The object of this work is the poetry subject of the last decade of the XXth century, it‘s bodily expression. Various structuralistic and poststructuralistic litherary theory material is used about subject‘s body and being (and his anthrophomorphical form), and also it‘s conjunctions in popular culture with cult of body. We need to ascertain who connect confronting theories, which look at the essence of subject and also to authors connections to his institution. The object of analysis is texts of Lithuanian poets and the expression of corporeality in it. In this analysis we hold on the semiotical postulates – immanence and discourse, narathology and semantical level assumptions, plus lingvistical individual cathegory aspect. We come to the conclusion that popular culture in the revival period didn‘t make the substantial effect on bodily expression of Lithuanian poetry, though corporeality became one of the leading text dimesions.

Die Folge der Menschheitsentwicklung ist die Globalisierung, die im XXI Jh. der Entwicklung selbst zur Herausforderung wird, auf die man reagieren muss, und auch zum Grund,der zu einer anderen Denkweise fuhrt und die Werte anders grupieren lasst(besonders betrifft das kleine Volker). Keine Ausnahme bildet auch Litauen. So wie jede Erscheinung, der Prozess der Globalisierun hat sowohl positive, als auch negative Aspekte. Zuerst bagann man zu furchten, was es mit dem Litauischen wird, mit den litauischen Traditionen, der litauischen Kultur und der litauischen Sprache. Werden sie nicht in der Welt, die immer "kleiner" und ahnlicher wird, verschwinden? Die andere Erscheinung,vor die man Angst hat, ist die Emigration der Litauer (zum grossten Teil der Jugendlichen), die gross ist und die immer noch wachst. Diese Erscheinungen entscheiden, dass Englisch sehr intensiv in allen Bereichen in Kraft tritt, besonders in der Wissenschaft. Der positive Faktor der Welt, die sich andert, besteht darin, dass es immer mehr Moglichkeiten gibt, sich frei zu bewegen, zu kommunizieren und die Traditionen und Sprachen der anderen Lander kennenzulernen. Und das ist der Grund des Kulturaustausches. Gelingt es dem Volk seine Identitat zu bewahren, hangt das zum grossten Teil nicht von den Aussenfaktoren ab, sondern von dem nationalen Selbstbewusstsein und der richtigen Staatspolitik. In der akademischen Umgebung diskutiert man immer ofter daruber und versucht man richtige Entscheidungen zu treffen... [to full text]

Mažeikiai Region Inhabitants Dialect and Common Language Interaction.

A lot of national, ideological, religious and ethnical stereotypes found place in people’s minds after the last allotment of Europe at the end of the World War II. Cultural relationship has also become politicised thanks to cultural diplomacy. The problematic of the research is the fact of adaptation of people belonging to another nation. The object of the research is foreigners at Lithuanian schools. The theoretical part of the analysis concentrates on defining the ethnical stereotypes, stereotypisation, classifying the researches of stereotypisation and points of view towards formation of stereotypes, their functions, definition of ethnics and adaptation, conception of adaptation in theoretical constructions, social adaptation as a separate phase in socialisation, social adaptation as adjustment of an individual to circumstances, peculiarities of pupils’ adaptation. The second part deals with such questions as the possibilities for people belonging to another nation to study at Lithuanian school, communication, level of socialisation while applying for higher education, the role of nationality in the common process of communication, the level of national, religious and ethnic knowledge, understanding of national mentality in the context of Lithuanian culture. “Multilinguistic” communication every day is a specific feature and one of the most important factors of sociocultural integration. Despite the fact that most respondents are positive about the need to support the... [to full text]

Šiame darbe gilinamasi į kompiuterio valdymo lietuvių kalba galimybes, apžvelgiant jau pasaulyje taikomus algoritmus bei pabrėžiant balso technologijų svarbą ateityje. Pagrindinis tikslas yra realizuoti kai kuriuos iš apžvelgtų atpažinimo algoritmų ir imituoti tam tikras valdymo balsu situacijas. Kaip kalbos atpažinimo pagrindas yra naudojamas dinaminės laiko skalės algoritmas (DTW) spektrinės poros (LSP) parametrams. Pagrindinės realizavimo priemonės – Java programavimo kalba, mikrofonas ir WAVE garsiniai failai. Pasiekti rezultatai leidžia teigti, kad įgyvendintas atpažinimo algoritmas gana tiksliai randa tariamus žodžius ir su nedideliu žodynu (iki 20 žodžių) efektyviai vykdo nurodytas komandas. Buvo apžvelgti tiesinės prognozės, spektrinės poros, kvantavimo, dinaminės laiko skalės tempimo ir paslėptų Markovo modelių algoritmai, suprogramuotas lietuvių kalbos atpažinimo algoritmas ir imituotos kompiuterio valdymo situacijos: kalkuliatorius, lango spalvos keitimas ir pelės žymeklio judinimas. Atlikti išsamūs suprogramuoto atpažinimo algoritmo testavimai parodė, kad rezultatų kokybė labai priklauso nuo kompiuterio mikrofono keliamo triukšmo, diktoriaus žodžių tarimo greičio ir pašalinių aplinkos triukšmų. Pagal eksperimentų rezultatus galima teigti, kad ilgesnių žodžių (daugiau negu du skiemenys) atpažinimo tikslumas yra didesnis negu trumpų žodžių (vienas arba du skiemenys). Taip pat pastebėta, kad akustiškai panašūs žodžiai atpažįstami blogiau negu neturintys jokio... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays speech processing should become very important because it is one of the best alternatives of present control means like keyboard and mouse. So this work studies: • The use of speech signal processing. • Various methods and algorithms of speech recognition. • The implementation of Lithuanian speech recognition in this work. • Comparison with other algorithms. • Simulation of voice control. There are described and analyzed these algorithms that are used in speech processing: Dynamic Time Warping [1], Linear Predictive Coding [2], Linear Spectral Pair (or Frequencies) ([2], [3], [8]), Vector Quantization [4], Adaptive Quantization [5] and Hidden Markov Models [9]. In the implementation of Lithuanian speech recognition were used Linear Predictive Coding, Linear Spectral Pair, Vector Quantization and Dynamic Time Warping algorithms, Java programming language, microphone and WAVE format. The speech recognition system were tested with more noisy and less noisy microphones, with various WAVE files recorded in different conditions and with real time speaking. Further for simulation of voice control were modeled three situations: calculator with four operations (sum, subtraction, multiplication and division), changing background colors and moving mouse cursor. To conclude it should be noted that: • Implemented speech recognition algorithm mostly gives around 90% recognition. • The precision of testing depends on microphone and surrounding noise, length and acoustic likeness of... [to full text]

XIX a. antroji pusė siejama su nacionaliniais sąjūdžiais įvairiose šalyse. Šiuo laikotarpiu nemažai lietuvių emigravo iš gimtojo krašto. Lietuvių emigraciją lengvino tas faktas, jog Lietuva buvo Rusijos ir Vokietijos pasienyje. Daugiausia lietuviai emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (daugiausia per Vokietijos ir Liepojos uostus). Lietuvių emigracija į Ameriką yra gana plačiai nagrinėta, gausūs istoriniai šaltiniai pasakoja apie lietuvių socialinį, kultūrinį, politinį bei kasdienį gyvenimą už Atlanto. Tačiau nereikėtų pamiršti to fakto, kad lietuviai emigravo ne tik į JAV. Pastačius geležinkelio linijas atsirado patogesnės susisiekimo su kaimyninėmis šalimis galimybės. Tuo pasinaudoję lietuviai keliavo į pramoninius Latvijos miestus, tokius kaip Rygą Liepoją ir Jelgavą ieškodami darbo, nes tuo metu Lietuva vis dar buvo neišvystytas agrarinis kraštas. Daugiausia lietuvių susibūrė tuometinės Lifliandijos gubernijos centre Rygoje, kur buvo gana plačios galimybės čia esančioms tautinėms mažumoms atsiskleisti tiek kultūrinėje, tiek švietimo srityse. Lietuviai pasinaudoję šiomis galimybėmis ėmė burtis į grupeles, kurios palaipsniui peraugo į gausias Lietuvių draugijas, pasižymėjo iškiliais atstovais, aktyvia veikla bei nuopelnais tiek Latvijai, tiek Lietuvai. Šiuo metu gerokai stokojama išsamių tyrinėjimų apie lietuvių draugijų veiklą Latvijoje. Tiesa, keletą tyrimų yra atlikę tiek Latvijos, tiek Lietuvos tyrėjai. Tačiau juose tik bendrai apibūdinamas lietuvių gyvenimas... [toliau žr. visą tekstą] / The second half of the 19th century is related to national movements in different countries. During this period many Lithuanians left their homeland. The fact that Lithuania was situated between Russia and Germany facilitated their emigration. The largest number of Lithuanians migrated to the USA (mainly from the ports of Germany and Liepaja). The emigration of Lithuanians to America is a rather widely discussed topic. There are numerous historical sources about their social, cultural, political and everyday life beyond the Atlantic ocean. However, we should not forget that the U.S.A. was not the only place Lithuanians migrated to. As the railway lines were built, communication with the neighbour states became more convenient, therefore, Lithuanians moved to industrial Latvian cities, such as Riga, Liepaja and Jelgava, seeking job as at that time Lithuania was still an underdeveloped agrarian country. The biggest number of Lithuanians gathered in Riga – the centre of the governorate of Livland at that time, where local ethnic minorities had quite good opportunities to express themselves in culture and education. Having these conditions Lithuanians began to form groups, which later became large fellowships with prominent representatives, active movement and merits to both Latvia and Lithuania. At present there is a lack of thorough researches about the activity of Lithuanian fellowships in Latvia. Nevertheless, a few researches were made by both Latvian and Lithuanian... [to full text]

The curiosity of the author of this work about Lithuanian poetry growing into prose was not accidental: the synthesis of various genres in contemporary literature becoming more vital, poet’s escaping into prose essays. The transformation of traditional poetic – forces to contemplate into which direction goes our poetry. So the basic goal of this work – try to reveal, to describe the direction of transformation of Lithuanian’s contemporary poetry. Lithuanian poetry today experience different influences especially: from information and technology society, from television, from mass media, from prose and essayistic creations, from another types and forms of art. Recently critics of Lithuanian literature more frequent talks about influence from prose into poetry, its transformation into prose, into writing more down on earth. For that reason the author of this work had decided to look more precise into this growing tendency. Had to admit, that this very strong reveals itself in a young poets creations of the last decade; they tray to transform the traditional poetry of poems, to escape from abstract talking and the labyrinth of mixture of senses, to contemplate today’s experiences, visualizations, things, objects, stories ect. For a long time the poetry was comprehended like the priority, more exceptional organization of article language. But when critics and literature of realism provided such definitions as “truth”, “simplicity”, exactly then them are becoming the mane... [to full text]

Lietuvių liaudies pasakos yra priskiriamos liaudies pedagogikai, jomis siekiama perduoti patirtį, lavinti vaizduotę, skatinti vertybes, suteikti žinių apie pasaulį, parodant ne tik gerąsias, bet ir blogąsias jo puses. Vienos mėgstamiausių vaikų pasakų – stebuklinės pasakos. Lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose dažnai išryškinamos vyro ir moters savybės, jų tarpusavio santykiai, tačiau nėra žinoma kaip pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius vertina vaikai ir jų tėvai. Problema – Mažai žinoma kaip lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius raiškos vertina vaikai ir jų tėvai. Objektas – Požiūris į lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius. Tyrimo tikslas- Atskleisti kaip lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius vertina vaikai ir jų tėvai Tyrimo uždaviniai: 1.Aptarti lietuvių liaudies pasakos – kaip metodo reikšmę ugdant lytiškumą. 2.Išryškinti, kokie lytiškumo raiškos modeliai formuojami lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose 3.Atskleisti Lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose ir šiuolaikinėje Lietuvos masinėje žiniasklaidoje formuojamo lytiškumo raiškos modelių panašumus ir skirtumus 4.Išsiaiškinti kaip vaikai interpretuoja lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius.5.Išsiaiškinti kaip tėvai vertina lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius. Svarbiausios išvados:... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian folk Tales are classified to folk pedagogy they promote to transfer experience, cultivate imagination, promote the values, provide knowledge about the world showing not only good but also bad its sides. A favorite tales of children are magic tales. In Lithuanian folk tales often revealed male and female characteristics their relationships but is unknown how sexual expression models in Lithuanian magic tales perceive children and they parents. The problem of research- there is little researched in the literature how sexual expression models in Lithuanian magic tales perceive children and they parents. The aim of research – to reveal how sexual expression models in Lithuanian magic tales perceive children and they parents. The object of research – attitude to sexual expression models in Lithuanian magic tales Objectives: -1. To dispute Lithuania folk tale- like method children sexual cultivate 2.To bring out what sexual expression models are raised in Lithuanian folk tales 3.To reveal similarities and differences of Lithuanian folk tales and modern Lithuanian mass media formed sexual expression models 4.To find out how sexual expression models in Lithuanian folk tales perceive children 5.To find out how sexual expression models in Lithuanian folk tales asses their parents Methods of research: the analysis of scientific literature and other sources, empirical research – questionnaire survey, group interview. Sexual are very important part of the personality... [to full text]

Lithuania and Italy relationships in 1922– 1940 years SUMMARY Nazi movement gained in popularity not only in Italy, but it became popular in other countries. Were Nazi cultural ideas interesting and near to Lithuania? For the attainment of answering to this question, I reached to find out and evaluate Nazi Italy and Lithuanian cultural life spread in Lithuanian and Italian societies. The subject of my work – Italian and Lithuanian cultural life. Work purpose – reach to find out and evaluate Nazi Italy and Lithuanian cultural propaganda spread in Lithuanian and Italian societies. I referred sparse historiography material, which established Italian cultural life features during writing this work. Furthermore I used two source groups. 1) Archival, manuscript material; 2) periodicals of the days. I put in to work descriptive, material analyzes-synthesis, comparative and statistics method, which let systematize and summing-up data analysis. Research and material analysis let make these conclusions: 1. Lithuanian international recognition determined relations with Italy. Italy and Lithuania had not only political but also miscellaneous cultural, artistic relations. They were very active in the thirties. 2. Interest in not only political but also cultural Lithuanian problems determined that in third-fourth decade of XX century Italian books were printed about Lithuanian art, memoirs about Balts language, Lithuanian geography, and also comprehensive information about Lithuania in... [to full text]

Disertacijoje „Jokūbo Brodovskio žodyno leksikografinis metodas“ tiriamas rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (prieš 1744, toliau – B). Nors išlikęs nepilnas, šis žodynas laikomas didžiausiu XVIII a. vokiečių–lietuvių kalbų leksikografijos darbu. Disertacijos tikslas yra ištirti ir aprašyti žodyno leksikografinį metodą, kuris suprantamas kaip žodyne pateiktos kalbinės medžiagos atrankos ir pateikimo būdų bei priemonių visuma. Į leksikografinio metodo aprašymą įtrauktas ir žodyno šaltinių tyrimas. Disertacija pradedama įvadu ir dviem apžvalginiais skyriais, skirtais žodyno rankraščio atsiradimo istorijai ir autoriaus gyvenamajam laikotarpiui nušviesti. Ketvirtajame ir penktajame disertacijos skyriuose analizuojama žodyno makrostruktūra ir mikrostruktūra. Čia smulkiai nagrinėjamas B turinys, išskiriami unikalūs jo bruožai ir išsamiai apibūdinama žodyne teikiama leksikografinė informacija bei analizuojamos jos pateikimo formos. Disertacijos šeštasis skyrius skirtas žodyno šaltiniams tirti. Atskiruose skirsniuose aptariami trys pagrindiniai leksikografiniai žodyno šaltiniai ir jų naudojimo pobūdis: Konrado Agricolos Biblijos žodžių konkordancijų Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] 1674 m. redakcija, naujai surastas B šaltinis Johanno Jacobo Dentzlerio vokiečių–lotynų kalbų žodynas Clavis Linguae Latinae (1709 m. redakcija) ir paskutiniu žodyno rengimo etapu naudotas anoniminiu laikomas rankraštinis... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral thesis „The Lexicographical Method of the Dictionary of Jacob Brodowski“ focuses on the manuscript German-Lithuanian dictionary Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (before 1744, further on – B). Although the manuscript has survived till the present day incomplete, it is considered to be the largest German-Lithuanian dictionary throughout the 18th century. The aim of the thesis is to examine and describe the lexicographical method of Brodovskis’ dictionary which is understood as the whole of means and techniques of selection of linguistic material as well as its presentation in the dictionary. The lexicographical method also covers an analysis of sources of the dictionary. The thesis starts with an introduction, two overviews on the history of the survival of the manuscript and on some special circumstances of author‘s life. The fourth and fifth parts analyse the macrostructure and microstructure of the dictionary. They present a detailed description of the dictionary contents, show its unique characteristics and thoroughly analyse lexicographical information and its presentation forms in B. The sixth part of the thesis focuses on dictionary sources. The most important lexicographical sources of B are discussed in three separate sections: a revised edition of Konrad Agricola‘s concordance to the Bible Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] (1674), the German-Latin dictionary Clavis Linguae Latinae by Johann Jacob Dentzler (the... [to full text] / Die Promotionsschrift „Die lexikographische Metode des Wörterbuchs von Jacob Brodowski“ befasst sich mit dem handschriftlichen deutsch-litauischen Wörterbuch Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (vor 1744, nachstehend – B). Obwohl unvollständig überliefert, gilt dieses Wörterbuch als die größte deutsch-litauische lexikographische Arbeit des 18. Jahrhunderts. Das Ziel der Promotionsschrift ist die Untersuchung der lexikographischen Metode des Wörterbuchs, wobei unter lexikographischer Metode die Gesamtheit der Mittel und Vorgehensweisen verstanden wird, die zur Auwahl und Präsentation des sprachlichen Materials im Wörterbuch dienen. Außerdem umfasst die Untersuchung der lexikographischen Methode die Frage der Wörterbuchquellen. Das erste Kapitel der Dissertation bildet die Einleitung, darauf folgen zwei Kapitel, die einen Überblick über die Entstehungs- und Überlieferungsgeschichte des Wörterbuchs sowie die Lebensumstände des Wörterbuchverfassers bieten. Das vierte und fünfte Kapitel sind der Analyse der Makro- und Mikrostruktur des Wörterbuchs gewidmet. Hier werden der Inhalt und die Struktur des Wörterbuchs eingehend analysiert, die einzigartigen Merkmale des Wörterbuchs herausgearbeitet, das sprachliche Material und seine Präsentationsformen im Wörterbuch näher charakterisiert. Das sechste Kapitel der Dissertation befasst sich mit lexikographischen und nicht lexikographischen Wörterbuchquellen, die jeweils in separaten Abschnitten besprochen werden. Zu... [der volle Text, siehe weiter]