir praktinė reikšmė. Lietuvoje iki šiol daugiausia atlikta fenologinių tyrimų su žemės ūkio augalais. Sumedėjusių augalų ir miško žolinių augalų detalių fenologinių tyrimų Lietuvoje beveik nėra. Daugiausia atlikta indikatorinių rūšių, kaip paprastasis lazdynas, paprastasis šalpusnis ir kt., tyrimų. Pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai tirta miško bendrija, nustatyta meteorologinių veiksnių įtaka sumedėjusių augalų lapojimo ir žolinių augalų fenologiniams tarpsniams Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo rezultatai leidžia geriau įvertinti meteorologinių veiksnių įtaką miško žolinės augalijos, medžių ir krūmų sezoniniam vystymuisi (fenologijai). Gautos žinios svarbios ne tik teoriniam išsamesniam atskirų rūšių biologijos pažinimui, bet ir praktiniams tikslams: dendrologijoje, fitopatologijoje ir t. t.

XXI a. miestai labiau nei bet kada anksčiau yra siejami su verslo vystymo galimybėmis, paslaugų teikimu, patraukliomis darbo ir gyvenamosiomis vietomis, tačiau tuo pat metu didėja susirūpinimas dėl miestų zonų aplinkos būklės. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas yra įtvirtintas įstatymais, tačiau Lietuvoje nėra aiškios sistemos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti svarbiausius ekologinius rodiklius. Disertacijos tyrimo objektas – miesto ekologija, ją suvokiant kaip bendrosios ekologijos dalį, veikiančią ir veikiamą miestų aplinkoje. Darbe pasiūlytas miesto ekologijos modelis, kuris būtų tinkamas planavimo specialistams ir sudarytų prielaidas efektyviau valdyti pagrindines miestų ekologijos problemas. Modelis orientuotas į kiekybinį vertinimą ir, atsižvelgiant į poveikio kryptį, yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: išorinės ir vidinės miesto ekologijos. Įvertinus, kad miestų įtaka pasauliniams ekologiniams procesams yra mažai tyrinėta, detalesnei analizei buvo pasirinkta būtent išorinė miesto ekologija ir labiausiai ją veikiantys atliekų ir energetikos sektoriai. Remiantis tarptautiniais teisiškai įpareigojančiais susitarimais, nustatytos ribinės vertės – emisijų mažinimas nuo 8 % iki 30 %. Atliekų ir energetikos sektorių emisijos susietos su planuojant naudojamais kiekybiniais parametrais ir nustatytais emisijų mažinimo tikslais. Apskaičiuota, kad miestų bendrųjų planų galiojimo laikotarpiu statistinis gyventojas išmes tokį komunalinių atliekų... [toliau žr. visą tekstą] / In the 21st century, cities have more than ever been associated with the possibilities of business development, favourable workplaces and residence, yet there is growing concern about the environmental condition of city zones. The assessment of territorial planning document solutions is confirmed by laws; however, in Lithuania there is no clear system allowing one to quantitatively assess the essential ecological indicators, and the indicators themselves are not defined. The object of the work is the ecology of city being understood as a part of general ecology. The model of ecology of city has been proposed which could be suitable for the specialists in the sphere of planning and would allow managing the fundamental issues of city ecology. The model focuses on quantitative assessment and, having regard to the impact trend, comprises the main two parts: external and inner ecology of city. Having determined that the impact of cities on the world’s ecological processes has little been investigated, the external ecology of city and its main drivers i.e. waste and energy sectors have been selected for deeper analysis. Referring to international agreements of legal obligation, exposure limits have been established: reduction of emissions from 8–30 %. The emissions of the mentioned sectors are interconnected with quantitative parameters used in planning and with the aims, set in the dissertation, of emissions reduction. It has been estimated that during the validity of urban... [to full text]

In the 21st century, cities have more than ever been associated with the possibilities of business development, favourable workplaces and residence, yet there is growing concern about the environmental condition of city zones. The assessment of territorial planning document solutions is confirmed by laws; however, in Lithuania there is no clear system allowing one to quantitatively assess the essential ecological indicators, and the indicators themselves are not defined. The object of the work is the ecology of city being understood as a part of general ecology. The model of ecology of city has been proposed which could be suitable for the specialists in the sphere of planning and would allow managing the fundamental issues of city ecology. The model focuses on quantitative assessment and, having regard to the impact trend, comprises the main two parts: external and inner ecology of city. Having determined that the impact of cities on the world’s ecological processes has little been investigated, the external ecology of city and its main drivers i.e. waste and energy sectors have been selected for deeper analysis. Referring to international agreements of legal obligation, exposure limits have been established: reduction of emissions from 8–30 %. The emissions of the mentioned sectors are interconnected with quantitative parameters used in planning and with the aims, set in the dissertation, of emissions reduction. It has been estimated that during the validity of urban... [to full text] / XXI a. miestai labiau nei bet kada anksčiau yra siejami su verslo vystymo galimybėmis, paslaugų teikimu, patraukliomis darbo ir gyvenamosiomis vietomis, tačiau tuo pat metu didėja susirūpinimas dėl miestų zonų aplinkos būklės. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas yra įtvirtintas įstatymais, tačiau Lietuvoje nėra aiškios sistemos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti svarbiausius ekologinius rodiklius, be to, ir patys rodikliai nėra apibrėžti. Disertacijos tyrimo objektas – miesto ekologija, ją suvokiant kaip bendrosios ekologijos dalį, veikiančią ir veikiamą miestų aplinkoje. Darbe pasiūlytas miesto ekologijos modelis, kuris būtų tinkamas planavimo specialistams ir sudarytų prielaidas efektyviau valdyti pagrindines miestų ekologijos problemas. Modelis orientuotas į kiekybinį vertinimą ir, atsižvelgiant į poveikio kryptį, yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: išorinės ir vidinės miesto ekologijos. Įvertinus, kad miestų įtaka pasauliniams ekologiniams procesams yra mažai tyrinėta, detalesnei analizei buvo pasirinkta būtent išorinė miesto ekologija ir labiausiai ją veikiantys atliekų ir energetikos sektoriai. Remiantis tarptautiniais teisiškai įpareigojančiais susitarimais, nustatytos ribinės vertės – emisijų mažinimas nuo 8 % iki 30 %. Atliekų ir energetikos sektorių emisijos susietos su planuojant naudojamais kiekybiniais parametrais ir nustatytais emisijų mažinimo tikslais. Apskaičiuota, kad miestų bendrųjų planų galiojimo laikotarpiu statistinis... [toliau žr. visą tekstą]

1. Tyrime dažniau dalyvavo moterys (62 proc.). Savanoriais dažniausiai dirba 22-30 m. (32 proc.) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Didžiąją dalį tyrimo dalyvių (91 proc.) sudarė savanoriai. Daugiau nei pusė tiriamųjų (64 proc.) yra vieniši asmenys. Visi tyrimo dalyviai (100 proc.) savanoriauja „Kauno krepšinio lygoje“. 2. Savanoriška veikla yra teigiamai vertinama sporto organizacijų vadovų ir savanorių (p>0,05). Visi tyrimo dalyviai yra dalyvavę savanoriškoje veikloje (p>0,05). Savanoriai dažniau nei sporto organizacijų vadovai, nurodo, kad nuo savanoriavimo juos sulaiko laiko stoka (p<0,05), savanoriai dažniau atlieka administracinius vaidmenis organizacijoje, o sporto organizacijų vadovai – rengia ir apmoko organizacijos narius (p<0,05). Savanorystę sporto organizacijose skatina galimybė įgyti naujų įgūdžių bei patirties (p>0,05). Savanoriai dažniau nei sporto organizacijų vadovai, kaip priemonę, skatinančią dalyvauti savanoriškoje veikloje sporto organizacijose išskiria karjeros galimybes (p<0,05). Sporto organizacijų vadovai dažniau nei savanoriai nurodo, kad savanorystę riboja biudžeto limitai, įgalinantys suteikti tinkamą atsilyginimą savanoriams (p<0,05). 3. Sporto organizacijų vadovų ir savanorių nuomone, savanorių dalyvavimas sporto organizacijų veikloje yra teigiamas veiksnys (p>0,05). Savanoriai sporto organizacijoje turi skirtingą potencialą, pateikia naujų idėjų, yra lankstūs dirbti sutartomis valandomis, dėl ko jų įtaka sporto... [toliau žr. visą tekstą] / 1. The study involved more women (62 percent). In sport organizations usually work 22-30 years (32 percent) volunteers with higher education. The majority of survey participants (91 percent.) were volunteers. More than half (64 percent.) of volunteers are single. All study participants are volunteers in “Kaunas basketball league”. 2. Volunteering is positively valued by sports organizations leaders and volunteers (p>0.05). All study participants have participated in voluntary activities (p> 0.05). Volunteers more often than managers of sports organizations, indicate that lack of time is keeping them from volunteering (p <0.05), volunteers more often perform administrative roles in an organization, and managers of sports organizations - develop and train members of the organization (p <0,05). Volunteering in sport organizations, encourages opportunity to gain new skills and experience (p> 0.05). Volunteers are more likely than managers of sports organizations promote mean of volunteering by distinguishing career (p <0.05). Managers of sports organizations more often than volunteers indicate that volunteering is limited by budget limits, what enables to provide adequate settling for volunteers (p <0.05). 3. Managers of sports organizations and volunteer consider that volunteering in sport organizations is positive factor (p> 0.05). Volunteers in sports organization have different potential, present new ideas, ate flexible to work flexible in agreed hours, that’s why they... [to full text]

Inga Remeikaite Zusammenfassung Bis heute gibt es noch keine Publikationen, in denen ausführlich und systematisch auf den Kodifikationswandel der Betonung von Wörtern in Auflagen der Wörterbücher von gegenwärtiger litauischer Sprache (weiter – W. G. L. S.) untersucht wurde. Der Betonungswandel der zweisilbigen Substantive wurde bisher nicht grundlegend analysiert.. Ziel der vorliegenden Arbeit ist eine Untersuchung über Typen des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive. Die Fakten und Grundlagen für diese Arbeit wurden aus allen (fünf) Auflagen gewählt. Etwa 130 zweisilbige Wörter, die für den Wandel der Kodifikation von Betonungs- Normen charakteristisch sind wurden gefunden. In dieser Arbeit finden nicht nur Geschlechter, der gegenwärtigen W. G. L. S. Verwendung, sondern auch Rekomendationen der staatlichen litauischen Sprachkommission werden verglichen. Modelle des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive werden analysiert und W. G. L. S. Auflagen mit den häufigsten Betonungs Neuigkeiten der Wörter dieser Gruppe werden ermittelt. In Auswertung der analytischen Betrachtung lassen sich folgende Schlussfolgerungen und Erkenntnisse gewinnen: 1. Wandel der Betonungstypes: a. Neben der baritonischen Betonung finden sich oksitonische Betonungen. b. Neben der oksitonischen Betonung finden sich baritonische Betonungen. 2. Wandel der Betonungsstelle innerhalb der Stamm des Wortes: a. Akut wandelt sich zur Cirkumfleks b... [to full text]

Darbo tikslas buvo: sukurti grindžiamąją teoriją, kuri atskleistų pagrindinį gyvenimo konsteksto rūpestį ir kokią reikšmę jis turi vertybių kaitai vėžio ligos patyrimo metu. Tikslui pasiekti iškelti darbo uždaviniai: 1. Atskleisti pagrindinį gyvenimo konteksto rūpestį, išryškėjantį onkologinės ligos patyrimo metu; 2. Įvardinti esminę kategoriją, pagrindines subkategorijas ir kategorijas, paaiškinančias išryškėjusio pagrindinio gyvenimo konteksto rūpesčio reikšmę vertybių kaitai onkologinės ligos patyrimo metu; 3. Palyginti žmonių, kurių artimasis sirgo/serga onkologine liga, ir žmonių, kurie patys sirgo/serga onkologine liga, gautus rezultatus; 4. Išnagrinėti onkologine liga sirgusių/sergančių žmonių galimas vertybių ir Havighurst asmenybės raidos teorijos akcentuojamų raidos užduočių sąsajas. Tyrimo duomenims surinkti buvo naudotas pusiau struktūruotas interviu su šešiais žmonėmis, kurių artimasis serga/sirgo onkologine liga, kalbėta apie artimųjų patirtį, ir su keturiais žmonėmis, kurie patys serga/sirgo onkologine liga. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo remiamasi autorių Straus ir Corbin grindžiamiosios teorijos duomenų analizės principais. Tyrime išryškėjo pagrindinis gyvenimo konteksto rūpestis – artumas. Individualių interviu metu su šešiais respondentais, kurie pasakojo apie savo artimo žmogaus onkologinės ligos patirtį, išryškėjo su artumu susijusios pagrindinės penkios gyvenimo konteksto sritys: santykis su šeima, socialiniai santykiai, laisvalaikis, asmeninės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis: to develop a grounded theory to reveal the main concern in life context and the role it plays in the changing values suffering from oncological disease. The following tasks were identified: 1. To reveal the main concern in life context which elucidates in suffering from oncological disease; 2. To name the fundamental category, main sub-categories and categories explaining the significance of the main concern in life context for the changing values in suffering from oncological disease; 3. To compare the results of people who have / had relatives with oncological disease and people who themselves had an oncological disease; 4. To analyse potential links between the values of people who have / had an oncological disease and developmental tasks emphasised in the Havighurst‘s theory of personality development. The data for the research was collected by a partially structured interview with six people who are relatives of current or former cancer patients by speaking about the experience of their close ones and with four people who themselves had an oncological disease. The principles of Strauss and Corbin ground theory analysis were used to analyse the research data. The main concern in life that is closeness became apparent whilst suffering from oncological disease. The individual interviews with six respondents who shared the experience of an oncological disease of their close ones revealed five main categories in life context related with closeness:... [to full text]

Magistro darbo objektas – komunikacijos samprata komunikacijos moksluose, darbo dalykas – vieninga komunikacijos samprata komunikacijos moksluose. Darbo tikslas – išanalizuoti Niklaso Luhmanno sistemų teoriją ir jos pritaikymo komunikacijos mokslams aspektus. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti komunikacijos sampratą komunikacijos moksluose; išanalizuoti Luhmanno sistemų teoriją; nustatyti ir išanalizuoti Luhmanno sistemų teorijos pritaikymo komunikacijos mokslams aspektus; kritiškai įvertinti Luhmanno sistemų teoriją. Atlikus literatūros analizę, taikant lyginimo ir sintezės metodus, darbu nustatyta, kad šiandien komunikacijos mokslai patiria daug mokslui esminių problemų, iš kurių paminėtinos šios: kelios besiskiriančios ir tarpusavyje dialogo beveik neieškančios komunikacijos paradigmos, šimtai ribotų komunikacijos teorijų, komunikacijos mokslų fragmentiškumas ir jų lėtas progresas. Tačiau esmine komunikacijos mokslų problema siūloma laikyti vieningos komunikacijos sampratos komunikacijos moksluose nebuvimu. Šiuo darbu kelta hipotezė, kad Luhmanno sistemų teorija, atliepdama daugelį komunikacijos mokslų problemų, pateikia universalią (vieningą) komunikacijos sampratą, kuri taikytina komunikacijos mokslams. Šiuo darbu hipotezė patvirtinta ir argumentuota, kad Luhmanno sistemų teorija teoriškai ir praktiškai pritaikoma komunikacijos mokslams. Teorinis Luhmanno sistemų teorijos pritaikymo komunikacijos mokslams apsektas – persvarstydama informacijos ir... [toliau žr. visą tekstą] / This work aimed to tackle some problems of communication sciences that were suggested to be counted as key ones, such as several different and distant communication paradigms, heaps of limited communication theories, fragmented study field in communication sciences, slow progress of communication sciences. But the general problem of communication sciences is suggested to be the absence of a single and unified understanding of communication as such in communication sciences. The work is pointed to the search of a unified conception of communication in communication sciences. The hypotheses of the work suggests that Niklas Luhmann’s systems theory gives you a unifying conception of communication in communication sciences. To prove that the author of this work analyzed the application of Luhmann’s systems theory to communication sciences. Doing that he analyzed the conception of communication in today’s communication sciences, as well as the Luhmann’s systems theory as an object, and the aspects of the application of Luhmann’s systems theory to communication sciences. Lastly, Luhmann’s systems theory was valued critically. The analysis of Luhmann’s systems theory showed that this theory has a twofold relevance to communication sciences. Firstly, coping with core problems of communication sciences Luhmann’s systems theory suggests a new conception of communication. According to Luhmann, communication could be described as a social system formed in the process of interaction of... [to full text]

To analyse the influence of crop rotations with a different ratio of nitrogen-fixing crops, catch crops and fertilisation with organic fertilisers on the following: 1. Soil enzyme activity; 2. Agrochemical properties of the soil and nitrogen balance; 3. Weed response; 4. Weed seed bank in the soil; 5. Crop yield and productivity. / Agroekosistemų optimizavimo augalų kaita, tarpiniais pasėliais ir organinėmis trąšomis ekologinėje žemdirbystėje tyrimai vykdyti 2004–2009 m., Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, sertifikuotame ekologinės žemdirbystės lauke, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k) – Calcari-Epihypogleyic Luvisol (LVg-p-w-cc). Tyrimų hipotezė. Optimizuoti agroekosistemas ekologinėje žemdirbystėje galima taikant priemonių kompleksą: parenkant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius bei tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų tikslas – įvertinti agroekosistemų optimizavimo galimybes ekologinėje žemdirbystėje derinant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius ir tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų uždaviniai: Ištirti sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių ir tręšimo organinėmis trąšomis įtaką: 1. dirvožemio fermentų aktyvumui; 2. dirvožemio agrocheminėms savybėms ir azoto balansui; 3. pasėlių piktžolėtumui; 4. dirvožemio armens užteršimui piktžolių sėklomis; 5. augalų derlingumui ir bendrosios energijos kiekiui. Mokslinio darbo naujumas. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis kompleksiškai įvertintas sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių bei tręšimo organinėmis trąšomis poveikis agroekosistemoms. Tai suteikia naujų žinių apie potencialaus dirvožemio derlingumo palaikymo, pasėlių ir dirvos piktžolėtumo kontrolės... [toliau žr. visą tekstą]