Klimato kaita yra sąlygota pasaulinio atšilimo, kuris pasireiškia vidutinės pasaulinės oro temperatūros augimu. Tolesnis klimato šilimas gali pakenkti kai kurių regionų ekonomikai ir sugriauti ekosistemas. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) priėmimas 1992 m. buvo svarbus žingsnis sprendžiant globalinio atšilimo problemą. Šiltnamio dujų išmetimo lygiui pasaulyje nepaliaujamai augant, tapo akivaizdu, kad tik tvirtas ir aiškus išsivysčiusių valstybių įsipareigojimas sumažinti šiltnamio dujų išmetimo lygį gali išspręsti klimato kaitos problemą. JTBKKK Kioto protokolas buvo pasirašytas Kioto mieste, Japonijoje, 1997 m. gruodžio 11 d. Esminis JTBKKK ir Kioto protokolo skirtumas yra tai, kad JTBKKK skatino išsivysčiusias šalis stabilizuoti šiltnamio dujų išmetimą, o Kioto protokolas įpareigojo tai padaryti. Protokolas numato reikalavimą išsivysčiusioms šalims sumažinti šiltnamio dujų išmetimą iki tam tikro kiekvienai šaliai nustatyto lygio. Šie tikslai turi būti įgyvendinti per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. ir prisidėti prie bendro šiltnamio dujų sumažinimo mažiausiai 5 % lyginant su baziniais 1990 m. Siekiant šalims suteikti lankstumo įgyvendinant išmetimų sumažinimo tikslus, Kioto protokole numatyti trys pažangūs mechanizmai – emisijų prekyba, bendras įgyvendinimas (BĮ) ir švarios plėtros mechanizmas (ŠPM). Šių mechanizmų įgyvendinimui skirtos detalizuotos taisyklės buvo nustatytos Marakeše 2001 m. ir yra vadinamos „Marakešo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is caused by global warming, an increase in the average air temperature of the world. Continued warming can harm the economy of certain regions and damage ecosystems. The adoption of the Framework Convention on Climate Change (UNFCCC) in 1992 was a major step forward in tackling the problem of global warming. Yet as greenhouse gas emission levels continued to rise around the world, it became increasingly evident that only a firm and binding commitment by developed countries to reduce emissions could solve the problem of climate change. The Kyoto Protocol of the UNFCCC was adopted in Kyoto, Japan, on 11 December 1997. The major distinction between the two, however, is that while the UNFCCC encouraged developed countries to stabilize greenhouse gas emissions, the Protocol commits them to do so. The Protocol requires developed countries to reduce their greenhouse gas emissions below levels specified for each of them in the Treaty. These targets must be met within a five-year time frame between 2008 and 2012, and add up to a total cut in greenhouse gas emissions of at least 5 % against the baseline of 1990. In order to give Parties a certain degree of flexibility in meeting their emission reduction targets, the Protocol developed three innovative mechanisms - known as Emissions Trading, Joint Implementation (JI) and the Clean Development Mechanism (CDM). The detailed rules for its implementation were adopted in Marrakesh in 2001, and are called the “Marrakesh... [to full text]

Darbo objektas – „žalioji“ investavimo sistema. Darbo tikslas – ištirti „žaliosios“ investavimo sistemos įgyvendinimo galimybes Lietuvoje. Darbo uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, atskleisti „žaliosios“ investavimo sistemos sampratą; išnagrinėti užsienio šalių patirtį kuriant ŽIS; remiantis Aplinkos ministerijos pateikiamais duomenimis, sudaryti ŽIS įgyvendinimo Lietuvoje galimybių tyrimo modelį; atlikti ŽIS įgyvendinimo galimybių Lietuvoje empirinio tyrimo modelio įvertinimą bei nustatyti pagrindines ŽIS įgyvendinimo Lietuvoje galimybes ir kliūtis. „Žalioji“ investavimo sistema yra naujas finansinis mechanizmas, kurio dėka pajamos, gautos iš nustatytosios normos vienetų pardavimo, yra toliau investuojamos į šiltnamio dujų mažinimą. Atlikus ekspertų apklausą, nustatyta, kad Lietuvoje tikslingiausia skirti 80 proc. „sunkaus“ ir 20 proc. „lengvo žalinimo“ projektams. Lietuvoje yra daug neišnaudotų energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių išteklių kūrimo galimybių, o stiprioji ŽIS pusė yra jau veikianti Lietuvoje teisinė bazė ir institucinė sistema. Tyrimas parodė, kad per mažai žmogiškųjų išteklių panaudojama ŽIS kūrimui, tobulinimui ir valdymui ir LAAIF yra silpnas žmogiškųjų gebėjimų ir kompetencijos. Nustatyta, kad Lietuva sugebės laiku parduoti tik dalį, o ne visą NNV perteklių. Kadangi Lietuva turi galimybių įgyvendinti ŽIS, ji gali sėkmingai dalyvauti tarptautiniame klimato kaitos kapitalistiniame žaidime pasinaudodama šiuo naujuoju finansiniu... [toliau žr. visą tekstą] / An object of the work – “green” investment scheme. The aim of the work - to research the potentialities of implementation of “green” investment scheme in Lithuania. Tasks of the work: on the basis of scientific literature analysis to specify the concept of the “green” investment scheme; to consider the foreign experience in developing GIS; based on data, supplied by the Ministry of the Environment, to create the model of opportunities for implementation GIS in Lithuania; to execute the assessment of empirical study model of GIS Implementation opportunities in Lithuania and to identify the key opportunities and barriers of GIS implementation in Lithuania. “Green” investment scheme is a new financial mechanism, by which the income from sale of the assigned amount units is being further invested in a greenhouse gas reduction. Executing experts survey, identified that dedicating 80 percent for “hard” and 20 percent for “soft greening” projects is the most appropriate variant in Lithuania. In Lithuania is a lot of unused energy efficiency and renewable resource development opportunities and a strong GIS side is already operating legal framework and institutional framework of Lithuania. The study showed that too little human resources is being used for GIS design, development and management and LEIF is weak of human capacity and competence. It was found that Lithuania will be able to sell only a part, but not all AAU surplus. Since Lithuania has the opportunities to implement GIS... [to full text]