Darbe aptariamas Vakarų (lietuvių kultūra) ir Rytų kultūrų santykis ir jungiamoji jų grandis – mitas, pateikiama mitinė Donaldo Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ analizė. Analizuojamą romano pasaulį skirstome į tris personažo gyvenimo sferas: gyvenimą su gamta, gyvenimą su žmonėmis, gyvenimą su dvasinėmis esybėmis. Pastebėta, kad pagrindinis romane vaizduojamas objektas yra ežeras. Jis simbolizuoja pirminį chaosą. Ežero centre – dieviško grožio ir didžiulės energijos sala, ji taip pat yra visos romano erdvės centras. Ežero pakraščiai įkūnija mitinio pasaulio dalis: vienoje pusėje pelkė – anapusinis pasaulis, kitoje dvaras – žmogaus gyvenamasis pasaulis. Kuo toliau į pakraščius nuo salos, tuo aplinka klaidesnė. Dvaro gyventojai nesikeičia nei išvaizda, nei charakteriu, pagrindinio veikėjo Gabrieliaus Aušauto pasikeitimai priklauso nuo jo gyvenimo dvare laiko. Dvaro šeimininkę Augustę, pasaulio tvarkos prižiūrėtoją, nužudo jos virėja Juta, nes pastaroji nori sustabdyti kosmoso kūrimąsi ir grąžinti pasaulį į chaosą. Pelkėje gausu fantastinių veikėjų nesybių, arba anattų. Budizmo filosofijoje anattos sąvoka reiškia besieliškumą, vientisos ir patvarios esybės nebuvimą. Anattos savo pažiūromis į pasaulį teigia skirtingų teologinių ir filosofinių minčių susimaišymą, mirties visagališkumą. Ilgainiui pagrindinis veikėjas virsta anatta. Pagrindinės romano temos – amžinybė, chaoso ir kosmoso kova, pasaulio pirmapradiškumas, kurį žmogus išvysta tik miręs. / This paper deals with intercultural dialogue between Western culture (Lithuanian) and Eastern culture. We suggest to think of myth as a connection between those two cultures in Donaldas Kajokas’s Novel "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys". The main object of this novel is a lake. It symbolizes the primordial chaos. In the middle of the lake there is an island of divine beauty and enormous energy. In this novel the center of the space is an island. The edges of the lake embody the sections of the mythical world. On one side there is a swamp – the ulterior world. On the other side there is a manor house – the man‘s living place. Manor residents do not change their appearance neither their character. The main character Gabrielius Ašautas changes depends on the time he spends in the manor house. The manor house hostess Augusta is the warden of the world order. She was killed by her kitchener Juta because the last-mentioned wants to stop the creation of the cosmos and to recreate the chaos. There are a lot of unreal creatures in the swamp, so-called anatta. In Buddhism, the term anatta refers to the notion of soulless. Eventually the main character turns into anatta. The main themes in this novel are: an eternity, struggle between chaos and cosmos, and the primordiality of the world.