K. Keblys knygoje „Lietuvių literatūra svetur 1945-1967“ pažymi, kad M. Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo“ (1957) kartu su tokių lietuvių literatūros kūrėjų, kaip A. Barono „Mėnesiena“ (1957) ir A. Škėmos „Balta drobulė“ (1958), veikalais išsiskyrė iš 1956-1959 m. parašytų kūrinių. Pirmųjų dviejų rašytojų romanai „įpūtė“ naujų vėjų į lietuvių literatūros erdvę. Tvirtinama, kad A. Škėmos „Baltos drobulės“ įnašas buvo didžiausias, ir 1956-1959 m. laikotarpis sietinas būtent su A. Škėmos romanu „Balta drobulė“. Bet M. Katiliškis lietuvių literatūros istorijoje išsiskiria šiuo savo romanu iš kitų rašytojų gretų dėl jame tvyrančios drąsios erotikos sklaidos. Šio darbo tema – Erotikos sklaida M. Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. Temos pasirinkimą lėmė noras atskleisti lietuvių kūrėjo ir jo amžininkų požiūrį į erotiką, pažvelgti, kaip kiekvienas jų suvokė ir vaizdavo, atrodo, lietuvių tautai nepriimtinus (tabu), tačiau aktualius dalykus. Šio darbo tikslas – nagrinėti, analizuoti M. Katiliškio novelių romane „Miškais ateina ruduo“ erotikos sklaidą. Taip pat kaip kontekstą pasitelkiant Lazdynų Pelėdos „Klaida“ (1909), A. Kazio Puidos „Žemės giesmė“ (1911), J. Lindės-Dobilo „Blūdas arba Lietuva buvusios Rosijos revoliucijos mete“ (1912), Juozo Tumo-Vaižganto „Pragiedruliai. Vaizdai kovos dėl kultūros. Gondingos kraštas“ I T. (1918), Juozo Tumo-Vaižganto „Pragiedruliai. Vaizdai kovos dėl kultūros. Vaduvų kraštas“ (1920), A... [toliau žr. visą tekstą] / In the book “Lietuvių literatūra svetur 1945-1967” K. Keblys says, that the novel “Miškais ateina ruduo” (1957) by M. Katiliškis together with the works of such Lithuanian writers as “Mėnesiena” (1957) by A. Baronas and “Balta drobulė” (1958) by Škėma stood out from other works written in 1956-1959. The novels of the first two authors were breath fresh impetus in Lithuanian literature. The biggest contribution was of the novel “Balta drobulė” by A. Škėma and the period of 1956-1959 is associated with the novel “Balta drobulė” by A. Škėma. But M. Katiliškis with this novel stands out from other writers in Lithuanian literature because of its bold spread of eroticism. The topic of the thesis is the spread of eroticism in the novel “Miškais ateina ruduo” by M. Katiliškis. The selection of the topic was determined by the wish to reveal the attitude of the author and his contemporaries towards erotika, to see how each of them perceived and portrayed rather relevant subjects which seem unacceptable (taboo) subjects to Lithuanian nation. The aim of this paper is to investigate the spread of the eroticism in the novel “Miškais ateina ruduo” by M. Katiliškis. As a means of background taking the novel “Klaida” (1909) by Lazdynų Pelėda, “Žemės giesmė” (1911) by A. Kazys Puida, the novel “Blūdas, arba Lietuva buvusios Rosijos mete” (1912) by J. Lindė-Dobilas, “Pragiedruliai”. Vaizdai kovos dėl kultūros. Gondingos kraštas I T (1918) by Juozas Tumas-Vaižgantas... [to full text]

Darbe aptariamas Vakarų (lietuvių kultūra) ir Rytų kultūrų santykis ir jungiamoji jų grandis – mitas, pateikiama mitinė Donaldo Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ analizė. Analizuojamą romano pasaulį skirstome į tris personažo gyvenimo sferas: gyvenimą su gamta, gyvenimą su žmonėmis, gyvenimą su dvasinėmis esybėmis. Pastebėta, kad pagrindinis romane vaizduojamas objektas yra ežeras. Jis simbolizuoja pirminį chaosą. Ežero centre – dieviško grožio ir didžiulės energijos sala, ji taip pat yra visos romano erdvės centras. Ežero pakraščiai įkūnija mitinio pasaulio dalis: vienoje pusėje pelkė – anapusinis pasaulis, kitoje dvaras – žmogaus gyvenamasis pasaulis. Kuo toliau į pakraščius nuo salos, tuo aplinka klaidesnė. Dvaro gyventojai nesikeičia nei išvaizda, nei charakteriu, pagrindinio veikėjo Gabrieliaus Aušauto pasikeitimai priklauso nuo jo gyvenimo dvare laiko. Dvaro šeimininkę Augustę, pasaulio tvarkos prižiūrėtoją, nužudo jos virėja Juta, nes pastaroji nori sustabdyti kosmoso kūrimąsi ir grąžinti pasaulį į chaosą. Pelkėje gausu fantastinių veikėjų nesybių, arba anattų. Budizmo filosofijoje anattos sąvoka reiškia besieliškumą, vientisos ir patvarios esybės nebuvimą. Anattos savo pažiūromis į pasaulį teigia skirtingų teologinių ir filosofinių minčių susimaišymą, mirties visagališkumą. Ilgainiui pagrindinis veikėjas virsta anatta. Pagrindinės romano temos – amžinybė, chaoso ir kosmoso kova, pasaulio pirmapradiškumas, kurį žmogus išvysta tik miręs. / This paper deals with intercultural dialogue between Western culture (Lithuanian) and Eastern culture. We suggest to think of myth as a connection between those two cultures in Donaldas Kajokas’s Novel "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys". The main object of this novel is a lake. It symbolizes the primordial chaos. In the middle of the lake there is an island of divine beauty and enormous energy. In this novel the center of the space is an island. The edges of the lake embody the sections of the mythical world. On one side there is a swamp – the ulterior world. On the other side there is a manor house – the man‘s living place. Manor residents do not change their appearance neither their character. The main character Gabrielius Ašautas changes depends on the time he spends in the manor house. The manor house hostess Augusta is the warden of the world order. She was killed by her kitchener Juta because the last-mentioned wants to stop the creation of the cosmos and to recreate the chaos. There are a lot of unreal creatures in the swamp, so-called anatta. In Buddhism, the term anatta refers to the notion of soulless. Eventually the main character turns into anatta. The main themes in this novel are: an eternity, struggle between chaos and cosmos, and the primordiality of the world.