Brazilijos lietuvių bendruomenė aptariamuoju laikotarpiu buvo antra pagal dydį po JAV lietuviška bendruomenė už lietuvos teritorijos ribų. Apie JAV, Didžiosios Britanijos ar Argentinos lietuvius informacijos pakankamai dažnai galima gauti net iš tradicinių visuomenės informacijos priemonių. Tuo tarpu Brazilijos lietuviai, nepelnytai, yra visiškai pamiršti. Keliant klausimą, kodėl apie vieną iš didžiausių užsienio lietuvių bendruomenių viešojoje erdvėje nėra pateikiama jokios informacijos, yra vienintelis atsakymas. Apie Brazilijos lietuvius Lietuvoje nėra surinktos ir apdorotos informacijos, kuri būtų prieinama plačiajai visuomenei. Niekas rimtai nėra tyrinėjęs Brazilijos lietuvių bendruomenės. Mums lietuviams, turi būti privaloma tyrinėti ir pažinti vieną iš didžiausių tautiečių bendruomenių, kuri nepelnytai užmiršta. Tikslas. Šiame darbe siekiama ištirti Brazilijos lietuvių ekonominę padėtį XX a. paradžios – XX a. ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu, imant San Paulo lietuvių bendruomenę pavyzdžiu, atspindinčiu visos Brazilijos lietuvių padėtį. Šio tikslo siekiant keliami uždaviniai: 1. Aptarti to laikotarpio bendrą lietuvių imigrantų ir jų imigracijos padėtį Brazilijoje; 2. Išsiaiškinti kokias ekonomines sąlygas turėjo lietuviai dirbantys žemės ūkyje; 3. Aptarti lietuvių darbininkų padėtį San Paulo mieste; 4. Išsiaiškinti smulkiojo ir stambiojo lietuvių verslo padėtį; Ištyrinėjus asamą literatūra, vietos lietuvių periodiką, tų laikų liudininkų atsiminimus bei archyvinius... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanians in Brazil in concerned period of time was the second biggest community after JAV outside Lithuania. Abaut Lithuanians in JAV, Great Britain or Argentina Lithuanians information can be often collected from traditional public media. Meanwhile Brazilian Lithuanians, wantonly, forgotten. We can ask our selves, why there isin’t almost anything abaut the second biggest Lithuanian community outside Lithuania nothing on public space, there just one answer. About Brazilian Lithuanians there isin’t infrotmation that is collected ant treated to the public masses. There isin’t any person who really started analyzing Brazilian Lithuanians community. We, Lithuanians must start knowing and analyzing one of the biggest countrymen community which is forgotten. Objective: In this work to analyze Brazilian Lithuanians economic situation in XXa. Start – XXa. during the fourth decade, taking San Paulo Lithuanian community as a example, who reflects Brazilian lithuanians situation. Knowing this objective there is tasks: 1. Discuss that period Lithuanian immigrants and their immigration situation in Brazil. 2. Find out what economic terms Lithuanians had when working soil. 3. Discuss Lithuanian workers who worked in San Paulo. 4. Find out minor and big business situation for Lithuanians. When explored exsisting literature, Lithuanians local periodic, that times witnesses who remembers that times, archived documents, it was first time analyzed San Paulo state Lithuanian economic... [to full text]

Analizuojant mokslinę literatūrą buvo aptarti politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai, kurie įtakoja migracijos mechanizmo vyksmą ir lemia migracijos modelius. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo spartus socialinio- ekonominio mechanizmo kitimas, kuris paskatino migraciją. Lietuvos valstybė su rimta išvykstančių piliečių problema susidūrė 2005m. po įstojimo į Europos Sąjungą, kai buvo pašalintos kliūtys, kurios varžė samdomų darbuotojų judėjimą. Lietuviai ėmė emigruoti į ekonomiškai nusistovėjusią ir užtikrinančią socialines garantijas Jungtinę Karalystę. Didžiojoje Britanijoje Lietuvos emigrantai patenka į socialines klases, pagal kurias gyvena atitinkamą gyvenimo būdą. Šiuo pagrindu buvo atliktas lietuvių Anglijoje gyvenimo būdo tyrimas, kuris rėmėsi emigrantų darbo, edukacijos , buities ir laisvalaikio analize. Gauti rezultatai parodė, kad lietuviai Anglijoje priklauso darbininkų klasei bei atitinkami demografiniai faktoriai ( lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis ir pragyventas laikotarpis šalyje) turi įtakos lietuvių emigrantų gyvenimo būdo raiškai. / The analysis of scientific literature discuses political, economical and social factors that influences the process of migration mechanism and determines migration models. Rapid socio- economical changes begun after Lithuania got its independence. That influenced increased migration process. After joining Euro Union in 2005, Lithuanian Government met significantly risen migration problems because of eliminated abstrictions that restricted hired manpower movement before. That is when Lithuanian people started emigrating to economically stable and socially secure England. Lithuanian emigrants in Great Britain get in to social rank stratification that determines certain life style. Considering that fact the research of Lithuanian people life style in England was accomplished. This was based on emigrants work, education, daily life and leisure analysis. The hypothesis- Lithuanian emigrants in Great Britain depend on laborers, was confirmed:  Although Lithuanian emigrants have professions and education, in England they work long hours and do physically difficult jobs that does not require education.  It is common to eat home made food and unusual to go to restaurants/ cafés. Lithuanian emigrants shop in supermarkets where food is cheaper.  They use public transport and rent accommodation that does not satisfy their needs. Another hypothesis- There is connection between the expression of emigrants life style and demographical factors( gender, age, education, family... [to full text]

Im Mittelpunkt dieser Arbeit “Geschlechtsspezifisches Erleben von Emotionen zwischen Litauern und Deutschen” steht die Emotionspsychologie, die sich mit der Beschreibung und Erklärung menschlichen Verhaltens und Erlebens befasst. Viele Fragen, die in der Emotionspsychologie bearbeitet werden, leiten sich aus dem Streit zwischen den unterschiedlichen Traditionen ab. In dieser Arbeit wird ein kurzer Überblick über die Theorien der Emotionsforschung gemacht. Eine der wichtigsten Fragen in der Emotionsforschung ist die Definition einer Emotion und auch Klassifikation der Emotionen. Die Definitionen des Begriffs “Emotion” sind vielfälltig. In dieser Arbeit werden Emotionen als zeitlich begrenzte Zustände verstanden, die qualitativ näher bestimmt werden können (als Freude, Angst, Ärger etc.). Sie lassen sich auf drei Ebenen beschreiben: der Ebene des Erlebens (Gefühle), des Ausdrucks und der körperlichen Veränderungen. Diese drei Ebenen werden in der Arbeit näher besprochen. Der Schwerpunkt wird jedoch auf das Erleben der Emotionen (vor allem - der Emotion der Angst) gelegt unter besonderer Berücksichtigung der Geschlechts-und Kulturunterschiede im Emotionserleben und Emotionsausdruck. Die Arbeit setzt sich zum Ziel zu klären, welche Unterschiede im Emotionserleben und Angst sowohl litauische und deutsche Männer als auch litauische und deutsche Frauen aufweisen. Es ist zu erwähnen, dass solche Forschung in Litauen ganz neu ist. Aus dem Statistik-Teil dieser Arbeit wurden... [to full text]

Darbe atlikta teorinė mokslinės ir teisinės literatūros, susijusios su romų tautinės mažumos situacija pasaulyje ir Lietuvoje bei paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumais, studija. Tyrimo problema ir jos aktualumas leido suformuluoti tokius probleminius klausimus: Kokie yra romų ir lietuvių tautybės paauglių profesiniai ir gyvenimiškieji lūkesčiai? Ar romų tautybės jaunuolių profesiniai ir gyvenimiškieji lūkesčiai skiriasi nuo lietuvių tautybės jaunuolių? Ar romų tautybės jaunuoliai jaučiasi diskriminuojami šiandieninėje visuomenėje? Interviu metodu buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas - ištirti bei palyginti lietuvių ir romų tautybės paauglių profesinius ir gyvenimiškuosius lūkesčius ir parengti edukacinę programą, skirtą socialiniams pedagogams, dirbantiems su lietuvių ir romų tautybės paaugliais X miesto dienos centre. Atlikta turinio (content) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo devyni romų tautybės paaugliai ir devyni lietuvių tautybės paaugliai. Empirinėje dalyje buvo nagrinėjami lietuvių ir romų tautybės paauglių profesiniai ir gyvenimiškieji lūkesčiai, susiję su mokymusi, šeima, kitais žmonėmis, supančia visuomene, būsima šeima, santuoka, darbu, ateitimi ir atlikta lyginamoji šių lūkesčių analizė. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Romų tautybės paaugliai didelę reikšmę teikia geriems tarpusavio santykiams bendruomenėje ir akcentuoja jų tautybės asmenų, artimųjų palaikymo svarbą. Tradicijos ir papročiai jų bendruomenėje yra išlaikyti ir perduodami iš... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical studies of scientific and juridical literature concerning the situation of the Romany minority in Lithuania and all over the world, as well as the features of the adolescence stage were revealed in this paper. The problem and relevance of the research allowed to formulate the following problematic questions: What are the expectations of Lithuanian and Romany teenagers? Do the professional and true-to-life expectations of Romany teenagers differ from those of Lithuanians? Do Romany teenagers feel discriminated in today’s society? The qualitative research was carried out with the help of interviews and its aim was to examine and compare the professional and true-to-life expectations of Lithuanian and Romany teenagers and prepare an educational program for social educators who work with Lithuanian and Romany teenagers in the day centre of X city. The content data analysis was conducted in the research. 9 Lithuanian and Romany teenagers participated in the research. The professional and true-to-life expectations of Lithuanian and Romany teenagers, related to learning, their families, other people, surrounding society, their future family, marriage, work and future perspectives were examined and the comparative analysis of these expectations was done in the empirical part of this research. The most important empirical conclusions that were drawn are:  Romany teenagers attach great importance to good community relations and emphasize the importance of the... [to full text]

Magistriniame darbe keliama hipotezė: Lietuvos komunikacijos politika (strategija) yra sudaryta ir veikia tikslingai, atsižvelgiant į nagrinėjamos temos teorines prielaidas, tačiau ji veikia ne efektyviai, kas galėjo būti nulemta to, jog kuriant ir vykdant ilgalaikę strategiją neatsižvelgta į užsienio lietuvių pastabas ir pasiūlymus, kas galėtų padaryti šį bendradariavimą efektyvesniu. Atsižvelgiant į iškeltą hipotezę nustatomas šio darbo objektas – Lietuvos valstybės komunikacijos politikos su užsienio lietuviais problematika. Darbo tikslas yra atskleisti kokios problemos kuria barjerus siekiant efektyvių rezultatų. Ir kaip tas problemas siūlo spręsti užsienio lietuvių oficialieji atstovai – pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai. Siekiant šių tikslų šiame darbe keliami tokie uždaviniai: * išsiaiškinti pagrindines Lietuvos migracijos priežastis, kurias paaiškina tarptautinės migracijos teorijos; * išnagrinėti Lietuvos komunikacijos politiką, kaip tarptautinės komunikacijos politikos pagrindu paremtą veiksmų koordinavimą; * apklausus pasaulio lietuvių bendruomenių narius, kaip užsienio lietuvių oficialiuosius atstovus, išsiaiškinti kokios jų nuomone problemos kuria barjerus siekiant efektyvesnės Lietuvos komunikacijos politikos su užsienio lietuviais ir kokius problemų sprendimo būdus jie siūlo. Darbo teorinėse dalyse nagrinėjama ir vertinama teorinė medžiaga susijusi su Lietuvos migracija ir tarptautinio bendradarbiavimo sritimis. Tai yra išanalizuotas migracijos reiškinys... [toliau žr. visą tekstą] / At the beginning of the research work the hypothesize was: the communication policy (strategy) of Lithuania is made and running targeted according to all the theoretical assumptions of this topic, but it is not enough effective what could be determined by the fact that foreign Lithuanian’s comments and opinions were not listened on the development and execution of long-term strategy, which could make this communication more effective. According to the hypothesis the object of the work was set as – the problems of Lithuanian communication policy with foreign Lithuanians. The aim is to reveal the problems which are the barriers for effective results. And to see how official representatives of foreign Lithuanians are suggesting to solve the problems. To achieve the goals in this work the following tasks were made: * to clarify the Lithuanian main causes of migration, which explains the theory of international migration; * to examine Lithuanian communication policy set as international communications policy-based coordination; * to find out what kind of problems make the effectiveness of the policy lower, while asking the opinion of Lithuanian community members, as the foreign Lithuanians official representatives, and also to ask them what kind of solutions they offer to make the communication more effective. This work is dealing with theoretical material related to migration and Lithuanian international communication with foreign Lithuanians. The migration phenomenon is analyzed... [to full text]

Šiame darbe analizuota kodų kaita antrosios ir trečiosios kartos JAV gyvenančių lietuvių kalboje. Pasirinkta tema Lietuvoje yra aktuali ir nauja. Iki šiol Amerikos lietuvių, ar į kitas šalis išvykusių lietuvių, kodų kaitos praktika mokslinėje literatūroje išsamiau neanalizuota. Tikslui pasiekti kelti tokie darbo uždaviniai: aptarti tiriamosios medžiagos duomenis; iš interviu pateiktų atsakymų nustatyti, kokiose situacijose Amerikos lietuviai dažniausiai bendrauja lietuviškai, kaip jie vertina savo kalbos žinias ir kokia gramatinė raiška būdinga jų kalbai; iš transkribuotos interviu medžiagos išrinkti kodų kaitos vienetus, juos suskirstyti į kodų kaitos grupes; aptarti kodų kaitos funkcijas nustatytose grupėse. Išanalizavus respondentų interviu ir ištyrus juose rastus 630 kodų kaitos vienetų, pastebėta, kad Amerikos lietuviams yra įprasčiau bendrauti anglų kalba, tuo tarpu lietuvių kalba bendraujama tik konkrečiose situacijose: su tėvais, seneliais, savo JAV gimusiais vaikais; norint nuslėpti pokalbio turinį, lituanistinėje mokykloje, lietuvių organizuojamuose renginiuose, darbe. Iš minėtų 630 kodų kaitos vienetų sudarytos penkios kodų kaitos grupės: diskurso žymekliai, tikriniai daiktavardžiai, terminai, citatos, žodžių trūkumas. Kodų kaitos vienetų funkcinė analizė parodė, kad dažniausiai angliški žodžiai vartojami, kai norima užpildyti pauzes; sujungti žodžius, posakius ir sakinius; pamiršus ar nežinant tam tikrų terminų, kultūrinių dalykų lietuvių kalba. / Code-switching of the second and the third Lithuanian generation living in the USA is being analyzed in this graduate paper. The chosen theme is very relevant and new, since neither Lithuanian American‘s nor Lithuanian‘s emigrated to other counties code-switching has been analyzed yet. Some goals were set to achieve objectives: to discuss the data of the study; according to the interview answers to define in what situations Lithuanian Americans usually communicate using the Lithuanian language, how they evaluate their knowledge of the native language themselves and what grammar expressions are typical in their speech; to choose code-switching units from the transcribed interview material and divide them into code-switching groups and to discuss the functions of code-switching in each group. The respondents‘ interviews were analyzed and 630 code-switching units were found. It has been noticed that for Lithuanian Americans it is common and more convenient to speak English while the Lithuanian language is used only in particular situations: talking with their parents, grandparents, children born in the USA in order to conceal the content of a conversation, in Lithuanian schools or in the events organized by the Lithuanians. Five code-switching groups were made from 630 code-switching units: discourse markers, proper nouns, terms, quotations and the lack of words. Code-switching units in these groups show that English words are more often used to avoid pauses, to link words... [to full text]

„Armijos krajovos“ (AK) Vilniaus apygarda buvo pavaldi Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone ir AK vyr. štabui Varšuvoje. Jos tikslas buvo atkurti Lenkiją 1939 m. ribose. AK naudojo partizaninio karo taktiką: rengė diversijas, sabotažus, vykdė dezinformaciją ir okupantų įstaigų dezorganizaciją. Šiame darbe pristatoma AK Vilniaus apygardos struktūra ir veikla. Darbo tikslas yra naudojantis archyvine medžiaga pristatyti ir ištirti AK santykius su lietuviais, sovietais ir vokiečiais. Vilniaus krašto specifiškumas nacistinės okupacijos metais buvo toks, kad lietuviai, sovietai ir lenkai laikė jį savo valstybių dalimi. Todėl tautinių santykių atskleidimas yra labai svarbus. AK suprato santykių tarp įvairių tautybių svarbą ir pasitelkusi propagandą bandė patraukti gyventojus į savo pusę. Santykiai tarp lenkų ir vokiečių klostėsi sunkiai. Lenkų karinio pogrindžio judėjimo dalyviai buvo kalinami, sušaudomi. 1944 m. pr. Vokiečiai bandė patraukti AK Vilniaus apygardos vadovybę į savo pusę bendrai kovai su sovietų partizanais, tačiau AK atsisakė bendradarbiavimo. Sudėtingesni santykiai buvo tarp lietuvių ir AK. Lietuviai nacistinės Vokietijos nelaikė tokiu svarbiu priešu kaip Sovietų Sąjungos ir daug lietuvių dirbo vokiečių administracijos įstaigose Lietuvoje bei policijoje. AK juos laikė kolaborantais ir okupantais, todėl su jais kovojo. Didžiausia tarpusavio konflikto apraiška įvyko Glintiškėse ir Dubingiuose. Glintiškėse lietuvių policininkai sušaudė 38 civilius lenkų tautybės... [toliau žr. visą tekstą] / Armia Krajowa’s (AK) Vilnius area was subordinated to Polish Government in exile in London and to AK Armed Forces Staff in Warsaw. It’s main aim was to recover Poland in borders of 1939. AK used a tactic of partisan war: organizing diversions, sabotages, dis- information and organisation of work in occupant’s institutions. This work presents structure and it’s objects of AK’s Vilnius area, with the help of archive resources to present and make out problem of relations between AK and Lithuanians, Soviets and Germans. Vilnius area’s specific situation was that during the Nazi occupation Lithuanians, Soviets as well as Poles considered this region as part of their states. That is why national problems on this territory were very important. AK realized that and with a help of it’s propaganda apparatus tried to attract local national minorities to AK side. Polish and German relations were hard. Members of polish armed resistance movement had been imprisoned, others were killed. In early 1944 German side tried to involve AK to common war with soviet partisans, but AK refused. More complicated relations were between Lithuanians and AK. Lithuanians didn’t consider Nazi Germany as bad as Soviet Union, and a lot of them were working in German institutions, especially in police. They were considered by AK as collaborantors and occupants, so AK fought with them. Probably the worst case that could happen took place in Glitiškės and Dubingiai. In Glitiškės lithuanian policemen shot 38... [to full text]