Im Mittelpunkt dieser Arbeit “Geschlechtsspezifisches Erleben von Emotionen zwischen Litauern und Deutschen” steht die Emotionspsychologie, die sich mit der Beschreibung und Erklärung menschlichen Verhaltens und Erlebens befasst. Viele Fragen, die in der Emotionspsychologie bearbeitet werden, leiten sich aus dem Streit zwischen den unterschiedlichen Traditionen ab. In dieser Arbeit wird ein kurzer Überblick über die Theorien der Emotionsforschung gemacht. Eine der wichtigsten Fragen in der Emotionsforschung ist die Definition einer Emotion und auch Klassifikation der Emotionen. Die Definitionen des Begriffs “Emotion” sind vielfälltig. In dieser Arbeit werden Emotionen als zeitlich begrenzte Zustände verstanden, die qualitativ näher bestimmt werden können (als Freude, Angst, Ärger etc.). Sie lassen sich auf drei Ebenen beschreiben: der Ebene des Erlebens (Gefühle), des Ausdrucks und der körperlichen Veränderungen. Diese drei Ebenen werden in der Arbeit näher besprochen. Der Schwerpunkt wird jedoch auf das Erleben der Emotionen (vor allem - der Emotion der Angst) gelegt unter besonderer Berücksichtigung der Geschlechts-und Kulturunterschiede im Emotionserleben und Emotionsausdruck. Die Arbeit setzt sich zum Ziel zu klären, welche Unterschiede im Emotionserleben und Angst sowohl litauische und deutsche Männer als auch litauische und deutsche Frauen aufweisen. Es ist zu erwähnen, dass solche Forschung in Litauen ganz neu ist. Aus dem Statistik-Teil dieser Arbeit wurden... [to full text]

Disertacijos tikslas yra įvertinti Kauno m. 25-64 metų gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu, medicinos pagalbos ir trumpalaikio bei ilgalaikio išgyvenimo pokyčius 1996 m. bei 2003-2004 m.: išanalizuojant 25-64 metų Kauno m. gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu, mirštamumo nuo ūminio miokardo infarkto ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklių pokyčius 1996-2004 m.; įvertinant medicinos pagalbos apimtį bei ypatumus Kauno m. 25-64 metų gyventojams, ištiktiems ūminio miokardo infarkto, 1996 m. bei 2003-2004 m.; nustatant 25-64 metų Kauno m. gyventojų, ištiktų ūminio miokardo infarkto, trumpalaikį išgyvenimą 1996 m. bei 2003-2004 m.; įvertinant 25-64 metų Kauno m. gyventojų, ištiktų ūminio miokardo infarkto, ilgalaikį išgyvenimą 1996 m. bei 2003-2004 m. / The aim of dissertation is to evaluate the trends in morbidity of acute myocardial infarction, medical care and the short term and long term survival in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004: to analyze the trends in the rates of morbidity of acute myocardial infarction, lethality from acute myocardial infarction and mortality from ischemic heart disease in Kaunas population aged 25-64 years from 1996 to 2004; to evaluate the extent and peculiarities of medical care provided for Kaunas population aged 25-64 years, who experienced acute myocardial infarction, in 1996 and in 2003-2004; to determine the short term survival after acute myocardial infarction in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004; to evaluate the long term survival after acute myocardial infarction in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004.

Visame pasaulyje daugėja pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu. Daugiau negu 1 mln. tokių pacientų yra taikoma pakaitinė inkstų terapija, kuri yra gyvybę gelbstintis gydymas. Gydymas hemodializėmis išlieka dažniausia pakaitinės inkstų terapijos rūšimi visuose pasaulio regionuose. Nežiūrint per paskutinius dešimtmečius įvykusios didelės medicinos pažangos ir pagerėjusios dializių techninės bazės, vis dar išlieka didelis hemodializėmis gydomų pacientų sergamumas bei mirtingumas ir gana prasta gyvenimo kokybė. Jų išgyvenimas nėra vienodas skirtingose šalyse, nes skiriasi valstybių geografiniai, socialiniai ir ekonominiai ypatumai bei sveikatos apsaugos politika. Todėl labai svarbu kiekvienoje valstybėje nagrinėti tokių pacientų išgyvenimą ir išskirti būtent tai šaliai būdingus išgyvenimą lemiančius veiksnius, kad iš esmės būtų galima pagerinti šios didėjančios pacientų populiacijos gyvenimo prognozę ir kokybę. Daugelyje pasaulio valstybių veikia inkstų ligų registrai, renkantys duomenis ir analizuojantys įvairių lėtinių inkstų ligų stadijų dažnį, gydymo būdus, pacientų mirtingumą bei jų išgyvenimą. Lietuvoje kol kas nėra oficialaus inkstų ligų registro, todėl ilgai buvo nežinomi net pagrindiniai demografiniai sergančiųjų galutiniu inkstų nepakankamumu rodikliai. Todėl mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu ir gydomų hemodializėmis, išgyvenimą bei su juo susijusius veiksnius. Į tyrimą įtraukti visi Lietuvos pacientai... [toliau žr. visą tekstą] / End-stage renal disease is highly prevalent worldwide, with more than 1 million patients undergoing renal replacement therapies, which are a life-saving treatment for such patients. Haemodialysis remains the most common treatment modality in all regions of the world. Despite many technical advances in the medical care and in the delivery of dialysis over the past years, mortality and morbidity of dialysis patients remains persistently high and their quality of life is rather poor. Survival rates differ among countries and registries. International differences in the mortality of dialysis patients are probably related to differences in population demographics, renal disease, lifestyle and socioeconomic status. Therefore, it is extremely important to investigate survival of such patients in each country and to identify characteristic risk factors in order to improve outcomes. In most countries, renal registries are responsible for end-stage renal disease data collection, analysis and reporting. There is no renal registry in Lithuania and regular information about patients on dialysis in Lithuania is not available. The aim of our study was to estimate the survival of patients on chronic haemodialysis in Lithuania and to identify associated risk factors. All patients who started chronic haemodialysis in Lithuania between 1 January, 1998, and 31 December, 2005, were enrolled. For the first time in Lithuania, survival of patients on chronic haemodialysis and associated risk factors... [to full text]

End-stage renal disease is highly prevalent worldwide, with more than 1 million patients undergoing renal replacement therapies, which are a life-saving treatment for such patients. Haemodialysis remains the most common treatment modality in all regions of the world. Despite many technical advances in the medical care and in the delivery of dialysis over the past years, mortality and morbidity of dialysis patients remains persistently high and their quality of life is rather poor. Survival rates differ among countries and registries. International differences in the mortality of dialysis patients are probably related to differences in population demographics, renal disease, lifestyle and socioeconomic status. Therefore, it is extremely important to investigate survival of such patients in each country and to identify characteristic risk factors in order to improve outcomes. In most countries, renal registries are responsible for end-stage renal disease data collection, analysis and reporting. There is no renal registry in Lithuania and regular information about patients on dialysis in Lithuania is not available. The aim of our study was to estimate the survival of patients on chronic haemodialysis in Lithuania and to identify associated risk factors. All patients who started chronic haemodialysis in Lithuania between 1 January, 1998, and 31 December, 2005, were enrolled. For the first time in Lithuania, survival of patients on chronic haemodialysis and associated risk factors... [to full text] / Visame pasaulyje daugėja pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu. Daugiau negu 1 mln. tokių pacientų yra taikoma pakaitinė inkstų terapija, kuri yra gyvybę gelbstintis gydymas. Gydymas hemodializėmis išlieka dažniausia pakaitinės inkstų terapijos rūšimi visuose pasaulio regionuose. Nežiūrint per paskutinius dešimtmečius įvykusios didelės medicinos pažangos ir pagerėjusios dializių techninės bazės, vis dar išlieka didelis hemodializėmis gydomų pacientų sergamumas bei mirtingumas ir gana prasta gyvenimo kokybė. Jų išgyvenimas nėra vienodas skirtingose šalyse, nes skiriasi valstybių geografiniai, socialiniai ir ekonominiai ypatumai bei sveikatos apsaugos politika. Todėl labai svarbu kiekvienoje valstybėje nagrinėti tokių pacientų išgyvenimą ir išskirti būtent tai šaliai būdingus išgyvenimą lemiančius veiksnius, kad iš esmės būtų galima pagerinti šios didėjančios pacientų populiacijos gyvenimo prognozę ir kokybę. Daugelyje pasaulio valstybių veikia inkstų ligų registrai, renkantys duomenis ir analizuojantys įvairių lėtinių inkstų ligų stadijų dažnį, gydymo būdus, pacientų mirtingumą bei jų išgyvenimą. Lietuvoje kol kas nėra oficialaus inkstų ligų registro, todėl ilgai buvo nežinomi net pagrindiniai demografiniai sergančiųjų galutiniu inkstų nepakankamumu rodikliai. Todėl mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti pacientų, sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu ir gydomų hemodializėmis, išgyvenimą bei su juo susijusius veiksnius. Į tyrimą įtraukti visi Lietuvos pacientai... [toliau žr. visą tekstą]

The thesis presents the research on the experience of aliveness, planned on the basis of the theory of existential-phenomenological psychology and the conception of intersubjectivity. The critical analysis of literature has highlighted several inconsistencies within the concept of the experience of aliveness. The aims of the research were the following: a) to describe the phenomenological structure of the experience of aliveness; b) to reveal the regularities of the attribution of meanings to the experience of aliveness. With reference to the conception of intersubjectivity, six people aged 35-63 were selected to participate in the research, i.e. business managers and patients treated for depression. The unstructured interview method was employed and all research participants were asked the same initial question, “What does it mean for you to feel alive?” The research results were analysed with the help of the Interpretative Phenomenological analysis (IPA) method (according to Jonathan A. Smith). On the basis of the research findings, the following phenomenological definition has been developed: the experience of aliveness is a subjective status of emotional involvement of varying intensity, the main sources of which are the level of physical experience and interpersonal relations. The research has revealed that individual differences of the experience of aliveness are related to the following factors: emotional tension, the level of physical experience, interpersonal... [to full text] / Disertacijoje pristatytas gyvumo išgyvenimo tyrimas, suplanuotas remiantis egzistencine-fenomenologine psichologijos teorija ir intersubjektyvumo koncepcija. Kritinė literatūros analizė išryškino gyvumo išgyvenimo sampratos nenuoseklumus. Tyrimu siekta: a) aprašyti gyvumo išgyvenimo fenomenologinę struktūrą; b) atskleisti reikšmių gyvumo išgyvenimui priskyrimo dėsningumus. Remiantis intersubjektyvumo koncepcija, dalyvauti tyrime buvo atrinkti šeši 35-63 m. asmenys: verslo srityje dirbantys vadovai ir depresija sergantys ligoniai. Buvo atliktas nestruktūruotas interviu su visiems vienodu pradiniu klausimu: „Ką jums reiškia jaustis gyvam/ai?“. Tyrimo duomenys išanalizuoti pasitelkus interepretacinės fenomenologinės analizės metodą (pg. J.A.Smith). Remiantis tyrimo rezultatais buvo suformuluotas šis fenomenologinis apibrėžimas: gyvumo išgyvenimas – tai subjektyvi kintančio intensyvumo emocinio įsitraukimo būsena, kurios pagrindiniai šaltiniai – fizinis patyrimo lygmuo ir tarpasmeniniai santykiai. Tyrimas atskleidė, kad individualūs gyvumo išgyvenimo skirtumai yra susiję su šiais veiksniais: subjekto patiriama emocine įtampa, fiziniu patyrimo lygmeniu, tarpasmeniniais santykiais, laikiškumo išgyvenimu ir gebėjimu suteikti prasmę savo patyrimui. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad gyvumo išgyvenimas patiriamas optimalios fizinės, socialinės, psichologinės ir dvasinės stimuliacijos paieškos procese.