Lithuanian people do not speak pure Lithuanian language. In all districts there are used different dialects. Traditional dialects are used almost only in suburbs, because contacts between people are rarer. In towns and cities people speak interdialects. Interdialects are the result of interaction between language and dialects. How often people switch codes, depends on lots of reasons. We think that the main are situational, demographic and social factors, exactly the situation of conversation, age and intelligence of communicants., In this linguistic work as the primary factor we chose the situation of conversation, which can be unofficial and official. We investigated how interdialect can be stimulated by situation – what kind of influence can one communicants do to the other’s language. Other very important factor is the age, which we divided into four conditional groups: children, youth, middle – aged and elderly people. It is established that middle – aged and elderly people use interdialects, which are closest to traditional dialects. But this fact is valid almost only in unofficial situations. Children and youth more often use Lithuanian language forms of the phonetics, morphology, wordbuilding and vocabulary. The intelligence (education and profession) of communicants can be the reason why people switch codes, especially during official conversations. It is found that people, who studied in university and have university degree use interdialects, which are close... [to full text]

The concept of plurilingual competence that enables the members of different cultures to perform in multilingual and multicultural environment is on the top of political agenda nowadays, as acquisition of two or more languages has become a necessity in the knowledge society. Therefore, the lack of works on the subject in Lithuania is a relevant reason to carry out a research on the language education through the prism of ‘mediation’ and ‘code switching’ as activities becoming widely acknowledged and practiced among language teachers. The study aims to survey the functions of mediation and code switching in teaching foreign languages. The objectives of the thesis are: • to overview the material on plurilingualism as giving reasons for the rise of wide discussions about reorganization of language education system, the changing attitude towards teaching languages, namely, a newly emerging approach of translation and later apply it to the empirical research;. • to investigate the approach of teachers and students towards the use of native language in the classroom; • to identify the patterns within switching of the first and the second languages and define the role they serve for the language acquisition. Research methods are literature analysis, quantitative and qualitative research (two types of questionnaire forms and analysis of recorded excerpts of lessons). The results indicate that the educators support the approach promoting better awareness of the native language... [to full text] / Daugiakalbės visuomenės formavimo politika, pradėta Europos Sąjungos institucijų, susilaukė didžiulio šalių narių susidomėjimo. ES iškėlė kalbinės kompetencijos lavinimą vienu pagrindinių savo tikslų. Pabrėžiama, jog kelias kalbas mokantys asmenys turi daugiau galimybių integruotis europinėje visuomenėje, taip pat minima profesionalių vertėjų paklausa ES institucijose. Šios politikos įgyvendinimo esminių centru tapo valstybių švietimo sistemos tobulinimas siekiant įdiegti naują požiūrį į kalbų mokymą. Tai paskatina šalis nares imtis veiksmų švietimo sistemos srityje. Rašomi straipsniai apie mokymo metodus akcentuojančius gimtosios kalbos svarbą užsienio kalbų pamokose, konkrečiai pabrėžiama kodų kaitos ir mediacijos (vertimo raštu, žodžiu) įtaka užsienio kalbos išmokimui. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje šios srities tyrimų stokojama, tampa įdomu bent jau dalinai pasigilinti į situaciją šalyje. Darbo tikslas – nustatyti, kokią funkciją atlieka gimtoji kalba užsienio kalbų pamokose ir kaip tai įtakoją kalbos išmokimą. Tyrimų objektas – gimtosios kalbos panaudojimas užsienio kalbos mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo subjektais pasirinkti mokytojai bei mokiniai, kurie turėjo išreikšti požiūrį į daugiakalbės visuomenės formavimą ir gimtosios kalbos (mediacijos) naudojimą pamokose. Taip pat analizuojami dviejų užsienio kalbų pamokų įrašai, kuriose ieškoma konkrečių kodų kaitos pavyzdžių ir siekiama išsiaiškinti, kokios gimtosios kalbos situacijos kartojasi dažniausiai, kokios... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe analizuota kodų kaita antrosios ir trečiosios kartos JAV gyvenančių lietuvių kalboje. Pasirinkta tema Lietuvoje yra aktuali ir nauja. Iki šiol Amerikos lietuvių, ar į kitas šalis išvykusių lietuvių, kodų kaitos praktika mokslinėje literatūroje išsamiau neanalizuota. Tikslui pasiekti kelti tokie darbo uždaviniai: aptarti tiriamosios medžiagos duomenis; iš interviu pateiktų atsakymų nustatyti, kokiose situacijose Amerikos lietuviai dažniausiai bendrauja lietuviškai, kaip jie vertina savo kalbos žinias ir kokia gramatinė raiška būdinga jų kalbai; iš transkribuotos interviu medžiagos išrinkti kodų kaitos vienetus, juos suskirstyti į kodų kaitos grupes; aptarti kodų kaitos funkcijas nustatytose grupėse. Išanalizavus respondentų interviu ir ištyrus juose rastus 630 kodų kaitos vienetų, pastebėta, kad Amerikos lietuviams yra įprasčiau bendrauti anglų kalba, tuo tarpu lietuvių kalba bendraujama tik konkrečiose situacijose: su tėvais, seneliais, savo JAV gimusiais vaikais; norint nuslėpti pokalbio turinį, lituanistinėje mokykloje, lietuvių organizuojamuose renginiuose, darbe. Iš minėtų 630 kodų kaitos vienetų sudarytos penkios kodų kaitos grupės: diskurso žymekliai, tikriniai daiktavardžiai, terminai, citatos, žodžių trūkumas. Kodų kaitos vienetų funkcinė analizė parodė, kad dažniausiai angliški žodžiai vartojami, kai norima užpildyti pauzes; sujungti žodžius, posakius ir sakinius; pamiršus ar nežinant tam tikrų terminų, kultūrinių dalykų lietuvių kalba. / Code-switching of the second and the third Lithuanian generation living in the USA is being analyzed in this graduate paper. The chosen theme is very relevant and new, since neither Lithuanian American‘s nor Lithuanian‘s emigrated to other counties code-switching has been analyzed yet. Some goals were set to achieve objectives: to discuss the data of the study; according to the interview answers to define in what situations Lithuanian Americans usually communicate using the Lithuanian language, how they evaluate their knowledge of the native language themselves and what grammar expressions are typical in their speech; to choose code-switching units from the transcribed interview material and divide them into code-switching groups and to discuss the functions of code-switching in each group. The respondents‘ interviews were analyzed and 630 code-switching units were found. It has been noticed that for Lithuanian Americans it is common and more convenient to speak English while the Lithuanian language is used only in particular situations: talking with their parents, grandparents, children born in the USA in order to conceal the content of a conversation, in Lithuanian schools or in the events organized by the Lithuanians. Five code-switching groups were made from 630 code-switching units: discourse markers, proper nouns, terms, quotations and the lack of words. Code-switching units in these groups show that English words are more often used to avoid pauses, to link words... [to full text]