Disertacijoje pristatomi pozityvizmo filosofijos ir pasaulėžiūros pagrindai, nagrinėjama lietuviškojo pozityvizmo sklaida Lenkijoje ir Rusijoje vyravusio pozityvizmo kontekste, nuosekliai apžvelgiamas pozityvizmo paieškų ir interpretavimo kelias lietuvių grožinės literatūros kritinėje mintyje. Studijoje keliams klausimas, ar apskritai galima kalbėti apie literatūrinių modelių perimamumą (didaktika  pozityvizmo literatūra), šalia pasirinktų skirtingų krypčių, skirtingo laikotarpio atraminių kūrinių (atstovaujančių lietuvių didaktinės literatūros pradžiai ir Atgimimo užuomazgoms; didaktinės literatūros brandai ir Atgimimo pradžiai; pozityvistinei literatūrai ir Atgimimui) aptariami ir spaudos draudimo laikotarpio pozityvistinių bruožų turintys kūriniai, aiškinamasi, kaip XIX a. pabaigos lietuvių literatūroje veikia personažai pozityvistai, kokioms jie priklauso profesinėms / socialinėms grupėms, rekonstruojama jų estetinė pozityvistinė programa. Disertacija apie pozityvizmo sklaidą lietuvių XIX a. pabaigos prozoje yra pirmoji tokio pobūdžio studija lietuvių literatūrologijoje. Išsami pozityvistinės gyvenimo sampratos programa Lietuvoje nebuvo suformuluota, tačiau ją galima rekonstruoti iš teiginių ir minčių, išsisklaidžiusių literatūros ir kultūros darbuotojų publicistiniuose, kritiniuose, sociologiniuose darbuose, o šio tyrimo atveju – grožinės literatūros kūriniuose. Disertacijoje siekiama nuosekliai apžvelgti ir apibendrinti pavienius pasisakymus ir įžvalgas pozityvizmo... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation will attempt to present the foundations of the positivist philosophy and worldview. It will also attempt to show the spread of Lithuanian positivism in the context of the dominant positivism of Russia and Poland, and to thoroughly examine the exploration and interpretation of positivism in the mind of Lithuanian fictional literary criticism. This study raises the question as to whether one can in general speak of the adoption of certain models of literature from didactic literature to positivist literature. Aside from discussing different time periods and different literary styles of the nineteenth century (the beginning of Lithuanian didactic literature, while the Lithuanian Cultural Renaissance was still in its embryonic stage; the maturation of didactic literature and the beginning of the Lithuanian Cultural Renaissance; and positivist literature as well as Lithuania's Cultural Renaissance in full force) this work also discusses the pieces having the characteristics of the positivist literature written during the prohibition of the press. The work will also attempt to explain what positivist personalities were significant during the second half of the nineteenth century, and to what professional and social groups these people belonged, along with reconstructing their aesthetic positivist program. This dissertation about the spread of positivism in the prose from the end of the nineteenth century is the first of its kind done in Lithuanian literary... [to full text]

Įvairių priežasčių skatinama XX. a. viduryje išeivijoje jau buvo atsidūrusi nemaža dalis lietuvių tautos. Išeiviai kūrė organizacijas, leido savo leidinius. Šiame darbe siekiama atskleisti šiuo metu gerokai primiršto socialdemokratinio žurnalo „Darbas“, ėjusio JAV 1947–1960 m., istoriją. Tam kelti uždaviniai: atskleisti LDD ir DDT organizacijų idėjines nuostatas, jų narių įnašus į žurnalo leidybą bei bendrą šių organizacijų įtaką žurnalo pobūdžiui; išnagrinėti bandymus į žurnalo leidybą pritraukti organizacijoms nepriklausiusius asmenis, jų įnašus į žurnalo turinį; papildyti istoriografijoje jau žinomas derybų dėl bendro žurnalo leidybos su liberaliosios srovės atstovais nesėkmės priežastis; išnagrinėti žurnalo leidybos problemas, nustatyti jo užsidarymo priežastis, atskleisti bandymus tęsti leidybą ar kurti naujus žurnalus „Darbo“ idėjos pagrindu; atskleisti „Darbe“ skelbtas idėjas, pažiūras ir turinį. LDD, susikūrusi (1932) kaip opozicija JAV lietuvių komunistų tarpe kylančios autoritarinėms tendencijoms, ilgainiui tapo socialdemokratiška organizacija. 1947 m. ji ėmė leisti žurnalą „Darbas“. LDD nariai St. Strazdas, N. Jonuška, J. V. Stilsonas, K. Bielinis, St. Kairys, J. Sonda buvo žurnalo redaktoriais, administratoriais, autoriais. DDT (1954) vienijo kairiųjų pažiūrų jaunimą. Jos nariai J. Repečka, J. Kiznis tapo vyr. redaktoriais. DDT suorganizavo Darbo Fondą ir taip apjungusi intelektines ir finansines žurnalo pajėgas buvo arti to, kad perimtų „Darbą“ į savo rankas... [toliau žr. visą tekstą] / Due to various reasons a great part of the Lithuanian people were living in emigration in the middle of the 20th century. Emigrants have always established organizations, published periodicals. The main aim of this thesis is to reveal the history of forgotten journal “Darbas”, published in the USA in 1947–1960. For this aim the following tasks were set: to reveal ideas of LDD and DDT, the influence on and contributions to the journal of these organizations and their members; to explore the attempts to attract other persons to become authors of “Darbas” and the contribution they made; to complement the already known in historiography reasons why negotiations with liberals inviting them to write for “Darbas” and to have a common journal were unsuccessful; to explore the problems of publishing, to find out the reasons why publishing had to be stopped, to reveal the attempts to continue publishing and to create new journals on the base of “Darbas” idea; to reveal the ideas proposed in and the content of “Darbas”. Established in 1932 to oppose authoritarian tendencies among Lithuanian communists in the USA, LDD gradually became a social democratic organization, which began to publish journal “Darbas” in 1947. Members of this organization (J. V. Stilsonas, K. Bielinis, St. Kairys, etc.) were the editors, the administrators and the authors of “Darbas”. Established in 1954, DDT was the organization that united the leftist youth. Members of DDT J. Repečka, J. Kiznis were chief... [to full text]

The present thesis deals with the conceptual economy-related metaphors in the economic discourse. The aim of the thesis is to provide the comparative analysis on the economy-related conceptual metaphors in popular economic discourse in English and Lithuanian. The paper attempts to describe the concept of metaphor and how this rhetorical device is used in the economic discourse. The analysis aims at exploring which metaphoric constructions are dominant in the English and Lithuanian economic rhetoric as well as pointing out the differences or similarities in the usage of the linguistic expressions of these constructions and the functions of the metaphorical language in economic texts. The paper consists of two parts, theoretical and analytical. Chapter 2 and 3 provides theoretical background for the analysis. Chapter 2 discusses the concept of metaphor. Section 2.1 deals with the traditional view of metaphor; whereas section 2.2 introduces cognitive linguistics and how this discipline describes metaphor. Next, section 2.3 provides a discussion on the conceptual metaphor. Section 2.4 cultural variation in metaphor is discussed briefly. Chapter 3 deals with the metaphors in economic discourse. Section 3.1 provides a brief discussion on economic discourse as a genre and its linguistic features. Section 3.2 looks at metaphors in economic discourse. Chapter 4 presents the analysis of economy-related conceptual metaphors in English and Lithuanian... [to full text] / Šis darbas nagrinėja konceptualiąsias su ekonomika susijusias metaforas anglų ir lietuvių ekonominiame diskurse. Analizės tikslas buvo išsiaiškinti, kurios konceptualiųjų metaforų konstrukcijos yra plačiausiai naudojamos lietuvių bei anglų ekonominėje retorikoje pabrėžiant vartojimo skirtumus bei panašumus koncentruojantis į funkcijas, kurias jos atlieka. Ekonominiame bei politiniame diskurse metafora dažnai suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria siekiama paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Atlikus straipsnių, kurių tema yra Lietuvos bei Didžiosios Britanijos stojimas bei požiūris į Euro zoną, populiariuose ekonominiuose leidiniuose, buvo nustatyta, jog dažniausiai ekonominė sistema yra konceptualizuojama kaip gyva būtybė, sodas bei mechanizmas arba mašina. Šios metaforos ekonomistams bei politikams padėjo ne tik paprastai ir suprantamai paaiškinti sudėtingus ekonominius procesus, bet ir įrėminti ir pateikti tam tikrą ekonominę pasaulėžiūrą ir politiką, taip pat sąmonigai ar nesąmonigai buvo naudojamos kaip įrankis įtikinti publiką savo politinių/ekonominių sprendimų teisingumu ir subtiliai paveikti ar pakeisti piliečių nuomonę bei manipuliuoti jų nuostatomis dėl narystės krizę patiriančioje monetarinėje sąjungoje.

Pastaraisiais metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ėmė sparčiai gausėti skirtingų tautybių moksleivių. LR švietimo įstatymai tiek ir sugrįžusiems lietuvių tautybės mokiniams, tiek ir kitataučiams vaikams laiduoja metus trunkantį lietuvių kalbos mokymą toje pačioje Išlyginamojoje mobiliojoje grupėje. Tad lituanistai šiandien susiduria su didele problema – kaip (kokiu būdu) išmokyti lietuvių kalbos, kai skiriasi vienoje klasėje besimokančių mokinių ne tik amžius, gebėjimai, poreikiai bei lietuvių kalbos žinių lygis, bet ir jų tautybė, gimtoji kalba, kultūra o kartu ir pačios kalbos mokymo bei mokymosi tikslai (motyvai). Mokymo individualizavimas, remiantis reformuotais švietimo dokumentais, yra bene vienintelis būdas galintis padėti pedagogui išspręsti prieštaravimus tarp bendrųjų reikalavimų ir individualios mokinio asmenybės poreikių bei gebėjimų. Tad šio darbo tikslas – pagrįsti (teoriniame bei praktiniame lygmenyse) individualizavimo būtinybę skirtingų tautybių mokinius mokant lietuvių kalbos. Darbe remiantis pedagogine ir psichologine literatūra bei švietimo dokumentais atlikta individualizuoto mokymo sampratos analizė. Pagrįstas mokymo individualizavimo suderinamumas su švietimo dokumentais bei vidiniais asmens poreikiais. Atskleistas lietuvių kalbos mokytojo kintantis vaidmuo individualizuojant mokymą skirtingų tautybių vaikams. Išskirti bei aptarti esminiai, lietuvių kalbos mokymą įtakojantys išoriniai (mokytojo veikla, jo kuriama pedagoginė aplinka, požiūris... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years in Secondary schools of Lithuania the number of different nations schoolchildren increased. The Lithuania Republic education laws are similar to Lithuanian schoolchildren returned from foreign countries and other nationalities schoolchildren requiring to learn Lithuanian language in the same equalizer mobile group. So, Lithuanian teachers have a big problem today – how to teach Lithuanian language the schoolchildren when they are different age, abilities, level of knowledge, nationality, language, culture and motivation of language teaching and learning, but they are in the same class. Individualization of learning on the ground reform education documents is the only way helping teachers to solve contradiction between common requirements and individual person abilities. The aim of this work is to base (in theory and practice) individual teaching Lithuanian language for various nationalities of schoolchildren. In this work was analyzed individual teaching through looking to pedagogical and psychological literature and education documents. It was based on individual teaching and its correspondence to education documents and inner demand of person. It was shown changing Lithuanian teachers role to individual teaching of different nation schoolchildren. It was written about essential Lithuanian teaching external factors (teacher activity, his pedagogical atmosphere, attitude) and inner factors (individual schoolchildren features). I researched individual... [to full text]

Šiame darbe keltas tikslas remiantis Urugvajaus lietuvių spauda, kitais šaltiniais bei moksline literatūra atskleisti kairiųjų judėjimų Urugvajaus lietuvių bendruomenėje veiklą XX amžiaus 4 – ajame dešimtmetyje. Darbe išnagrinėtos socialistinio, komunistinio ir anarchistinio judėjimų Urugvajaus lietuvių bendruomenėje susiformavimas, įkurtos organizacijos, jų veikla, skleistos idėjos bei santykis su kitomis bendruomenės organizacijomis. Lietuvių socialistiniam judėjimui pradžią davė nedidelė aktyvistų grupelė, užmezgusi glaudžius ryšius su Urugvajaus socialistų partija, bei įkūrusi jos padalinį - Lietuvių skyrių. Socialistų veiklos centru buvo „Naujoji banga“, kur glaudžiai dirbta kartu su Urugvajaus lietuvių kultūros klubu. Socialistų organizacijas lydėję skylimai lėmė jų įtakos lietuvių bendruomenei silpnėjimą ir „Naujosios bangos“ žlugimą. Galiausiai socialistai susivienija su tautinių bei katalikiškų pažiūrų organizacijomis. Urugvajaus komunistinis judėjimas įsisteigė kaip Argentinoje veikusio judėjimo atšaka. Nuo 1935 metų komunistų aktyvistai telkėsi apie „Darbo“ laikraštį ir Urugvajaus lietuvių darbininkų sąjungą. Jie aktyviai agitavo už darbininkų teises, taip pat propagavo jungimąsi į profesines sąjungas, kooperatyvus, savišalpos draugijas. Komunistams pavyko išplėtoti plačią kultūrinę bei meninę veiklą. Skirtingai nei socialistai, jie ketvirtajame dešimtmetyje išvengė skilimų savo gretose, bei nuosekliai plėtė savo veiklą. Augant komunistų įtakai, šie bandė suvienyti... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research was to analyze Leftist movements among Lithuanian Diaspora in Uruguay in the 30‘s of XX century. Research was based mainly on Lithuanian newspapers in Uruguay, as well as on scientific literature and other sources. After investigation on socialist, communist and anarchist movements, their ideas, their relations to other ideological groups was completed the following conclusions were made. Small group of Lithuanian exiles established the Lithuanian section within Socialist Party of Uruguay. Lithuanian section together with Culture Club of Lithuanians in Uruguay published a newspaper “Naujoji banga” which became the center of socialist thought among local Lithuanian Diaspora. But because of divisions among socialist movements they lost their influence on Lithuanian community and in 1940 “Naujoji banga” was closed. In late 30’s socialist movement started to decline, lost its significance and merged with national and catholic movements. Lithuanian communist movement in Uruguay started as a branch of Argentine communist movement. Since 1935 communists gathered around newspaper “Darbas” and Workers Union of Lithuanians in Uruguay. Communists actively campaigned for workers rights, advocated labor unions and cooperatives. Communists succeeded in establishing wide cultural and artistic activity. Unlike the socialists, they avoided division among their ranks and consistently expanded their movement. As their influence on Lithuanian community reached highest... [to full text]

XVII – XIX a. ir XX a. II pusės – XXI a. liaudies tapyba Lietuvos dailės istorijoje izoliuotos ir tarpusavyje beveik nelyginamos. XVII–XIX a. lietuvių liaudies tapybos reiškinį apibrėžia buitis ir religija. Valstiečio gyvenime abi sritys buvo neatskiriamos, tai reiškia, jog viena kitą veikė. Šventojo atvaizdas buvo interpretuojamas ne tik kaip estetikos pagrindu sukurtas religinis objektas, bet ir kaip ryšininkas tarp materialaus ir transcendentalaus pasaulio. Dėl tos priežasties atvaizdai iš bažnyčių (kurios suvoktos kaip šventa erdvė) paplito valstietijos tarpe. Periferijos bažnyčių interjerą puošė pasimokiusių liaudies meistrų paveikslai - profesionaliosios bažnytinės tapybos kartotės. Jos tapdavo pagrindu savamokslių meistrų kūrybai. Priklausomai nuo bažnyčios titulo, ir maldos namuose kabėjusių paveikslų – nuo parapijos globėjo iki stebuklingų atvaizdų kartočių – valstietijos tarpe plito analoginiai pavyzdžiai. Egzistavo keletas „universalių“ šventųjų, kurių atvaizdai plito nepriklausomai nuo propaguoto kulto. Jie daugeliu atvejų susiję su pragmatiškuoju aspektu: saugojo nuo gaisro, ligų, kitokių nelaimių. Tiek pasimokę, tiek savamoksliai meistrai tapė griežtai pagal krikščioniškos ikonografijos taisykles: šventieji buvo atpažįstami iš jiems būdingų atributų. Autorinei kūrybai vietos beveik nebuvo. XX a. pradžioje liaudies tapybos tradicija nunyko dėl spausdintinių devocinių atvaizdų gausos, „gražumo“ ir pigumo. Liaudies tapybos sugrįžimą žymi XX a. II pusė. Dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian folk paintings periods during their existence from 17th to 19th and from the second half of the 20th to 21st centuries were isolated and no one has ever tried to compare them. 17th – 19th centuries Lithuanian folk painting defines the phenomenon of everyday life and religion. Both these areas of peasant life, were connected. What is more, it means that they used to influence each other. Holy image was interpreted not only as an aesthetic-based religious object, but also as a liaison between the material and the spiritual world. Periphery church interior used to be decorated with folk art paintings of instructed unprofessional artists, who have had reiterated church paintings. These images became the basis of self-taught artists works Both instructed unprofesionals and self-taught masters painted in strict accordance with the rules of Christian iconography: the saints were recognizable from their characteristic attributes. There were no space for artists imagination. In the beggining of the 20th century folk painting tradition disappeared because of industrial prints. They were „beautiful“ and cheep. Folk painting returned in the second half of 20th century. Because of the political situation (the second Soviet occupation of Lithuania had lasted from 1944 to 1990) in the public domain folk paintings have evolved only in conformistic genres: landscape, portrait, genre paintings, or ideological images. Sacral folk painting mostly unfolded in a private space, so they... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – europinė epistolografijos tradicija ir jos perėmimo formos LDK XIV–XVI a., išryškinant žanrinius ir tipologinius aspektus, raidos tendencijas. Šiame darbe analizuojama, kaip susikuria ir kaip kinta europinė laiškų rašymo tradicija, teorinio vadovėlio struktūra, turinys, laiško samprata ir modelis; kokie egzistavo panašumai ir skirtumai tarp Viduramžių ir Renesanso laiškų rašymo vadovėlių; kokias vertybes jie formavo; kokią reikšmę turėjo bendroje švietimo sistemoje, kultūros formavimęsi. Tiriama, kada ir kokiu būdu europinė lotyniškosios epistolografijos tradicija perimama LDK, kaip ji funkcionavo lotyniškoje LDK epistolikoje, mokymo programose, kultūriniame gyvenime. Disertacijoje analizuojama, kaip keičiasi LDK epistolikos įvairovė XIV–XVI a., kaip laiškas, Viduramžiais atlikęs gana formalizuotas dalykinio ir asmeninio bendravimo funkcijas, Renesanso epochoje virsta saviraiškos forma, literatūriniu kūriniu. Pagrindiniai atlikto tyrimo šaltiniai – Viduramžių laiškų rašymo vadovėliai (artes dictandi) ir renesansiniai epistolografijos teoriniai veikalai (modi epistolandi). Dvi skirtingas epistolografijos tradicijas šiame darbe iliustruoja Ldk Vytauto (1350–1430) laiškai, kaip Viduramžių kanceliarinės korespondencijos pavyzdys, ir Saliamono Risinskio (? –1625) laiškų rinkinys, kaip humanistinė Renesanso laiškų išraiška. Konstatuojama, kad LDK XIV–XVI a. nebuvo sukurta originalių teorinių laiškų rašymo veikalų, bet buvo remiamasi europiniu... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the dissertation research is European epistolographic tradition and forms of its acceptance in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, by emphasizing the aspects of genre and typology, as well as trends of its development. The present paper analyzes the birth and development of the European epistle writing tradition, structure and contents of the epistolographic theory textbook, concept and model of an epistle; similarities and differences of epistle writing textbooks in the Middle Ages and Renaissance, the values influenced by such textbooks and their significance for common education system and culture formation. The dissertation makes a research on the time periods and ways, how the epistolographic tradition reached the Grand Duchy of Lithuania, how it was adopted and functioned in epistle writing of the country, school curricula and cultural life in general. Based on specific examples, the dissertation discloses the changes in variety of epistle writing in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, stressing out how an epistle, as a former and fairly formal form of business and personal communication in the Middle Ages, is turned into means of self-expression and piece of literature during the period of Renaissance. Key sources of the research performed are the epistle writing textbooks (artes dictandi) published in the 11th – 14th centuries and epistolographic theory works (modi epistolandi), extant from the 15th... [to full text]

Subject of the dissertation research is European epistolographic tradition and forms of its acceptance in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, by emphasizing the aspects of genre and typology, as well as trends of its development. The present paper analyzes the birth and development of the European epistle writing tradition, structure and contents of the epistolographic theory textbook, concept and model of an epistle; similarities and differences of epistle writing textbooks in the Middle Ages and Renaissance, the values influenced by such textbooks and their significance for common education system and culture formation. The dissertation makes a research on the time periods and ways, how the epistolographic tradition reached the Grand Duchy of Lithuania, how it was adopted and functioned in epistle writing of the country, school curricula and cultural life in general. Based on specific examples, the dissertation discloses the changes in variety of epistle writing in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, stressing out how an epistle, as a former and fairly formal form of business and personal communication in the Middle Ages, is turned into means of self-expression and piece of literature during the period of Renaissance. Key sources of the research performed are the epistle writing textbooks (artes dictandi) published in the 11th – 14th centuries and epistolographic theory works (modi epistolandi), extant from the 15th... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektas – europinė epistolografijos tradicija ir jos perėmimo formos LDK XIV–XVI a., išryškinant žanrinius ir tipologinius aspektus, raidos tendencijas. Šiame darbe analizuojama, kaip susikuria ir kaip kinta europinė laiškų rašymo tradicija, teorinio vadovėlio struktūra, turinys, laiško samprata ir modelis; kokie egzistavo panašumai ir skirtumai tarp Viduramžių ir Renesanso laiškų rašymo vadovėlių; kokias vertybes jie formavo; kokią reikšmę turėjo bendroje švietimo sistemoje, kultūros formavimęsi. Tiriama, kada ir kokiu būdu europinė lotyniškosios epistolografijos tradicija perimama LDK, kaip ji funkcionavo lotyniškoje LDK epistolikoje, mokymo programose, kultūriniame gyvenime. Disertacijoje analizuojama, kaip keičiasi LDK epistolikos įvairovė XIV–XVI a., kaip laiškas, Viduramžiais atlikęs gana formalizuotas dalykinio ir asmeninio bendravimo funkcijas, Renesanso epochoje virsta saviraiškos forma, literatūriniu kūriniu. Pagrindiniai atlikto tyrimo šaltiniai – Viduramžių laiškų rašymo vadovėliai (artes dictandi) ir renesansiniai epistolografijos teoriniai veikalai (modi epistolandi). Dvi skirtingas epistolografijos tradicijas šiame darbe iliustruoja Ldk Vytauto (1350–1430) laiškai, kaip Viduramžių kanceliarinės korespondencijos pavyzdys, ir Saliamono Risinskio (? –1625) laiškų rinkinys, kaip humanistinė Renesanso laiškų išraiška. Konstatuojama, kad LDK XIV–XVI a. nebuvo sukurta originalių teorinių laiškų rašymo veikalų, bet buvo remiamasi europiniu... [toliau žr. visą tekstą]

K. Keblys knygoje „Lietuvių literatūra svetur 1945-1967“ pažymi, kad M. Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo“ (1957) kartu su tokių lietuvių literatūros kūrėjų, kaip A. Barono „Mėnesiena“ (1957) ir A. Škėmos „Balta drobulė“ (1958), veikalais išsiskyrė iš 1956-1959 m. parašytų kūrinių. Pirmųjų dviejų rašytojų romanai „įpūtė“ naujų vėjų į lietuvių literatūros erdvę. Tvirtinama, kad A. Škėmos „Baltos drobulės“ įnašas buvo didžiausias, ir 1956-1959 m. laikotarpis sietinas būtent su A. Škėmos romanu „Balta drobulė“. Bet M. Katiliškis lietuvių literatūros istorijoje išsiskiria šiuo savo romanu iš kitų rašytojų gretų dėl jame tvyrančios drąsios erotikos sklaidos. Šio darbo tema – Erotikos sklaida M. Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. Temos pasirinkimą lėmė noras atskleisti lietuvių kūrėjo ir jo amžininkų požiūrį į erotiką, pažvelgti, kaip kiekvienas jų suvokė ir vaizdavo, atrodo, lietuvių tautai nepriimtinus (tabu), tačiau aktualius dalykus. Šio darbo tikslas – nagrinėti, analizuoti M. Katiliškio novelių romane „Miškais ateina ruduo“ erotikos sklaidą. Taip pat kaip kontekstą pasitelkiant Lazdynų Pelėdos „Klaida“ (1909), A. Kazio Puidos „Žemės giesmė“ (1911), J. Lindės-Dobilo „Blūdas arba Lietuva buvusios Rosijos revoliucijos mete“ (1912), Juozo Tumo-Vaižganto „Pragiedruliai. Vaizdai kovos dėl kultūros. Gondingos kraštas“ I T. (1918), Juozo Tumo-Vaižganto „Pragiedruliai. Vaizdai kovos dėl kultūros. Vaduvų kraštas“ (1920), A... [toliau žr. visą tekstą] / In the book “Lietuvių literatūra svetur 1945-1967” K. Keblys says, that the novel “Miškais ateina ruduo” (1957) by M. Katiliškis together with the works of such Lithuanian writers as “Mėnesiena” (1957) by A. Baronas and “Balta drobulė” (1958) by Škėma stood out from other works written in 1956-1959. The novels of the first two authors were breath fresh impetus in Lithuanian literature. The biggest contribution was of the novel “Balta drobulė” by A. Škėma and the period of 1956-1959 is associated with the novel “Balta drobulė” by A. Škėma. But M. Katiliškis with this novel stands out from other writers in Lithuanian literature because of its bold spread of eroticism. The topic of the thesis is the spread of eroticism in the novel “Miškais ateina ruduo” by M. Katiliškis. The selection of the topic was determined by the wish to reveal the attitude of the author and his contemporaries towards erotika, to see how each of them perceived and portrayed rather relevant subjects which seem unacceptable (taboo) subjects to Lithuanian nation. The aim of this paper is to investigate the spread of the eroticism in the novel “Miškais ateina ruduo” by M. Katiliškis. As a means of background taking the novel “Klaida” (1909) by Lazdynų Pelėda, “Žemės giesmė” (1911) by A. Kazys Puida, the novel “Blūdas, arba Lietuva buvusios Rosijos mete” (1912) by J. Lindė-Dobilas, “Pragiedruliai”. Vaizdai kovos dėl kultūros. Gondingos kraštas I T (1918) by Juozas Tumas-Vaižgantas... [to full text]

Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]