Šio darbo tyrimo objektas yra lietuvių ir latvių parodomieji įvardžiai, o tikslas – nustatyti jų santykius lietuvių – latvių kalbų vertimuose ir jų keliamas problemas vertėjams. Iškeliama tokia hipotezė: parodomieji įvardžiai vertimuose iš lietuvių kalbos į latvių kalbą dažniausiai, bet ne visada, yra keičiami latvių kalbos parodomaisiais įvardžiais. Darbo medžiaga yra dabar (nuo 2011 metų sausio iki 2012 metų gruodžio) Vytauto Didžiojo universiteto ir Latvijos universiteto bendrai rengiamas lietuvių – latvių lygiagretusis tekstynas. Į šį tekstyną įtraukiami lietuviškų tekstų vertimai į latvių kalbą. Iš šio tekstyno lygiagrečiųjų tekstynų konkordavimo programa ParaConc buvo sudaryti konkordansai pagal lietuvių parodomuosius įvardžius ir tirta, kaip jie verčiami į latvių kalba. Darbas susideda iš penkių dalių. Pirmoji dalis – įvadas, kuriame trumpai aprašytas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Antrajame skyriuje nustatoma, kas yra parodomieji įvardžiai ir tarpusavyje lyginami šios grupės lietuviški ir latviški žodžiai. Trečias skyrius skirtas tyrimo metodikai ir panaudojamam tekstynui aprašyti. Ketvirtame skyriuje atliekama iš tekstyno išgautų duomenų analizė. Atskirai apžvelgtas lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas latviškais parodomaisiais įvardžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas kitais įvardžiais ir kitoms kalbos dalims priskiriamais žodžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių nevertimas. Penktoje dalyje pateikiami darbo rezultatai ir kelios rekomendacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Latvian demonstrative pronouns are the object of this paper. The aim is to identify their relations in Lithuanian – Latvian translations and the problems they may cause to the translators. The hypothesis is as follows: Lithuanian demonstrative pronouns in Lithuanian – Latvian translations are mostly but not always replaced by Latvian demonstrative pronouns. This research is based on the Lithuanian – Latvian parallel corpus which is now being prepared in two partner universities: Vytautas Magnus University and University of Latvia. In this corpus translations of Lithuanian texts into Latvian are being collected. Concordances of Lithuanian demonstrative pronouns are extracted from this corpus using concordancer ParaConc. It is studied how these pronouns are translated into Latvian. The paper consists of five chapters. The first one is introduction where the aim and tasks are shortly described. The second chapter presents demonstrative pronouns, the definitions of this group and the words that belong to it in Lithuanian and Latvian languages. The third chapter describes methodology and the corpus used in this research. In the fourth chapter analysis of the corpus data is performed. Translation of Lithuanian demonstrative pronouns as Latvian demonstrative pronouns; translation of Lithuanian demonstrative pronouns as other Latvian pronouns or other word classes; and discarding of Lithuanian demonstrative pronouns are discussed. Conclusions and some recommendations... [to full text]

Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių naudoja išmaniuosius telefonus, kurie perima vis daugiau su kompiuterio atliekamo darbo (el. pašto tikrinimas, apsipirkimas internetu ir t.t.). Šiuose įrenginiuose vis daugiau funkcijų galima atlikti balsu (atidaryti programėles ir kt.), tačiau kol kas tik anglų ir keletu kitų kalbų. Todėl šiame darbe bus nagrinėjamas lietuvių kalbos atpažinimo uždavinys iOS platformai (viena iš pagrindinių išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių platformų), kuri yra naudojama mobiliuose Apple įrenginiuose. Šiame darbe nagrinėjamas CMU Sphinx ir Julius bibliotekų panaudojimas iOS įrenginiuose atpažįstant lietuvių kalbą. Tyrimui buvo sukurtas LSR karkasas paslepiantis CMU Sphinx ir Julius bibliotekų realizacijos ypatumus po Objective-C kalbos sąsaja. Tyrimui buvo naudojamas skaičių nuo 0 iki 9 garsynas ir analizuota, koks atpažinimo tikslumas ir greitaveika yra su tokiu nedideliu 10 žodžių žodynu atpažįstant pavienius skaičius. / Nowadays more and more people use smartphones which replaces more word done with personal computer (e-mail checking, e-shopping, etc.). In these devices more and more functions could be done with voice (open apps and other), but still only in english and some other languages. Therefore, in out work we will investigate Lithuanian speech recognition task in iOS (one of the major smartphones and tablets platforms), which runs in Apple's mobile devices. In this work we investigate CMU Sphinx and Julius libraries use in iOS devices for Lithuanian speech recognition. For this task LSR framework was created which encapsulated CMU Sphinx and Julius realisation nuances under Objective-C interfaces. Experiments were performed with numbers from 0 to 9 corpus and recognition accuracy and speed were investigated.

The system for teaching/learning of the Lithuania language as the statė language in the statė school and pre-school education institutions has been rapidly developed; education institutions have been in search for methods of teaching children of different nationalities to act as active citizens of Lithuania, simultaneously fostering and promoting their own ethnical culture. The Lithuanian Education reform emphasises formation of national minorities' civic and national identity, and the Law on Ethnic Minorities provides for all citizens' rights and possibilities to integrate into the cultural and sočiai life of Lithuania. Efforts to ensure teaching of the statė language are manifested in a number of laws, resolutions and programmes: the Law on the State Language, the Programine of Teacher Training for National Minorities Education Institutions, resolutions of the State Commission of the Lithuanian Language, activiry of Lithuanian language teaching centres, etc. The importance of the Lithuanian language learning itself is not questioned. Not knowing the statė language, a person has limited possibilities in the life of socium: to work with clients (in statė or private service), to receive and disseminate relevant information and materialise their abilities in the activity of interest circles and leisure centres. Knowledge of languages leads to tolerance and cooperation manifested through acceptance of ethnic, traditional and cultural practises, strengthening of ethnic... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų tikslas – apibendrinti istorinius tyrimus, kuriuose analizuojamos ideologijos, turėjusios esminį poveikį lietuvių šeimos raidai nuo XIX a. pradžios iki XX a. 8-ojo dešimtmečio. Tyrimuose nesiekiama nuodugniai išanalizuoti teorinių ideologijos aspektų. Darbuose ji suprantama kaip dominuojanti konkretaus istorinio laikotarpio vertybių sistema, įtvirtinanti ir įteisinanti tam tikras šeimos gyvenimo ir tarpasmeninių santykių normas. Tyrimuose pristatomos trys šeimos gyvenimo vertybių sistemos, kurias propagavo XIX a. tradicinės lietuvių bendruomenės normos, XIX a. pab.–XX a. pr. nacionalistinė lietuvių šeimos ideologija ir 1944–1970 m. Lietuvoje vykdyta sovietinė šeimos politika. XIX a. lietuvių bendruomenėje tokia vertybių sistema buvo glaudžiai susijusi su paprotine teise, patriarchaliniu kaimo gyvenimo būdu ir Katalikų bažnyčia. Jų poveikyje iki pat XIX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios lietuvių bendruomenėje dominavo visuotinai pripažįstama ir vertinama privataus gyvenimo forma – santuoka su tos pačios socialinės ekonominės grupės nariu ir sėslus žemdirbio šeimos gyvenimas. XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių nacionalizmas atvėrė naujas asmeninio ir privataus gyvenimo lietuvių bendruomenėje galimybes. Tačiau jei XIX ir XX amžių sandūroje Vakarų Europos valstybėse buvo diegiama pronatalistinė šeimos politika, tai lietuvių nacionalistams rūpėjo tautiškai susipratusių partnerių šeima. Tuo tarpu 1944–1970 m. sovietinė ideologija diegė šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to analyze the most important ideologies of Lithuanian family since the beginning of the XIXth century to the 80s of the XXth century. Ideology is understood here as a value system that has crucial impact on family and interpersonal relations, and is internalized by the family. Accordingly, three family value systems are under the research scrutiny. The first one was related to the XIXth century traditional Lithuanian family. The second one evolved as a consequence of Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century. Finally, the third family ideology was based on the Soviet family policy during the period 1944–1970. Family life in the XIXth century Lithuanian community was based on the Lithuanian common law, the teachings of Catholic Church and patriarchalism as a way of living. These norms influenced interpersonal realtionships in the traditional Lithuanian community and legitimized the only possible way of living, that of marriage with a partner from the same social group and a sedentary life of a farmer. On the other hand Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century led to new ideas of family life and interpersonal relationships. Hovewer, even though Lithuanian nationalists desired to promote a nationally “pure” family, they did not treat it as an exclusively reproductive institution. Lithuanian ideology emphesized interpersonal relationships within the family instead of reproduction. Lithuanian nationalists believed that the... [to full text]

Šio darbo objektas – rankos pirštų įvardijimai lietuvių kalbos tarmėse. Darbo tikslas – parodyti rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse. Tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai: išsirinkti visus atsakymus į leksikos anketos 111 klausimą (a, b, c, d, e dalys), kaip tarmėse vadinami rankos pirštai, gautus duomenis suklasifikuoti, suklasifikuotų atsakymų pagrindu sudaryti žemėlapius, rodančius atskirų rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse, visa tai aprašyti komentaruose ir apibendrinti. Darbo tiriamąją medžiagą sudaro Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomi atsakymai į leksikos anketos 111 klausimą iš 174 skirtingų gyvenamųjų punktų (vietovių) Lietuvoje ir 4 punktų, esančių už jos ribų. Užrašytų atsakymų pagrindu sudaryti penki atskiri kiekvieno rankos piršto pavadinimų paplitimo lietuvių kalbos tarmėse žemėlapiai. Jiems braižyti buvo naudojama Corel Paint Shop Pro Photo XI programa. Darbo metodai – lingvistinės geografijos, lyginamasis ir aprašomasis. Visoje Lietuvoje ir lietuvių kalbos „salelėse“ už jos ribų vartojamas tas pats pirmojo rankos piršto pavadinimas nykštỹs, kuris tarmėse skiriasi tik kamienu: io (nikštỹs), o (nýkštis, nnkštis) arba ()ē (nýkštė). Keliuose punktuose vartojamas morfologinis pirmojo piršto pavadinimo variantas nykštnis. Pavadinimas nykštỹs ir jo variantai siejami su veiksmažodžiu nỹkti „mažėti“. Labiausiai paplitęs antrojo rankos piršto... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis is the names of the fingers in Lithuanian dialects. The aim is to show how far and how often the names are spread in Lithuanian dialects. The aim of the thesis consists of the following tasks: to pick up all the answers to question No. 111 (a, b, c, d, e) from a lexical questionnaire and find out the names of the fingers in Lithuanian dialects; to process and classify data, to make up the maps, indicating the most common areas where they are spread and used in everyday life, to describe and summarize it. The research has been done on the basic material found and stored in the archives of the Lithuanian language institute (in the department of the History and Dialectology of the Lithuanian language). The answers to question No. 111 are from 174 different areas and 4 additional locations beyond the borders of Lithuania The 5 maps of the points where the names of the fingers are spread were made with the help of Corel Paint Shop Pro Photo XI program. The methods used: linguistic geography, comparative, and descriptive. The first finger of the hand is called nykštỹs. This name is the most common all over Lithuania, only in some dialects the stem of the word io may differ, as o (nýkštis, nnkštis) or ()ē (nýkštė). Nykštnis can also be found – it is its morphological variant. Nykštys as the word itself contains the meaning of the verb „disappear“ or „gradually becoming less“. The name smlius for the second finger of a hand is widely spread in Higher... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas motinos įvaizdis XIX a. lietuvių poezijoje. Tiriamieji šaltiniai yra XIX a. lietuvių poezijos tekstai. Iš didelio šaltinių kiekio, daugiau nei 500 tekstų, buvo išrinkti tie kūriniai, kuriuose poetai mini motiną. Teorinėje darbo dalyje pateiktos teorinės prielaidos, kurios padėjo apibrėžti pagrindinę šiame darbe vartojamą sąvoką – įvaizdis. Viena jų yra mito kritika, kuri suteikė platesnį kontekstą, padėjo apibrėžti darbe vartojamas sąvokas, tokias kaip archetipas, simbolis, jas sieti su aptiktu motinos įvaizdžiu. Kitas svarbus teorinės darbo dalies poskyris – kultūrologinė apžvalga, paremta V. Kavolio įžvalgomis apie motiną, jos reikšmę lietuvių kultūroje ir santykį su kitais šeimos nariais. Pagrindinė tyrimo dalis paremta trimis motinos įvaizdžio modeliais: daukantiškuoju, valančiškuoju ir maironiškuoju. Visi šie modeliai atspindi pagrindines vertybines poezijos dominantes: tradiciškumą, religines ir moralines vertybes, modernios tautos formavimąsi. Pastebėta, kad motinos įvaizdžio griežtai suskirstyti pagal amžiaus ribas negalima. XIX a. poezijoje išskirti motinos modeliai vienas su kitu persipina ir yra glaudžiai susiję. Galima teigti, kad amžiaus pradžioje dominuoja tiesioginės motinos įvaizdžio prasmės, kai ji susijusi su šeimos gyvenimu, yra vaizduojama namų aplinkoje, šalia vaiko, daugiau siejama su folkloro tradicija. Tačiau ima ryškėti ir kiek kitoks motinos įvaizdžio matmuo, kai jis atsiduria krikščioniškajame kontekste, yra siejamas su... [toliau žr. visą tekstą] / The image of mother in the Lithuanian poetry of the 19th century was analyzed in Master’s thesis. Sources for the research were texts of Lithuanian poetry of the 19th century. From the large amount of the sources (more than 500 texts) the writings, in which poets mention mother, were selected. The theoretical assumptions, which helped to define the basic notion of this work - the image, were presented in the theoretical part. One of them was the criticism of myth, which gave a broader context, helped to define terms used in the work, such as an archetype, a symbol, also to associate them with the detected image of mother. Another important section of the theoretical part of the work was a culturological review, based on the insights of V. Kavolis about mother, her meaning in Lithuanian culture, and her relationship with other members of a family. The main part of the study was based on three models of the image of mother: daukantastic, valanciustic, and maironistic. All of these models reflected the basic valuable dominants of poetry: traditionality, religious and moral values, the formation of a modern nation. It was noted, that according to the age limits it was impossible to divide the image of mother strictly. The distinguished models of mother in poetry of the 19th century interlaced with each other and were closely linked. It can be proposed, that at the beginning of the age the direct meanings of mother’s image dominate when she is related to a family life, is... [to full text]

Darbe aptariamas Vakarų (lietuvių kultūra) ir Rytų kultūrų santykis ir jungiamoji jų grandis – mitas, pateikiama mitinė Donaldo Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ analizė. Analizuojamą romano pasaulį skirstome į tris personažo gyvenimo sferas: gyvenimą su gamta, gyvenimą su žmonėmis, gyvenimą su dvasinėmis esybėmis. Pastebėta, kad pagrindinis romane vaizduojamas objektas yra ežeras. Jis simbolizuoja pirminį chaosą. Ežero centre – dieviško grožio ir didžiulės energijos sala, ji taip pat yra visos romano erdvės centras. Ežero pakraščiai įkūnija mitinio pasaulio dalis: vienoje pusėje pelkė – anapusinis pasaulis, kitoje dvaras – žmogaus gyvenamasis pasaulis. Kuo toliau į pakraščius nuo salos, tuo aplinka klaidesnė. Dvaro gyventojai nesikeičia nei išvaizda, nei charakteriu, pagrindinio veikėjo Gabrieliaus Aušauto pasikeitimai priklauso nuo jo gyvenimo dvare laiko. Dvaro šeimininkę Augustę, pasaulio tvarkos prižiūrėtoją, nužudo jos virėja Juta, nes pastaroji nori sustabdyti kosmoso kūrimąsi ir grąžinti pasaulį į chaosą. Pelkėje gausu fantastinių veikėjų nesybių, arba anattų. Budizmo filosofijoje anattos sąvoka reiškia besieliškumą, vientisos ir patvarios esybės nebuvimą. Anattos savo pažiūromis į pasaulį teigia skirtingų teologinių ir filosofinių minčių susimaišymą, mirties visagališkumą. Ilgainiui pagrindinis veikėjas virsta anatta. Pagrindinės romano temos – amžinybė, chaoso ir kosmoso kova, pasaulio pirmapradiškumas, kurį žmogus išvysta tik miręs. / This paper deals with intercultural dialogue between Western culture (Lithuanian) and Eastern culture. We suggest to think of myth as a connection between those two cultures in Donaldas Kajokas’s Novel "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys". The main object of this novel is a lake. It symbolizes the primordial chaos. In the middle of the lake there is an island of divine beauty and enormous energy. In this novel the center of the space is an island. The edges of the lake embody the sections of the mythical world. On one side there is a swamp – the ulterior world. On the other side there is a manor house – the man‘s living place. Manor residents do not change their appearance neither their character. The main character Gabrielius Ašautas changes depends on the time he spends in the manor house. The manor house hostess Augusta is the warden of the world order. She was killed by her kitchener Juta because the last-mentioned wants to stop the creation of the cosmos and to recreate the chaos. There are a lot of unreal creatures in the swamp, so-called anatta. In Buddhism, the term anatta refers to the notion of soulless. Eventually the main character turns into anatta. The main themes in this novel are: an eternity, struggle between chaos and cosmos, and the primordiality of the world.

Dans ce travail nous avons tenu à faire une étude comparée des éléments de la formation ainsi que les procédés de formation des adjectifs qualificatifs en français et en lituanien. Nous avons analysé et établi les parentés ainsi que les différences de la formation de l’adjectif dans les deux langues. Ce travail consiste également à faire une petite revue des caractéristiques classificatoires, morphologiques, sémantiques, des nuances de la traduction de l’adjectif français et lituanien. / Šio darbo tikslas buvo ištirti bei palyginti kokybinių būdvardžių darybos elementus prancūzų ir lietuvių kalbose. Norėdamos palyginti šias abi kalbas mes padarėme prielaidą, kad prancūzų kalboje kokybiniai būdvardžiai turi panašių darybos bruožų kaip ir lietuvių kalboje. Tyrimui buvo pasirinkti šie prancūzų rašytojų kūriniai: Albert Camus «L'étranger» («Svetimas»), Honoré de Balzac «Le Père Goriot» («Tėvas Gorijo») ir Gustave Flaubert «Madame Bovary» («Ponia Bovary»). Prancūzų kalbos kokybiniai būdvardžiai buvo lyginami su lietuviško vertimo atitikmenimis. / Objective of this work was to investigate and compare the elements of the formation of Qualitatif adjectif in French and Lithuanian languages.We revewed also the parameters of word's formation and translation specificities in both languages.

„Armijos krajovos“ (AK) Vilniaus apygarda buvo pavaldi Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone ir AK vyr. štabui Varšuvoje. Jos tikslas buvo atkurti Lenkiją 1939 m. ribose. AK naudojo partizaninio karo taktiką: rengė diversijas, sabotažus, vykdė dezinformaciją ir okupantų įstaigų dezorganizaciją. Šiame darbe pristatoma AK Vilniaus apygardos struktūra ir veikla. Darbo tikslas yra naudojantis archyvine medžiaga pristatyti ir ištirti AK santykius su lietuviais, sovietais ir vokiečiais. Vilniaus krašto specifiškumas nacistinės okupacijos metais buvo toks, kad lietuviai, sovietai ir lenkai laikė jį savo valstybių dalimi. Todėl tautinių santykių atskleidimas yra labai svarbus. AK suprato santykių tarp įvairių tautybių svarbą ir pasitelkusi propagandą bandė patraukti gyventojus į savo pusę. Santykiai tarp lenkų ir vokiečių klostėsi sunkiai. Lenkų karinio pogrindžio judėjimo dalyviai buvo kalinami, sušaudomi. 1944 m. pr. Vokiečiai bandė patraukti AK Vilniaus apygardos vadovybę į savo pusę bendrai kovai su sovietų partizanais, tačiau AK atsisakė bendradarbiavimo. Sudėtingesni santykiai buvo tarp lietuvių ir AK. Lietuviai nacistinės Vokietijos nelaikė tokiu svarbiu priešu kaip Sovietų Sąjungos ir daug lietuvių dirbo vokiečių administracijos įstaigose Lietuvoje bei policijoje. AK juos laikė kolaborantais ir okupantais, todėl su jais kovojo. Didžiausia tarpusavio konflikto apraiška įvyko Glintiškėse ir Dubingiuose. Glintiškėse lietuvių policininkai sušaudė 38 civilius lenkų tautybės... [toliau žr. visą tekstą] / Armia Krajowa’s (AK) Vilnius area was subordinated to Polish Government in exile in London and to AK Armed Forces Staff in Warsaw. It’s main aim was to recover Poland in borders of 1939. AK used a tactic of partisan war: organizing diversions, sabotages, dis- information and organisation of work in occupant’s institutions. This work presents structure and it’s objects of AK’s Vilnius area, with the help of archive resources to present and make out problem of relations between AK and Lithuanians, Soviets and Germans. Vilnius area’s specific situation was that during the Nazi occupation Lithuanians, Soviets as well as Poles considered this region as part of their states. That is why national problems on this territory were very important. AK realized that and with a help of it’s propaganda apparatus tried to attract local national minorities to AK side. Polish and German relations were hard. Members of polish armed resistance movement had been imprisoned, others were killed. In early 1944 German side tried to involve AK to common war with soviet partisans, but AK refused. More complicated relations were between Lithuanians and AK. Lithuanians didn’t consider Nazi Germany as bad as Soviet Union, and a lot of them were working in German institutions, especially in police. They were considered by AK as collaborantors and occupants, so AK fought with them. Probably the worst case that could happen took place in Glitiškės and Dubingiai. In Glitiškės lithuanian policemen shot 38... [to full text]

Slavic loanwords, which were widely used in the Lithuanian language in the 18th century, are the target of this study. Researchers have continually faced the problem to distinguish which of Slavic languages – Ruthenian (Belarusian), Polish, or Old Russian – have had the biggest influence on Lithuanian. This study focusses on the Slavic loanwords in the poem “Metai” by Kristijonas Donelaitis, the first work of fiction in Lithuanian language written in Lithuania Minor. The research is done through the analysis of K. Donelaitis' lexica in the poem: the Slavic loanwords are first selected, then classified according to the Slavic language to which they belong, and then put into a topical field (professions, musical instruments, holidays, household domain, etc.). It was difficult to determine through which Slavic language the loanwords came into the Lithuanian language. However, it was identified that Belarusian, in most of the cases, seems to have had the biggest influence in K. Donelaitis' lexicon. / <p>The defense took place via ZOOM.</p>