This thesis investigates being in the world of technologies on the basis of M. Heidegger's philosophy. My investigation relies mainly on Heidegger's magnum opus Being and Time in the first part of the work, and Question Concerning Technologies, in the second. As follows, first part of the paper is theoretical. It deals with the concepts of being and being-in-the-world. Heidegger says that we exist as Dasein (being-there) and Dasein relates to itself in its own being. Heidegger, nevertheless adds, that we are always thrown into the world. World itself makes up the worldhood – the relational whole or the network of worlds. Thus, the first part is an introduction to the second part which accordingly deals with the idea of being in the world of technologies. Heidegger claims that the essence of technologies is nothing technological. Rather, the essence of technology is Enframing (Gestell). Finally, I ask what does it mean to be human in a technological world? Can we gain a free relation to technologies? / Šiame magistro darbe nagrinėjama buvimo technologijų pasaulyje tema, remiantis M. Heideggerio filosofija. Pirmoji darbo dalis yra teorinė. Joje aptariamos būties, būties pasaulyje ir pasaulio pasauliškumo koncepcijos Heideggerio filosofijoje. „Būtyje ir laike“ Heideggeris būtį supranta kaip faktišką štai-būties (Dasein) ir būtybių (esybių) buvimą pasaulyje, t. y. mes visuomet esame pasaulyje dar prieš tai suprasdami (kitaip sakant, mes esame įmesti į pasaulį). Be to, mes patys keliame klausimą apie savo pačių būtį, egzistenciją (kodėl yra kažkas, o ne niekas arba kodėl aš egzistuoju?) Anot Heideggerio, mes egzistuojame pasaulyje, kuriame dar yra begalė pasaulių (pasaulis pasauliškas). Vienas iš tų pasaulių – technologinis. Taigi, antroji darbo dalis pirmosios tąsa, tačiau iš praktinės pusės. Antroje dalyje aptariama būties technologijų pasaulyje tema, remiantis Heideggerio „Technologijų klausimu“. Heideggeris nurodo, kad technologijų esmė nėra technologiška. Jis įvardina, kad technologijų esmė veikiau yra Gestell. Galiausiai, darbo pabaigoje keliamas klausimas, ką reiškia būti žmogumi technologijų pasaulyje? Ar galimas laisvas santykis su technologijomis?

The thesis presents the research on the experience of aliveness, planned on the basis of the theory of existential-phenomenological psychology and the conception of intersubjectivity. The critical analysis of literature has highlighted several inconsistencies within the concept of the experience of aliveness. The aims of the research were the following: a) to describe the phenomenological structure of the experience of aliveness; b) to reveal the regularities of the attribution of meanings to the experience of aliveness. With reference to the conception of intersubjectivity, six people aged 35-63 were selected to participate in the research, i.e. business managers and patients treated for depression. The unstructured interview method was employed and all research participants were asked the same initial question, “What does it mean for you to feel alive?” The research results were analysed with the help of the Interpretative Phenomenological analysis (IPA) method (according to Jonathan A. Smith). On the basis of the research findings, the following phenomenological definition has been developed: the experience of aliveness is a subjective status of emotional involvement of varying intensity, the main sources of which are the level of physical experience and interpersonal relations. The research has revealed that individual differences of the experience of aliveness are related to the following factors: emotional tension, the level of physical experience, interpersonal... [to full text] / Disertacijoje pristatytas gyvumo išgyvenimo tyrimas, suplanuotas remiantis egzistencine-fenomenologine psichologijos teorija ir intersubjektyvumo koncepcija. Kritinė literatūros analizė išryškino gyvumo išgyvenimo sampratos nenuoseklumus. Tyrimu siekta: a) aprašyti gyvumo išgyvenimo fenomenologinę struktūrą; b) atskleisti reikšmių gyvumo išgyvenimui priskyrimo dėsningumus. Remiantis intersubjektyvumo koncepcija, dalyvauti tyrime buvo atrinkti šeši 35-63 m. asmenys: verslo srityje dirbantys vadovai ir depresija sergantys ligoniai. Buvo atliktas nestruktūruotas interviu su visiems vienodu pradiniu klausimu: „Ką jums reiškia jaustis gyvam/ai?“. Tyrimo duomenys išanalizuoti pasitelkus interepretacinės fenomenologinės analizės metodą (pg. J.A.Smith). Remiantis tyrimo rezultatais buvo suformuluotas šis fenomenologinis apibrėžimas: gyvumo išgyvenimas – tai subjektyvi kintančio intensyvumo emocinio įsitraukimo būsena, kurios pagrindiniai šaltiniai – fizinis patyrimo lygmuo ir tarpasmeniniai santykiai. Tyrimas atskleidė, kad individualūs gyvumo išgyvenimo skirtumai yra susiję su šiais veiksniais: subjekto patiriama emocine įtampa, fiziniu patyrimo lygmeniu, tarpasmeniniais santykiais, laikiškumo išgyvenimu ir gebėjimu suteikti prasmę savo patyrimui. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad gyvumo išgyvenimas patiriamas optimalios fizinės, socialinės, psichologinės ir dvasinės stimuliacijos paieškos procese.