Kaita, tobulinimas, efektyvumas – vieni iš dažniausiai šiandieninėje švietimo retorikoje pasitaikančių žodžių. Jie atskleidžia dabartines švietimo tendencijas. Taigi, nuolatinė kaita ir mokymosi veiksmingumas – būdingiausi postmodernios mokyklos bruožai. Teorinėje dalyje aptariamas pokyčių valdymo procesas ugdymo institucijoje, remiantis moksline kaitos samprata ir analizuojamais švietimo dokumentais. Antrame skyriuje mokyklos tobulinimas apibrėžiamas, kaip planingos švietimo kaitos būdas. Tyrimo objektas – pedagogų požiūris ir nuostatos, vertinant dalyvavimą tobulinant ugdymo instituciją. Darbo tikslas – išnagrinėti bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų dalyvavimo mokyklos tobulinimo procese ypatumus ir galimybes. Pateikiamas tyrimas yra aktualus, nes svarbu nustatyti, kaip pedagogai prisideda prie ugdymo institucijos veiklos tobulinimo. Pedagogų dalyvavimo tobulinant ugdymo institucijos veiklą tyrimas atliktas dešimtyje bendrojo lavinimo mokyklų. / Changes, development, efficiency is a frequent subject of discussion in the sphere of education today. It speaks about the new tendencies in education nowadays. Constant development and learning efficiency are the main features of the postmodern school. The theoretical part throws light on the management of the developing changes in the educational institution on the grounds of the scientific understanding of shifts and changes and on the basis of educational documents. In chapter 2 the development of school is defined as a planned way of changing. The aim of the survey is the teachers' attitude towards the evaluation of their involvment in the development of the educational institution. The aim of the work is to analyse the peculiarities and facilities of teachers' involvment in the school development process. The survey is relevant, as it is important to estimate the teachers' input in the school development process. The survey was carried out in ten comprehensive schools.

The concept of plurilingual competence that enables the members of different cultures to perform in multilingual and multicultural environment is on the top of political agenda nowadays, as acquisition of two or more languages has become a necessity in the knowledge society. Therefore, the lack of works on the subject in Lithuania is a relevant reason to carry out a research on the language education through the prism of ‘mediation’ and ‘code switching’ as activities becoming widely acknowledged and practiced among language teachers. The study aims to survey the functions of mediation and code switching in teaching foreign languages. The objectives of the thesis are: • to overview the material on plurilingualism as giving reasons for the rise of wide discussions about reorganization of language education system, the changing attitude towards teaching languages, namely, a newly emerging approach of translation and later apply it to the empirical research;. • to investigate the approach of teachers and students towards the use of native language in the classroom; • to identify the patterns within switching of the first and the second languages and define the role they serve for the language acquisition. Research methods are literature analysis, quantitative and qualitative research (two types of questionnaire forms and analysis of recorded excerpts of lessons). The results indicate that the educators support the approach promoting better awareness of the native language... [to full text] / Daugiakalbės visuomenės formavimo politika, pradėta Europos Sąjungos institucijų, susilaukė didžiulio šalių narių susidomėjimo. ES iškėlė kalbinės kompetencijos lavinimą vienu pagrindinių savo tikslų. Pabrėžiama, jog kelias kalbas mokantys asmenys turi daugiau galimybių integruotis europinėje visuomenėje, taip pat minima profesionalių vertėjų paklausa ES institucijose. Šios politikos įgyvendinimo esminių centru tapo valstybių švietimo sistemos tobulinimas siekiant įdiegti naują požiūrį į kalbų mokymą. Tai paskatina šalis nares imtis veiksmų švietimo sistemos srityje. Rašomi straipsniai apie mokymo metodus akcentuojančius gimtosios kalbos svarbą užsienio kalbų pamokose, konkrečiai pabrėžiama kodų kaitos ir mediacijos (vertimo raštu, žodžiu) įtaka užsienio kalbos išmokimui. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje šios srities tyrimų stokojama, tampa įdomu bent jau dalinai pasigilinti į situaciją šalyje. Darbo tikslas – nustatyti, kokią funkciją atlieka gimtoji kalba užsienio kalbų pamokose ir kaip tai įtakoją kalbos išmokimą. Tyrimų objektas – gimtosios kalbos panaudojimas užsienio kalbos mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo subjektais pasirinkti mokytojai bei mokiniai, kurie turėjo išreikšti požiūrį į daugiakalbės visuomenės formavimą ir gimtosios kalbos (mediacijos) naudojimą pamokose. Taip pat analizuojami dviejų užsienio kalbų pamokų įrašai, kuriose ieškoma konkrečių kodų kaitos pavyzdžių ir siekiama išsiaiškinti, kokios gimtosios kalbos situacijos kartojasi dažniausiai, kokios... [toliau žr. visą tekstą]

Pasaulio globalizacijos procesas, Lietuvos švietimo integracija į Europos Sąjungos švietimo erdvę inicijuoja naujus reikalavimus mokyklos tiek vadovams, tiek ir mokytojams. Šiandien mokyklai ypač reikalingi aukščiausios kvalifikacijos mokytojai. Jie turi būti kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei profesinius gebėjimus,jie turi būti iniciatyviais kaitos proceso dalyviais. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta tyrimo problema- tradiciniai vaidmenys neužtikrina įvairiapusio moksleivio ugdymo šiuolaikinei visuomenei. Tyrimo objektas - mokytojo vaidmenys ir jų kaita šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo tikslas - išanalizuoti mokytojų vaidmenų kaitą šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išryškinti mokytojų vaidmenis istorinės raidos kontekste. 2 Apibūdinti mokytojo vaidmenų įtaką ugdymo proceso kaitai. 3. Ištirti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūrį į svarbiausius mokytojų vaidmenis šiuolaikinėje visuomenėje Tyrimo imtis- Atsitiktinės atrankos būdu atrinkti 150 mokytojų iš keturių Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė , anketinė analizė ir duomenų statistinė analizė atlikta panaudojant SPSS 13 programinį paketą. Darbe atlikta ir pateikta studijuotų užsienio ir šalies mokslininkų teorinių darbų analizė apie mokytojų vaidmenų kaitą šiuolaikinėje visuomenėje. Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, kad kelta nulinė hipotezė, jog pedagogai atlieka visus... [toliau žr. visą tekstą] / In the globalization process, integration of Lithuanian educational system into the European Union educational space enhances many requirements for schools leaders and teachers. Today’s school is in need of high competence teachers and tutors. They not only have to be competent, to have deep professional knowledge and skills, but also keep improving their own professional qualification. Teachers have to be able to influence changes to existing processes of schools operations. Taking in consideration these facts, the problem of this research arises – the traditional role of a teacher is no longer suitable for multifunctional education of nowadays society. The object of the research – ever-changing roles of the teacher in nowadays society. The aim of the research – to analyze the new roles of the teacher and their fluctuation of peculiarities. The targets for the research: 1. To analyze the historical evolution of teachers role. 2. To specify the influence of teachers role in the fluctuation of educational processes. 3. To find out the point of views of teachers on their own most important roles in nowadays society. Focus of the research: 150 teachers from the four school of basic education located in capital of Lithuania. The methods of research: theoretical analysis of historical documents and publications, the anonymous questionnaire, the statistic analysis of the data based on SPSS13. After the completion of the empiric research, the original hypothesis that teachers are... [to full text]

Magistro darbe tiriama miško aplinkos sąlygų ir klimato kaitos įtaka inkiluose perintiems žvirbliniams paukščiams. Darbo objektas – inkiluose perintys žvirbliniai paukščiai. Darbo tikslas – ištirti žvirblinių paukščių veisimosi dėsningumus Kazlų Rūdos miškų masyve ir įvertinti klimato kaitos poveikį. Darbo metodai – sistemingai iškeltų inkilų stebėjimas, loginė literatūros analizė, statistinė duomenų analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos miškuose, įvertintas miško aplinkos veiksnių ir klimato kaitos poveikis didžiosios zylės Parus major L. ir margasparnės musinukės Ficedula hypoleuca Pall. veisimuisi ir gauti tokie rezultatai: didžiosios zylės pirmojo kiaušinio padėjimo laiką tiesiogiai įtakoja vidutinė paros temperatūra, tačiau reakcija yra uždelsta 4 dienomis; didžiosios zylės antrojoje vadoje arčiau miško aikštės, kirtavietės ar jaunuolyno krašto deda didesnes dėtis; šiltėjančio klimato pasėkoje didžiosios zylės pradeda veistis vidutiniškai 5 dienomis anksčiau lyginant su A. Aleknonio pateiktais duomenimis (1958-1982); dėl ankstesnio didžiųjų zylių veisimosi pirmojoje vadoje, taip pat dėl pailgėjusio periodo su aukštesnėmis temperatūromis antra vada pradedama dėti anksčiau ir būna gausesnė. / This study is analyzing Forest environment conditions and changes in climate influence on breeding passerine birds hatched in nest boxes. The Object – Passerine birds breeding in nest boxes. The aim of this paper is to investigate regularities of breeding passerine birds in Kazlų Rūda forest and to estimate possible impact of climate change. Methods – observation of systematically placed nest boxes, logical literature analysis, statistical analysis of data. Results. Study was carried on Training State Forest Enterprise of Kazlų Rūda, Forestry of Jūrė. Impact of forest environment and changes in climate on breeding of Great Tit (Parus major) and Pied Fly Catcher (Ficedula hypoleuca) were estimated. Following results were found: time of first laying egg is directly influenced by mean temperature of the day, but reaction time is delayed for 4 days; in the second broad that are closer to the forest openings, forest cuttings or brush stage forest edge Great Tits are laying more eggs; thought the warming of the climate Great Tits starts to breed 5 days earlier comparing to data by A. Aleknonis (1958-1982); regarding earlier breeding of Great Tits in first broad, either prolonged period with higher temperatures second broad is relatively larger and initiated to lay earlier.

Darbo tikslas nustatyti veiksnius, kurie padeda išlaikyti IT darbuotojus Lietuvos IT organizacijose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti darbuotojų išlaikymo modelius, išanalizuoti darbuotojų išlaikymo politikos formulavimo procesą ir darbuotojų išlaikymo strategijas, empiriškai ištirti veiksnius, susijusius su darbuotojų išlaikymu Lietuvos IT organizacijose, pasiūlyti priemones darbuotojų išlaikymo stiprinimui Lietuvos IT organizacijose. Darbe apžvelgti darbuotojų kaitos kaštai, svarbumas išlaikyti geriausius darbuotojus, darbuotojų išlaikymo politikos formulavimo procesas, darbuotojų išlaikymo strategijos bei darbuotojų išlaikymo teoriniai modeliai, sudarytas apibendrintas darbuotojų išlaikymo modelis. Empirinio tyrimo metu atliktas aprašomasis tyrimas pagal tyrimo tikslą ir kiekybinis tyrimas pagal informacijos pobūdį. Internetinė IT darbuotojų apklausa naudota gauti pirminius duomenis. Apklausti 123 darbuotojai iš 10 organizacijų. Baigiamojo darbo rezultatuose pateikiamas apibendrintas darbuotojų išlaikymo modelis, kurį sudaro 8 veiksniai. Nustatytos šių veiksnių sąsajos su darbuotojų išlaikymu. Pagal ryšio stiprumą darbuotojų išlaikymo veiksniai išsirikiavo sekančia tvarka: darbas, aplinka, darbo priemonės, vystymas ir karjeros galimybės, santykiai su vadovais, darbo ir laisvalaikio balansas, atlygis, santykiai su kolegomis. Analizuojant teorinius modelius, bei atlikto tyrimo rezultatus, praktikams pasiūlomos priemonės IT darbuotojų išlaikymo stiprinimui... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this thesis is to determine factors which help to retain IT employees in the IT organizations of Lithuania. The main tasks: to explore models of employees retention, to analyze employees’ retention policy formulation process and employees’ retention strategies, empirically investigate factors that are related with employees’ retention in IT organizations of Lithuania, to propose instruments to strengthen employees’ retention in IT organizations of Lithuania. In the thesis, costs of employees’ turnover, the importance to retain the best employees, the employees’ retention policy formulation process and employees’ retention strategies and the theoretical models of employees’ retention are reviewed. There is also generalized model of employees’ retention presented. The empirical quantitative research was accomplished. The Internet interview was used to collect primary data. 123 employees were interviewed from 10 IT organizations. In the results of this thesis the generalized model of employees’ retention what consists of 8 factors is being presented. The correlations were identified between retention factors and employees’ retention. The factors are listed from most to least correlated: the job itself, environment, work equipment, growth and career development, relationships with managers, work/personal life balance, compensation and rewards and relationships with colleagues. The instruments to strengthen employees’ retention in IT organizations of Lithuania are... [to full text]

Klimato kaita yra sąlygota pasaulinio atšilimo, kuris pasireiškia vidutinės pasaulinės oro temperatūros augimu. Tolesnis klimato šilimas gali pakenkti kai kurių regionų ekonomikai ir sugriauti ekosistemas. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) priėmimas 1992 m. buvo svarbus žingsnis sprendžiant globalinio atšilimo problemą. Šiltnamio dujų išmetimo lygiui pasaulyje nepaliaujamai augant, tapo akivaizdu, kad tik tvirtas ir aiškus išsivysčiusių valstybių įsipareigojimas sumažinti šiltnamio dujų išmetimo lygį gali išspręsti klimato kaitos problemą. JTBKKK Kioto protokolas buvo pasirašytas Kioto mieste, Japonijoje, 1997 m. gruodžio 11 d. Esminis JTBKKK ir Kioto protokolo skirtumas yra tai, kad JTBKKK skatino išsivysčiusias šalis stabilizuoti šiltnamio dujų išmetimą, o Kioto protokolas įpareigojo tai padaryti. Protokolas numato reikalavimą išsivysčiusioms šalims sumažinti šiltnamio dujų išmetimą iki tam tikro kiekvienai šaliai nustatyto lygio. Šie tikslai turi būti įgyvendinti per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. ir prisidėti prie bendro šiltnamio dujų sumažinimo mažiausiai 5 % lyginant su baziniais 1990 m. Siekiant šalims suteikti lankstumo įgyvendinant išmetimų sumažinimo tikslus, Kioto protokole numatyti trys pažangūs mechanizmai – emisijų prekyba, bendras įgyvendinimas (BĮ) ir švarios plėtros mechanizmas (ŠPM). Šių mechanizmų įgyvendinimui skirtos detalizuotos taisyklės buvo nustatytos Marakeše 2001 m. ir yra vadinamos „Marakešo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is caused by global warming, an increase in the average air temperature of the world. Continued warming can harm the economy of certain regions and damage ecosystems. The adoption of the Framework Convention on Climate Change (UNFCCC) in 1992 was a major step forward in tackling the problem of global warming. Yet as greenhouse gas emission levels continued to rise around the world, it became increasingly evident that only a firm and binding commitment by developed countries to reduce emissions could solve the problem of climate change. The Kyoto Protocol of the UNFCCC was adopted in Kyoto, Japan, on 11 December 1997. The major distinction between the two, however, is that while the UNFCCC encouraged developed countries to stabilize greenhouse gas emissions, the Protocol commits them to do so. The Protocol requires developed countries to reduce their greenhouse gas emissions below levels specified for each of them in the Treaty. These targets must be met within a five-year time frame between 2008 and 2012, and add up to a total cut in greenhouse gas emissions of at least 5 % against the baseline of 1990. In order to give Parties a certain degree of flexibility in meeting their emission reduction targets, the Protocol developed three innovative mechanisms - known as Emissions Trading, Joint Implementation (JI) and the Clean Development Mechanism (CDM). The detailed rules for its implementation were adopted in Marrakesh in 2001, and are called the “Marrakesh... [to full text]

Darbe atlikta teorinė bendrojo lavinimo mokyklų veikla pokyčių sąlygomis analizė. Supažindinama su pokyčių realizavimo kliūtimis ir kaip mažinamas pasipriešinimas pokyčiams. Iškelta hipotezė : tikėtina, jog vadovų pastangas mažinti pasipriešinimą bendrojo lavinimo mokyklose lemia mokytojų asmeninės savybės, pasitvirtino. Norimi pokyčiai mokykloje bus intensyviai diegiami, sėkmingai valdomi ir duos rezultatą, jei patys jų veikėjai – mokytojai norės keistis ir pritars kaitos kryptims. Jei daugelis mokytojų sutiktų su būtinybe keistis ir manytų, kad vykdomi pokyčiai yra reikšmingi, tada vadovai sulauktų mažesnio pasipriešinimo vykdydami pokyčius mokykloje ir jų rezultatas būtų artimas laukiamam. Tyrime dalyvavo 100 vadovų iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų (darželiai, pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir gimnazijos). Tyrimas vyko 2008 – 2009 metais. Svarbiausios tyrimo išvados : 1. Mokytojai edukaciniams pokyčiams šiandieninėje mokykloje dažniausiai priešinasi dėl pačių mokytojų asmeninių savybių. Vadovai įvardija mokytojų neapibrėžtumo grėsmę, baimę rizikuoti, per siaurą požiūrį į problemą, negebėjimą identifikuoti problemos, nepasirengimą numatomiems pokyčiams, jų kompetencijos trūkumą, mokytojų konservatyvumą. 2. Vadovai supranta, kad sėkmingas pokyčių vadovas taip pat turi teikti kuo daugiau informacijos apie galimus rezultatus. Taip pat sėkmingas pokyčių vadovas, jų nuomone, yra tas, kuris jau sėkmingai įgyvendinęs ne vieną reformą. 3. Vertinant geras... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The theoretical analysis of the activity of basic education schools acting under the conditions of reforms has been carried out in this research. The obstacles of the realization of reforms and the decrease of the resistance for changes have been presented. The following hypothesis: it is expected that the struggle of the directors in decreasing resistance for changes in basic education schools are resulted by the personal features of teachers has been approved. The desirable changes in schools will be intensively established, successively managed and will give results if their agents – teachers wish to change and accept the directions of changes. If most of teachers would agree with the necessity for changes and think that reforms are meaningful, the directors then would attain less resistance in implementing changes at schools, and the results would be approximate for those expected. 100 directors from various basic education schools in Lithuania had participated in this research (kindergartens, primary schools, secondary schools and gymnasiums). The research was performed in 2008-2009. The most important findings of this research: 1. Teachers at present usually resist reforms in schools because of their personal features. Among those features of teacher directors name the threat of uncertainty, fear of risk, narrow approach toward the problem, failure to identify problems, failure to get ready for future changes, the lack of competences and the sense of... [to full text]

Įvairiuose dokumentuose deklaruojama, kad kiekvienos tautos ateitis priklauso nuo augančios kartos. Būtent šios kartos išsilavinimo kokybė, matuojama daugeliu parametrų, taps veiksniu, lemiančiu ateitį. Savo darbe stengiausi išsiaiškinti kas yra kokybė, kaip ji suvokiama bendrojo lavinimo mokyklose, kokios vadovavimo strategijos užtikrina kokybės kaitos procesus. Teorinėje dalyje apžvelgiau kokybės sampratą literatūriniuose šaltiniuose, analizavau vadybos principus ir strategijas, garantuojančias kokybės kaitą mokyklose. Empirinėje dalyje aptariau kaip kokybė suprantama tiriamose švietimo įstaigose, tyriau kaip pasirinktos vadybinės strategijos įtakoja ugdymo kokybę, parengiau kokybės vertinimo modelį. Tyrime dalyvavo 5 Alytaus apskrities mokyklos, 144 mokytojai, 228 mokiniai, 228 tėvai ir 12 mokyklos vadovų. Tyrimo rezultatai parodė, kad kokybės samprata mokyklose grindžiama ugdymo proceso organizavimu, saugios aplinkos garantavimu, mokinių pasiektais rezultatais, kryptinga vadyba. Visų respondentų nuomone siekiant kokybės labai svarbus mokinių, mokytojų ir mokyklos vadovų saugumo jausmas. Mokytojai ir mokiniai pakankamai jaudinasi dėl kaitos, mokyklos filosofijos atnaujimo, tačiau tuo pačiu domisi inovacijomis, švietimo dokumentais, garantuojančiais ugdymo kokybės kaitą. Kaip vienas iš kokybės kaitos parametrų akcentuojama mokinių motyvacija. Visi respondentai pritarė, kad pagrindinis veiksnys motyvacijai skatinti- emocinė aplinka. Nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Various documents state that the future of each nation depends on rising generation. The quality of education of exactly this generation is going to become a determinant of the future. In my paper I have tried to find out what quality is, how it is perceived in comprehensive schools, which management strategies ensure processes of quality vicissitude. In the theoretical part I have reviewed a conception of quality in literary sources, analyzed management principles and strategies that guarantee quality vicissitude. In empirical part I have showed how quality is perceived in exploratory education institutions, analyzed how chosen management strategies influence quality of education, and prepared a model of quality evaluation. My research involved 5 Alytus County schools, 144 teachers, 228 students, 228 parents and 12 school principals and their deputies. The results of the research showed that quality conception in schools is based on organization of education process, reassurance of safe environment, students’ results, and purposeful management. According to all respondents’ opinion a sense of security is a very important factor when aiming for quality. Teachers and students are quite worried about the change, renewal of school philosophy; still, at the same time they are interested in innovations, education documents that ensure vicissitude of education quality. Students’ motivation is emphasized as one of parameters of quality... [to full text]

Magistro darbe išanalizuotos organizacijų transformavimo koncepcijos, valdymo struktūrų vystymo, projektavimo procesai ir adaptuoti švietimo įstaigai. Darbe atskleisti pagrindiniai mokyklų struktūrų tobulinimo programos diegimo ypatumai išorinėje ir vidinėje Šiaulių Didždvario gimnazijos, kaip gerosios patirties pavyzdžio, aplinkoje. Tyrimo tikslui pasiekti duomenys analizuojami dviem metodais: kiekybiniu (statistinių duomenų analizė) ir kokybiniu (interviu būdu surinktų duomenų analizė). Tyrime dalyvavo 10 gimnazijos specialistų – ekspertų; programos rezultatų analizei panaudoti 2432 mokyklos dokumentai. Tyrimo ataskaitoje patvirtinama, kad mokyklos valdymo struktūros vystymas tobulina organizavimo funkcijos įgyvendinimo procesą įstaigoje. Diagnozavus pasirengimo programos įgyvendinimui eksperimentinėse mokyklose problemas, išanalizavus pagrindinius programos diegimo ypatumus išorinėje ir vidinėje švietimo organizacijos aplinkoje, remiantis mokyklų ekspertų nuomonėmis pateiktas mokyklos struktūros kaitos valdymo modelis, kuris gali būti taikomas ir kitose šalies mokyklose valymo struktūrų kaitos procesui įgyvendinti. / This Master‘s work presents analysis of organization transformation conceptions, management structure development, the process of designing. All these theoretical aspects were adaptated to educational institution. In this work the key aspects of implementation of school structure improvement program in the external and internal environment of an educational Šiauliai Didždvaris gymnasium, in case of sample of good experience, are provided. In order to achieve the aim, data has been analyzed in two methods: quantitative analysis (analysis of statistical data) and qualitative analysis (analysis of interview data). Ten experts of gymnasium participated in the research; 2432 school documents were The findings of the research confirm the need to develop the school management structure, which improve the implementation process of school organization function. Having identified the preparation problems of the program implementation in experimental schools, having analyzed the key features of the program implementation in the external and internal environment of an educational institution, referring to school experts opinions it becomes possible to design the change management model of school organizational structure. This model is suitable for applying in implementation and monitoring of the changing process in all schools throughout the country has not been realized.

Magistro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti ar teisingai formuojama klimato kaitos politika po Kioto įsipareigojimų laikotarpio. Tikslui pasiekti iškelti keturi uždaviniai. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai ( du iš jų dar turi ir poskyrius), išvados bei rekomendacijos, taip pat naudotos literatūros sąrašas ir priedas– anketa. Pirmame skyriuje kalbama apie tarptautinę klimato kaitos politiką. Pradžioje dėmesys skiriamas dabartinei situacijai ištirti, vėliau pereinama prie politikos formuojamos po 2012 m. Skyriuje analizuojami tarptautiniai nutarimai, turintys įtakos ir Lietuvos klimato kaitos sričiai. Antrame skyriuje analizuojama Lietuvos klimato kaitos politikos situacija. Kaip ir pirmame skyriuje, šio pradžioje taip pat nagrinėjama dabartinė situacija. Apžvelgiamos institucijos, jų veikla, įtaka. Nagrinėjami teisės aktai, susiję su klimato kaita. Skyriaus antrame poskyryje dėmesys skiriamas toms strategijoms bei programoms, kurios turės įtakos politikos formavimui po Kioto protokolo įgyvendinimo laikotarpio. Trečias skyrius skiriamas ekspertų požiūrio analizavimui. Anketos klausimai sudaryti, remiantis tikslais klimato kaitos srityje po 2012 m. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos bei nurodoma, kokiais šaltiniais remiantis darbas buvo parašytas. / The aim of this MA paper is to evaluate whether the climate change policy after the period of Kyoto liabilities is being shaped correctly. Four goals are raised to achieve the aim. The paper includes introduction, three sections (two of them have divisions), conclusions as well as recommendations, list of used literature and supplement – questionnaire. In the first section the international climate change policy is discussed. In the beginning of the section the study of current situation is presented following with the discussion on policy being shaped after 2012. International resolutions with the effect on Lithuanian climate change sphere are analysed in the section. The situation in Lithuanian climate change policy is analysed in the second section. Following the structure of the first section, the beginning of this one also deals with the current situation. Certain institutions, their activities and influence are overviewed. Climate change related legal acts are looked into. The second division of this section is dedicated to those strategies and programs that will have an impact on shaping the policy after the period of Kyoto protocol implementation. The third section is dedicated to the analysis of expert approaches. The questionnaire is based on climate change goals after 2012. At the end of the paper conclusions and recommendations are provided, the sources used for this paper are also included.