Darbo tikslas. Įvertinti šiuolaikinės animacijos sąsajas su Vilniaus miesto mokyklų 4 – 7 klasių mokinių elgesiu ir savijauta. Tyrimo metodika. Dvylikoje Vilniaus miesto mokyklų anketiniu būdu buvo apklausti 4-7 klasių 1 007 mokiniai (iš jų 49,2 proc. mergaičių ir 50,8 proc. berniukų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS (Statistical Paskarte for Social Siences) 17.0 versija. Duomenų skirtumo patikimumui įvertinti naudotas Chi- kvadrato (χ²) ir Fišerio (2x2 lentelėje) testas. Tam, kad įvertinti skirtumą tarp grupių buvo naudota WinPepi programa. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05. Ranginiams neparametriniams duomenims analizuoti pasitelkti Mann ir Whitney U, o esant daugiau nei dviejų nepriklausomų imčių palyginimui Kruscal‘o Wallis‘o testai. Ieškant koreliacinių ryšių tarp kintamųjų, naudoti keli statistiniai ryšio stiprumą ir kryptį rodantys koeficientai: Spearmano koreliacijos koeficientas taikytas nesimetriškiems tolydiems dydžiams (kuo šio koeficiento reikšmė artimesnė -1 arba 1, tuo ryšys tarp kintamųjų yra stipresnis) bei kontingencijos koeficientas, ryšio tarp kintamųjų matmuo netolydiems kintamiesiems. Kintamojo veiksnio tikimybei apskaičiuoti taikyta binarinė logistinė regresija. Rezultatai. Tyrimo duomenimis, visų amžiaus grupių vaikai žiūri animaciją ne ilgiau kaip tris valandas. Animacijos žiūrėjimui jaunesni vaikai dažniau renkasi rytines valandas, o šeštokai ir septintokai vidudienio valandas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study. To evaluate the connection between contemporary animation and 4 -7 grade schoolchildren behavior and sence of health in Vilnius. Methods. 1 007 of 4 -7 grade schoolchildren (49.2 % of girls and 50.8 % of boys) were interviewed by questionnaire-based way in twelve schools of Vilnius. The statistical analysis was performed using the statistical SPSS package (Statistical Paskarte for Social Siences) 17.0 version. Chi- square and Fišher (2x2 table) tests were used to evaluate the data difference reliability. WinPepi program was used to evaluate the difference between groups. The difference was statistically significant, when p≤0,05. Mann ir Whitney U tests were used to analyze the rank and non-parametric data. Kruscal Wallis test was used to analize more than two independent equations. To find correlations between variables some statistical coefficients were used showing the strength and direction: Spearman‘s koreliation coefficient was used in asymmetric constant values (as this rate is close to -1 or 1, the relationship between variables is stronger) and contingency coefficient, relationship between variables dimension for discontinuous variables. Binary logistic regression was used to calculate the variable probability factor. Results. Survey data shows that children of all ages are watching animation no longer than three hours. Younger children often prefer the eastern hours to watch animation, sixth and seventh grade students prefer the noon hours. It was... [to full text]

The object of this work is the poetry subject of the last decade of the XXth century, it‘s bodily expression. Various structuralistic and poststructuralistic litherary theory material is used about subject‘s body and being (and his anthrophomorphical form), and also it‘s conjunctions in popular culture with cult of body. We need to ascertain who connect confronting theories, which look at the essence of subject and also to authors connections to his institution. The object of analysis is texts of Lithuanian poets and the expression of corporeality in it. In this analysis we hold on the semiotical postulates – immanence and discourse, narathology and semantical level assumptions, plus lingvistical individual cathegory aspect. We come to the conclusion that popular culture in the revival period didn‘t make the substantial effect on bodily expression of Lithuanian poetry, though corporeality became one of the leading text dimesions.

In this work it is presented the characteristics of the author, in consideration of biography, what critics wrote. Separate autobiographical motives from hers creative work. In this work are also presented main women characters characteristics and famous women from religion, films, literatures, cultures, pop cultures, also women who had influence to history, politics. Likewise are analyzed feminine titles who are defining family relations, work titles, vulgar and nice callings.

At the end of the 20th century, significant changes occurred in Lithuanian photography: a certain part of photography relinquished earlier traditions of Lithuanian photography and did not conform to the conventional criteria of artistry of photography altogether. Photographers and other artists abandoned expressive visual form and humanist content, which had dominated Lithuanian photography since 1960s, and came up with featureless photography suggesting a reflective approach towards a person and his or her environment. Such photography transcended relatively narrow boundaries of artistic photography and became a part of the Lithuanian and international contemporary art scene. At the same time the theme of personal identity gained importance in Lithuanian photography. The works of Lithuanian photographers and artists of the young generation encouraged critical look at the stereotypes of personal identity as well as the role of photography itself in the shaping of such stereotypes. Authors of contemporary photography began to treat personal identity not as a natural feature recorded in pictures, but as a problematic phenomenon. The dissertation analyses the works of Lithuanian authors, created from the second half of the 1980s to this day. The goal of the thesis is to define different creative tactics used by Lithuanian authors as well as to reveal different versions of the relationship between the image and the identity of a person in photography. This goal is achieved by... [to full text] / Baigiantis XX amžiui, Lietuvos fotografijos mene išryškėjo svarbūs pokyčiai: dalis tuomet sukurtos fotografijos netęsė ankstesnių Lietuvos fotografijos tradicijų ir apskritai neatitiko įprastų fotografijos meniškumo kriterijų. Fotografai ir kiti menininkai, atsiriboję nuo ekspresyvios vaizdinės formos ir humanistinio turinio, dominavusių lietuviškoje fotografijoje nuo XX a. septintojo dešimtmečio, ėmė kurti neišraiškingos formos, refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką skatinančią fotografiją. Tokia fotografija, peržengus sąlyginai siauras meninės fotografijos ribas, tapo Lietuvos ir tarptautinės šiuolaikinio meno scenos dalimi. Tuo pačiu metu Lietuvos fotografijoje tapo svarbi asmens tapatybės tema. Jaunosios kartos lietuvių fotografai ir menininkai savo darbais provokavo kritišką žvilgsnį tiek į asmens identiteto stereotipus, tiek į pačios fotografijos vaidmenį jų formavime. Šiuolaikinės fotografijos kūrėjai žmogaus identitetą ėmė traktuoti ne kaip nuotraukose užfiksuotą duotybę, bet kaip problemišką reiškinį. Disertacijoje analizuojamos nuo XX a. devinto dešimtmečio antros pusės iki šių dienų sukurtos lietuvių autorių fotografijos. Vadovaujantis nauju teoriniu požiūriu, pagrįstu šiuolaikinės fotografijos sampratos ir performatyvumo teorijos sinteze, siekiama apibūdinti skirtingas lietuvių autorių kūrybinės taktikas ir tuo pačiu atskleisti skirtingus žmogaus atvaizdo ir identiteto santykio fotografijoje variantus. Disertacijoje taip pat apibrėžiama Lietuvos šiuolaikinės... [toliau žr. visą tekstą]

The curiosity of the author of this work about Lithuanian poetry growing into prose was not accidental: the synthesis of various genres in contemporary literature becoming more vital, poet’s escaping into prose essays. The transformation of traditional poetic – forces to contemplate into which direction goes our poetry. So the basic goal of this work – try to reveal, to describe the direction of transformation of Lithuanian’s contemporary poetry. Lithuanian poetry today experience different influences especially: from information and technology society, from television, from mass media, from prose and essayistic creations, from another types and forms of art. Recently critics of Lithuanian literature more frequent talks about influence from prose into poetry, its transformation into prose, into writing more down on earth. For that reason the author of this work had decided to look more precise into this growing tendency. Had to admit, that this very strong reveals itself in a young poets creations of the last decade; they tray to transform the traditional poetry of poems, to escape from abstract talking and the labyrinth of mixture of senses, to contemplate today’s experiences, visualizations, things, objects, stories ect. For a long time the poetry was comprehended like the priority, more exceptional organization of article language. But when critics and literature of realism provided such definitions as “truth”, “simplicity”, exactly then them are becoming the mane... [to full text]

Pokyčių laikas atneša daug iššūkių šiuolaikinėms organizacijoms - ypatingai vadovams, kuriems tenka įgyvendinti sprendimus per savo darbuotojus, dirbti sunkiau ir siekti daugiau su mažesniu kiekiu išteklių. Todėl pradedama į žmogiškuosius išteklius žiūrėti kitaip, pradedama ieškoti taip vadinamų talentų. Optimalus darbuotojų organizavimas padeda šiuolaikinei organizacijai nepasimesti ir kuo efektyviau panaudoti pagrindinį gamybos veiksnį - žmogiškųjų išteklių kapitalą – organizacijos veikloje. Iš naujo įvertinant žmogiškųjų išteklių panaudojimo prioritetus ekonominio nuosmukio sąlygomis, būtina parinkti tinkamus žmogiškųjų išteklių kapitalo įtakos šiuolaikinei organizacijai vertinimo modelius, leisiančius efektyviau panaudoti patį svarbiausią organizacijų turtą – žmogiškųjų išteklių kapitalą. Todėl darbo objektas yra žmogiškųjų išteklių kapitalo įtaka šiuolaikinei organizacijai. Darbe siekiama išsiaiškinti šiuolaikinės organizacijos ir žmogiškųjų išteklių kapitalo sąvokas šiuolaikinės organizacijos kontekste. Nustatyti požiūrį į žmogiškųjų išteklių kapitalą šiuolaikinėje organizacijoje, bei pateikti žmogiškųjų išteklių kapitalo teorijas ir koncepcijas. Nustatyti žmogiškųjų išteklių kapitalo įtaką šiuolaikinei organizacijai ir išnagrinėti Lietuvos ir užsienio atliktus empirinius tyrimus bei modelius atspindinčius žmogiškųjų išteklių kapitalo įtaką jai. Įvertinus teorinius ir empirinių tyrimų aspektus suformuojamas žmogiškųjų išteklių kapitalo įtakos šiuolaikinei organizacijai... [toliau žr. visą tekstą] / The period of changes brings many challenges to the organizations - especially to managers who have to realize the solutions through their own staff, moreover, to work harder and to achieve more with less amount of resources. For that reason, the human resources are rather important, and the so-called talents are looking for. The optimal organization of workers helps to avoid and don’t get lost in modern organization and the best use of a key production factor - human capital in the organization's activities. Re-evaluating the human resources priorities in economic downturn, it is necessary to choose the appropriate human capital resources impact to modern organization of valuation models, which will enable more efficient use of the organizations most important asset - human capital. The subject of the work is a human capital impact of modern organization. The aim of this paper is to clarify the modern organization and human capital concepts in the context of modern organizations, to establish approach to human resource capital in modern organization and the human resource capital theories and concepts, to identify human capital impact of modern organization and to examine the Lithuanian and foreign empirical studies and models reflecting the human capital effect on it. When the theoretical and empirical aspects of the research are evaluated, the impact of human resourse capital on modern organization research model is formed. Following this model, an empirical evaluation... [to full text]

This thesis focuses on how identity in contemporary British and French women’s writing has developed since the times of second wave feminism, when identity in women’s literature was virtually narrowed down to gender identity and women’s identities more often than not were portrayed as discriminated against, alien and other in world dominated by patriarchy. The thesis addresses different aspects of identity explored in the work of four contemporary female authors: British Trezza Azzopardi and A.L. Kennedy, French Marie NDiaye and Marie Darrieussecq. It also articulates the structure of identity as it appears in the work of each author. The study suggests that Azzopardi, NDiaye, Kennedy and Darrieussecq address a wide range of aspects of identity in their work. Nevertheless, gender identity remains a significant preoccupation in their writing and is often explored together with other discriminated identities and their combinations (i.e. gender/race/social/class or gender/age/national identities. It is argued that self identity in the work of all four authors takes the form of the other in different guises. It is argued that a prominent concern with the exploration of self as other is the distinguishing mark of the latest generation of women writers compared to previous ones. It is the contention of this thesis that the change in the female speaking position has inevitably transformed the way the female speaking subject perceives herself and functions in discourse and culture. / Disertacijoje siekiama atskleisti, kaip moterų tapatumo problema naujausioje prancūzų ir britų moterų literatūroje pakito nuo antrosios feminizmo bangos laikų, kai moterų literatūroje ji buvo tapati lyties tapatumui, o moters tapatumas vaizduojamas kaip diskriminuojamas, svetimas, kitas vyrų pasaulyje. Lyties tapatumas šiuolaikinėje moterų kūryboje išsirutuliojo į sudėtingą ir platų tapatumų tinklą. Disertacijoje nagrinėjami įvairūs tapatumo aspektai ir jų raiška keturių šiuolaikinių rašytojų – prancūzių Marie NDiaye ir Marie Darrieussecq bei bričių velsietės Trezzos Azzopardi ir škotės Alison Louise Kennedy (pasirašinėjančios A. L. Kennedy) – kūryboje. Per minėtų autorių kūrybą aptariami XX–XXI amžių sandūros britų ir prancūzų moterų literatūroje aktualizuojami tapatumo aspektai ir jų konstravimo principai. Daromos išvados, kad šiuolaikinių rašytojų nebeslegia lyties identifikacijos, joms rūpi aktualizuoti ne vieną, bet daugelį tapatumo aspektų, kurie vis dėlto dažniausiai yra diskriminuojami. Vyraujantis mąstymo apie tapatumą būdas Azzopardi, NDiaye, Kennedy ir Darrieussecq kūryboje yra kito neišvengiamumo deklaravimas. Tai simbolizuoja visavertį moterų rašytojų dalyvavimą diskursyvinėje erdvėje, tai, kad kūrybą jos suvokia ne kaip kito dominuojamą erdvę, bet kaip areną, kurioje jų talentas, jų kūrybinė savastis gali skleistis ir skleidžiasi per santykį su kitu, kitais, jų tekstais, kūrybiniais ir meniniais ieškojimais.

Disertacijoje siekiama atskleisti, kaip moterų tapatumo problema naujausioje prancūzų ir britų moterų literatūroje pakito nuo antrosios feminizmo bangos laikų, kai moterų literatūroje ji buvo tapati lyties tapatumui, o moters tapatumas vaizduojamas kaip diskriminuojamas, svetimas, kitas vyrų pasaulyje. Lyties tapatumas šiuolaikinėje moterų kūryboje išsirutuliojo į sudėtingą ir platų tapatumų tinklą. Disertacijoje nagrinėjami įvairūs tapatumo aspektai ir jų raiška keturių šiuolaikinių rašytojų – prancūzių Marie NDiaye ir Marie Darrieussecq bei bričių velsietės Trezzos Azzopardi ir škotės Alison Louise Kennedy (pasirašinėjančios A. L. Kennedy) – kūryboje. Per minėtų autorių kūrybą aptariami XX–XXI amžių sandūros britų ir prancūzų moterų literatūroje aktualizuojami tapatumo aspektai ir jų konstravimo principai. Daromos išvados, kad šiuolaikinių rašytojų nebeslegia lyties identifikacijos, joms rūpi aktualizuoti ne vieną, bet daugelį tapatumo aspektų, kurie vis dėlto dažniausiai yra diskriminuojami. Vyraujantis mąstymo apie tapatumą būdas Azzopardi, NDiaye, Kennedy ir Darrieussecq kūryboje yra kito neišvengiamumo deklaravimas. Tai simbolizuoja visavertį moterų rašytojų dalyvavimą diskursyvinėje erdvėje, tai, kad kūrybą jos suvokia ne kaip kito dominuojamą erdvę, bet kaip areną, kurioje jų talentas, jų kūrybinė savastis gali skleistis ir skleidžiasi per santykį su kitu, kitais, jų tekstais, kūrybiniais ir meniniais ieškojimais. / This thesis focuses on how identity in contemporary British and French women’s writing has developed since the times of second wave feminism, when identity in women’s literature was virtually narrowed down to gender identity and women’s identities more often than not were portrayed as discriminated against, alien and other in world dominated by patriarchy. The thesis addresses different aspects of identity explored in the work of four contemporary female authors: British Trezza Azzopardi and A.L. Kennedy, French Marie NDiaye and Marie Darrieussecq. It also articulates the structure of identity as it appears in the work of each author. The study suggests that Azzopardi, NDiaye, Kennedy and Darrieussecq address a wide range of aspects of identity in their work. Nevertheless, gender identity remains a significant preoccupation in their writing and is often explored together with other discriminated identities and their combinations (i.e. gender/race/social/class or gender/age/national identities. It is argued that self identity in the work of all four authors takes the form of the other in different guises. It is argued that a prominent concern with the exploration of self as other is the distinguishing mark of the latest generation of women writers compared to previous ones. It is the contention of this thesis that the change in the female speaking position has inevitably transformed the way the female speaking subject perceives herself and functions in discourse and culture.

Contemporary Lithuanian fine art is the art based on certain principles of thinking, new approach to meanings and functions of creation. The progress of art is induced by talented artists and looking at the contemporary Lithuanian fine art one can see how often for artists it is important not only to express themselves in artistic creation, but also be the bellmen of the society and talk about important subjects. The historic myths are the part of the old world, which is present in our culture: literature and fine art. Art of the old myths is the memory of the cultures, verbal expression and tradition. The theme of myths in art pieces helps the artist to talk about the problems within his interests as free and individual interpretation of the myths is the peculiarity of contemporary art. According to the artists the good art is such art, which keeps up with the times and manages to exercise the effect on the spectator and convince him/her. That is why a good artist uses the myths as a tool in his/her creation and via such old myths he/she manages to talk about the topical issues of today. As the myths have their own polysemous meaning, they do not need rationalistic interpretation. It is interesting and most of all – suggestive. The symbols of myths help the artists to express their ideas in a more purposeful way and they assist the spectators in better understanding of the piece of art, which already acquires literary connotation. The content of the art creations... [to full text]

W swojej pracy magisterskiej "Obraz miasta we współczesnej polskiej poezji Wileńszczyzny" analizowałam wileńską współczesną poezję z lat 1985 - 2006. Celem pracy była analiza tych wierszy, w których pojawia się obraz miasta. Po przeglądzie i interpretacjach utworów wyłonił się obraz miast. Ponieważ różni pisarze różnych epok dość często odwoływali się do tego motywu, więc i moje refleksje też nie odbiegają od tradycji. Analizowane utwory są porównywane przede wszystkim z poezją regionalistów ( 1918 - 1939r.), gdyż właśnie wtedy pojawia się tendencja opisywać Wilno. Podobnie i współcześni poeci największą uwagą obdarzają rodzinne miasto. Lubią opisywać architekturę Wilna, dzielnice oraz uliczki miasta, częste są odwoływania do osoby i twórczości A. Mickiewicza. Prawie we wszystkich wierszach oni apoteozują swe miasto. Innym przestrzeniom geograficznym współcześni wileńscy poeci poświęcili niewiele utworów. To są często refleksje podróżnicze lub obrazowania tych miejsc, które znowuż w jakiś sposób wiążą się ze znanymi ludźmi, na przykład, A. Mickiewiczem lub Cz. Miłoszem. / Savo magistriniame darbe Miesto vaizdas šiuolaikinėje Vilniaus krašto lenkų poezijoje analizavau 1985 – 2006 m. Vilniaus krašto lenkų poeziją. Šio darbo tikslas išanalizuoti eilėraščius, kuriuose poetai aprašo miestus. Atlikusi kūrinių analizę, sudariau aprašomų miestų bendrą vaizdą. Kadangi kitų epochų rašytojai gana dažnai aprašinėjo miestus, tai mano samprotavimai taip pat yra susiję su tradicija. Tiriami kūriniai dažnai yra lyginami su Vilniaus krašto regionalistų poezija (1918 – 1939 m.), nes būtent tada vyravo tendencija vaizduoti Vilnių. Panašiai ir šių laikų poetai savo darbuose daugiausia dėmesio skiria gimtajam miestui. Jų kūryboje aprašoma Vilniaus sakralinė architektūra, miesto rajonai ir gatvės, dažni yra A. Mickevičiaus asmenybės ir jo darbų ataudai. Beveik visose Vilniaus krašto poetų eilėse atsispindi meilė Vilniui, jie apoteozuoja šį miestą. Kitiems miestams rašytojai skiria nedaug dėmesio. Tai yra dažniausiai kelionių įspūdžiai arba tų vietų vaizdavimas, kurios yra susijusios su žymiais žmonėmis, pavyzdžiui, A. Mickevičiumi arba Č. Milošu. / In my master's thesis The image of the city in Modern Polish poetry of the Vilnius region I have analysed the Polish poetry of the Vilnius region 1985-2006. The purpose of this work was the analysis of poems in which poets describe cities. After the analysis of works I have created the general image of described cities. As writers of other epoch quite enough described cities, therefore my reasonings are connected with tradition too. Considered works are often compared to poetry of “regionalists” of the Vilnius region(1918-1939) because the tendency to describe Vilnius then prevailed. Similarly modern poets give greater attention in their works to native city too. In their writings the sacral architecture of Vilnius, the city streets and areas are described, echoes of the works and person of Mickiewicz are often audible. Almost in all verses the poets of the Vilnius region express love to Vilnius, the apotheosis to city is audible. Writers give other cities not enough attention. These are mostly the impressions of travel or the descriptions of places connected with the well-known people, as A.Mickiewicz or Сz. Milosz.