Darbo autorius: Sandra Debeikienė Darbo tema: Virtualiojo pasaulio TV produkcijos įtakos vaikų projekcijoms Darbo rengimo vieta: Lietuvos žemės ūkio universitetas. Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. Akademija, 2008 metai Darbe yra: 1 lentelė, 27 paveikslėliai Literatūros šaltinių: 50 Tyrimo objektas: Televizijos laidų turinio projekcijos vaikų piešiniuose ir žaidimuose. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė; 2. Vaiko piešinio analizė remiantis projekcinio testo ,,Namas. Medis. Žmogus” (lietuvių kalba parengė –doc.R.Adamonienė) bei A.Vegnerio pateiktų psichologinių piešinių testų elementais; 3. Stebėjimas; 4. Kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai savo piešiniuose dažniausiai projektuoja animacinių filmų veikėjus bei siužetus. Ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimuose atsispindi filmų ir laidų skirtų suaugusiems siužetai ir veikėjai.Berniukai dažniau negu mergaitės savo žaidimuose projektuoja neigiamų animacinių ir meninių filmų veikėjų elgesio elementus. Iškelta hipotezė, kad virtualiojo pasaulio video produkcijos (televizijos laidų) turinys turi poveikį vaikams ir tas poveikis atsispindi vaikų piešiniuose ir žaidimuose pasitvirtino. / Author of the work: Sandra Debeikienė The theme of the work: The intluence of TV produce‘s unreal world for children‘s reflections Place of the work‘s preparation: Agricultural University of Lithuania. Department of Profession Education and Psycology. Academy, 2008. Volume of the work: 65 pages The work has: 1 table, 15 drawings The number of literature’s sources: 50 The object of the research: Reflection of TV broadcoasting’s content in children’s drawings and games. Methods of the reseach: 1. The literature analysis; 2.The analysis of child’s drawing going on the reflection test "A house. A tree. A Human” [the compilen – pro. R.Adamonienė] and A. Vagner’s psychology test of drawing; 3. Observation; 4. Date’s analysis. Results of the research: Results of the research shon that children most often reflect the characters of animated films. The characters of the fims for adults reflect in pre school age children’s games and dranings. Boys, companing nith girls, more often reflecht elements of negative film’s characters.

Šis rašto darbas - tai ES diskusijų ir mokslinių šaltinių apibendrinimas apie tinkamiausią galios balansą tarp Briuselio ir šalių narių migracijos reguliavimo aspektu. Autorius teigia, kad fundamentalias vertybines diskusijas nacionalinių valstybių politikoje provokuojantis migracijos procesas negali būti mechaniškai (niveliuojant esamus didžiulius skirtumus tarp valstybių) perduotas ES kompetencijai be didelių nuostolių Europos šalims ir gyventojams. Anot autoriaus, ES neturi tapti Jungtinėmis Europos valstijomis, t.y. nauja supervalstybe, bet turi stiprinti savo “nišas”: pagalbos trečiosioms šalims politiką, žmogaus teisių apsaugą, tyrimų ir universalios migracijos statistikos kaupimą. Iki šiol Migracijos ir Vystymosi (pagalbos) bei Naujosios kaimynystės politikos bendrumas yra nepakankamai išnaudojamas ES lygmeniu. Migracija vis dar susieta su saugumu ir sienų kontrole, tačiau Europos atsiribojimas nuo likusio pasaulio tik skatina nestabilumą ir didiną nelegalią migraciją. / This paper examines EU's migration policy development. The paper presents a short review of literature and current discussions about the appropriate balance of powers between EU institutions and member states in migration issues. The paper argues that mechanical shift of the responsibility from national to supranational agencies, will not provide satisfactory solutions to the challenges related to migration issues both within the EU area and the world in general. Migration is changing our understanding of regional integration processes, challenging the idea of a united states of Europe. It is almost impossible to regulate migration, especially by hard measures such as border control. Instead concentration upon migration limitations, mass deportations, "border-walls", active migrant detention and assimilation, EU has to examine other possible alternatives of police measures to provide better and more effective aid directed towards the reasons for migration. Migration issues must to a larger degree be incrementally transferred from security issues and connected to the development and neighbourhood policy agenda as well as Lisbon strategy objectives (problems of competitiveness, demographical tensions etc.). Especially when it comes to the developing world EU should increase their effort on poverty reduction, brain drain and facilitate political stability and circular migration. The neo-liberal dominance on political and economical policies, lead to a perception of the world... [to full text]

This thesis investigates being in the world of technologies on the basis of M. Heidegger's philosophy. My investigation relies mainly on Heidegger's magnum opus Being and Time in the first part of the work, and Question Concerning Technologies, in the second. As follows, first part of the paper is theoretical. It deals with the concepts of being and being-in-the-world. Heidegger says that we exist as Dasein (being-there) and Dasein relates to itself in its own being. Heidegger, nevertheless adds, that we are always thrown into the world. World itself makes up the worldhood – the relational whole or the network of worlds. Thus, the first part is an introduction to the second part which accordingly deals with the idea of being in the world of technologies. Heidegger claims that the essence of technologies is nothing technological. Rather, the essence of technology is Enframing (Gestell). Finally, I ask what does it mean to be human in a technological world? Can we gain a free relation to technologies? / Šiame magistro darbe nagrinėjama buvimo technologijų pasaulyje tema, remiantis M. Heideggerio filosofija. Pirmoji darbo dalis yra teorinė. Joje aptariamos būties, būties pasaulyje ir pasaulio pasauliškumo koncepcijos Heideggerio filosofijoje. „Būtyje ir laike“ Heideggeris būtį supranta kaip faktišką štai-būties (Dasein) ir būtybių (esybių) buvimą pasaulyje, t. y. mes visuomet esame pasaulyje dar prieš tai suprasdami (kitaip sakant, mes esame įmesti į pasaulį). Be to, mes patys keliame klausimą apie savo pačių būtį, egzistenciją (kodėl yra kažkas, o ne niekas arba kodėl aš egzistuoju?) Anot Heideggerio, mes egzistuojame pasaulyje, kuriame dar yra begalė pasaulių (pasaulis pasauliškas). Vienas iš tų pasaulių – technologinis. Taigi, antroji darbo dalis pirmosios tąsa, tačiau iš praktinės pusės. Antroje dalyje aptariama būties technologijų pasaulyje tema, remiantis Heideggerio „Technologijų klausimu“. Heideggeris nurodo, kad technologijų esmė nėra technologiška. Jis įvardina, kad technologijų esmė veikiau yra Gestell. Galiausiai, darbo pabaigoje keliamas klausimas, ką reiškia būti žmogumi technologijų pasaulyje? Ar galimas laisvas santykis su technologijomis?

Šiame darbe pateikiama išsami kūno fenomeno, kūno buvimo pasaulyje ir intersubjektyvumo analizė, paremta Merleau-Ponty fenomenologine teorija. Siekiant adekvačiai įvertinti Merleau-Ponty fenomenologinės teorijos savitumą bei išryškinti svarbiausius jos aspektus, darbas pradedamas nuo bendros fenomenologijos apžvalgos bei jos santykio su psichologija, intelektualizmu bei pozityvizmu. Pats Merleau-Ponty savo darbuose daug polemizuoja būtent su psichologistinėmis, intelektualistinėmis bei pozityvistinėmis sąmonės ir suvokimo teorijomis, todėl manoma, jog pirmoje darbo dalyje pateikta analizė yra tikslinga. Pagrindinis šio darbo tikslas – analizuojant Merleau-Ponty veikalus ir kritinę literatūrą, atskleisti fenomenologinės kūno sampratos eksplikaciją Merleau-Ponty fenomenologijoje, išryškinant šio prancūzų mąstytojo kūniškumo fenomeno apibrėžties specifiškumą bei originalumą. Aiškindamas savąją filosofijos trajektoriją, Merleau-Ponty pripažįsta, jog išgyventa patirtis yra pirminė, teigdamas, jog suvokiantis protas yra „inkarnuotas“ protas. Be to, suvokimas nėra vien išorinio pasaulio poveikio kūnui rezultatas, nes net jeigu kūnas ir skiriasi nuo pasaulio, kuriame gyvena, vis tiek nėra nuo jo atskirtas. Iš tiesų suvokiančio organizmo tiesioginis sąlytis su aplinka ir sudaro paties suvokimo esmę. Tai reiškia, jog nėra bendrojo suvokimo – sąvokos, kuri paverstų jį abstrakčiu visuotinumu; suvokimas egzistuoja tik tiek, kiek jis išgyventas pasaulyje. Būtent „gyvoji“ suvokimo ir kūno... [toliau žr. visą tekstą] / This Master degree attainment Thesis provides a detailed analysis of phenomenon of Body, physical presence in the world and intersubjectivity, based on phenomenological theory of Maurice Merleau-Ponty. In order to adequately assess the Merleau-Ponty‘s phenomenological theory of identity and to highlight the most important aspects of it, the work begins on the overall review of phenomenology and its relation to psychology, intellectualism and positivism. Merleau-Ponty himself in his writings did debate a lot with psychological, intellectualistic and positivistic theories of perception, so accordingly the author of this thesis thinks that the presented analysis ir purposeful. The main purpose of this work – to analyze the works of Merleau-Ponty and the critical literature on the concept of the body to reveal the phenomenological explication of the phenomenology of Merleau-Ponty, highlighting the phenomenon of corporeality is the definition of the specificity and originality. When explaining the path of his philosophy, Merleau-Ponty admits that lived experience is primary, saying that the conscious mind is "embodied" mind. In addition, the perception of the outside world is not the result of world‘s impact on body, because even if the body is different from the world in which the body lives, it‘s still not separated from it. In reality the direct contact of the organism and it‘s environment is the only source of the essential perception. This means that there is no common... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinės televizijos funkcijos, jų vaidmenys visuomenės gyvenime. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai reflektuoti televizijos ir visuomenės sąveikos problematiką, išanalizuoti jos apraiškos formas. Pagrindiniai darbo uždaviniai – aptarti aktualiausias, matomas ir užslėptas televizijos funkcijas, ištirti jų sąsajas su visuomenės vertinimu, atskleisti televizijos ir visuomenės sąveikos problemiškumą. Darbe naudotasi teoriniais mokslinių veikalų ir publicistikos analizės, lyginimo bei apibendrinimo metodais, taip pat empiriniu anketinės apklausos metodu. Darbe prieita išvados, kad naudodamasi specifiniais poveikio būdais, televizija reflektuoja iškreiptą pasaulio vaizdą, kurį pateikdama patraukliais būdais ir formomis, nesunkiai gali primesti auditorijai. Kritiškai vertinti televizijos turinį geba tik mažesnė dalis visuomenės, o tuo tarpu didesnei daliai, nesuvokiančiai perskyros tarp realaus ir medijuoto pasaulio vaizdo, kyla pavojus televizijos realybę traktuoti kaip tikrą. Televizijos modeliuojamos situacijos imamos taikyti asmeniniame gyvenime, daro įtaką visuotinių ir asmeninių vertybių suvokimui. Be to, skatina tam tikrus veikimo impulsus. Problemiškumas slypi tame, kad televizijai siekiant komercinės naudos, jos turinys yra veikiamas konkrečių tikslų turinčių interesų grupuočių. Siekdama ekonominės naudos, televizija iškreipia realią pagrindinių visuomenės sferų – politikos, ekonomikos ir kultūros – situaciją. Tokias teorines išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / The master paper deals with functions of modern television, its roles in society’s life. Its aim is to reflect issues of television and society interaction theoretically and empirically, analyze its forms of manifestation. The main objectives of the paper are: to discuss the most relevant, visible and covert functions of television, explore their correlation with society’s evaluation, reveal complication of society and television interaction. In the paper methods of theoretical scientific work and publicity analysis were applied as well as the method of comparing and generalizing. The empirical method of inquiry by filling questionnaires was also used. In this paper the conclusion was drawn that television, applying peculiar ways of effect, reflects warped view of the world, which, presented by attractive ways and forms, can be easily imposed to the audience. Only the minority of society is able to evaluate content of television critically, whereas for the majority, which does not realize the difference between the real and mass media view of the world, there is a risk to treat television reality as real. Simulating television situations has been applied in personal life, thus influencing realization of general and personal values. In addition, it stimulates particular impulses of action. Complication lies in the fact that as television is seeking for commercial benefit, its content is affected by interest groups which have particular goals. While seeking for economic benefit... [to full text]

Darbe aptariamas Vakarų (lietuvių kultūra) ir Rytų kultūrų santykis ir jungiamoji jų grandis – mitas, pateikiama mitinė Donaldo Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ analizė. Analizuojamą romano pasaulį skirstome į tris personažo gyvenimo sferas: gyvenimą su gamta, gyvenimą su žmonėmis, gyvenimą su dvasinėmis esybėmis. Pastebėta, kad pagrindinis romane vaizduojamas objektas yra ežeras. Jis simbolizuoja pirminį chaosą. Ežero centre – dieviško grožio ir didžiulės energijos sala, ji taip pat yra visos romano erdvės centras. Ežero pakraščiai įkūnija mitinio pasaulio dalis: vienoje pusėje pelkė – anapusinis pasaulis, kitoje dvaras – žmogaus gyvenamasis pasaulis. Kuo toliau į pakraščius nuo salos, tuo aplinka klaidesnė. Dvaro gyventojai nesikeičia nei išvaizda, nei charakteriu, pagrindinio veikėjo Gabrieliaus Aušauto pasikeitimai priklauso nuo jo gyvenimo dvare laiko. Dvaro šeimininkę Augustę, pasaulio tvarkos prižiūrėtoją, nužudo jos virėja Juta, nes pastaroji nori sustabdyti kosmoso kūrimąsi ir grąžinti pasaulį į chaosą. Pelkėje gausu fantastinių veikėjų nesybių, arba anattų. Budizmo filosofijoje anattos sąvoka reiškia besieliškumą, vientisos ir patvarios esybės nebuvimą. Anattos savo pažiūromis į pasaulį teigia skirtingų teologinių ir filosofinių minčių susimaišymą, mirties visagališkumą. Ilgainiui pagrindinis veikėjas virsta anatta. Pagrindinės romano temos – amžinybė, chaoso ir kosmoso kova, pasaulio pirmapradiškumas, kurį žmogus išvysta tik miręs. / This paper deals with intercultural dialogue between Western culture (Lithuanian) and Eastern culture. We suggest to think of myth as a connection between those two cultures in Donaldas Kajokas’s Novel "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys". The main object of this novel is a lake. It symbolizes the primordial chaos. In the middle of the lake there is an island of divine beauty and enormous energy. In this novel the center of the space is an island. The edges of the lake embody the sections of the mythical world. On one side there is a swamp – the ulterior world. On the other side there is a manor house – the man‘s living place. Manor residents do not change their appearance neither their character. The main character Gabrielius Ašautas changes depends on the time he spends in the manor house. The manor house hostess Augusta is the warden of the world order. She was killed by her kitchener Juta because the last-mentioned wants to stop the creation of the cosmos and to recreate the chaos. There are a lot of unreal creatures in the swamp, so-called anatta. In Buddhism, the term anatta refers to the notion of soulless. Eventually the main character turns into anatta. The main themes in this novel are: an eternity, struggle between chaos and cosmos, and the primordiality of the world.

Diskusijoje, vykusioje tarp Gadamer ir Habermas, socialinių mokslų ir tradicijos kontekstuose buvo nagrinėjami kalbos, istorijos ir supratimo ribų bei universalumo klausimai. Šioje diskusijoje dalyviai filosofiškai sprendžia pažinimo partikuliarumo ir istoriškumo problemas. Filosofinė hermeneutika, kaip universali žmogiškojo supratimo teorija, ir socialinė kritinė teorija, kaip disciplina, išlaisvinanti visuomenę nuo prievartos, supriešina savo pozicijas dėl supratimo ribų ir universalumo. Darbe išryškinamas ir nagrinėjamas svarbiausios hermeneutinės filosofijos ir socialinės kritinės teorijos sampratos. Diskusijos tarp Gadamer ir Habermas epicentre yra žmogiškojo pažinimo universalumo klausimas. Šios diskusijos pagrindą sudaro šešių kategorijų priešprieša: trijų Gadamer – dialogas, tradicija ir horizontų susiliejimas, ir trijų Habermas – komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės situacijos. 1. Centrinis Gadamer filosofinės hermeneutikos klausimas – kalbinio ir istorinio supratimo universalumas, kuris traktuojamas kaip dialogo, tradicijos ir horizontų susiliejimo dialektika. Gadamer, sistemingai tirdamas objekto ir subjekto priklausymą istorijai, plėtoja universalaus, kalbiškai įtarpinto, istorinio supratimo galimybes. 2. Centrinis Habermas epistemologijos klausimas yra pamatinių kalbinio ir istorinio pažinimo principų universalumas, kuris įvardinamas komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės dialektikos sampratomis. Habermas... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of language, history and understanding have been approached in discussion between Gadamer and Habermas, in the context social sciences and tradition. The participants have philosophically analysed problems of particularity and historicity of understanding. Philosophical hermeneutics, as universal theory of human reason, and social critical theory, as a discipline which emancipate society from violence, contra positioned their positions on understanding limits and universality. This contraposition of main concepts of hermeneutical philosophy and social critical theory were highlighted in this research. There is a question of universality of human reason in epicentre of discussion between Gadamer and Habermas. Basis of the discussion consist of contraposition of six categories: three of Gadamer – dialogue, tradition and fusion of horizons and three of Habermas – communicative action, living world and ideal speech situation. 1. Universality of linguistic and historic understanding are the main questions of Gadamer philosophical hermeneutics. This universality is treated as dialectic of dialogue, tradition and fusion of horizon. Gadamer systematically inquired dependence of object and subject to the history and developed possibilities for universal, linguistically mediated, historical understanding. 2. Main question of Habermas epistemology is the question of universality of linguistic and historic principles. This problem is expressed in conceptions of communicative... [to full text]

Nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonės – tai Web 2.0 aplinkos, leidžiančios naudotojams sąveikauti, kurti turinį ir juo dalintis. Šiose priemonės naudotojai nebe pasyviai vartoja pateiktą informaciją, o sukuria didžiąją dalį turinio. Trimačiai virtualieji, priklausantys nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonių grupei, išsiskiria navigacine sistema, naudotojo atliekamomis užduotimis ir naudotojų bei virtualių objektų sąveikos būdais. Tradicinės programinės įrangos panaudojamumo vertinimo metodikos neapima šių specifinių virtualiųjų pasaulių apsektų, todėl magistro baigiamajame darbe atlikta išsami nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonių panaudojamumo analizė, kurios pagrindu kuriama trimačių virtualiųjų pasaulių panaudojamumo vertinimo metodika. Kuriant šią metodiką taip pat panaudoti atlikto naudotojų patirčių tyrimo rezultatai. Aprašytas euristinis vertinimas taikytas pasirinktiems trimačiams virtualiesiems pasauliams ir tokiu būdu metodikos aktualumas pagrįstas ne tik teorinėmis prielaidomis, bet ir praktinio tyrimo rezultatais. / Online communication and collaborations tools are Web 2.0 applications, which allows users’ interaction, content creation and sharing. In contrast to websites where users are limited to the passive viewing of information, these tools are dependent on content which is created by users. Online virtual worlds belongs to the group of online communication and collaborations tools and distinguishes by navigational system, user tasks and manners of interaction between users and objects. Traditional methodologies do not cover these specific aspects. Therefore this paper presents the thorough analysis of online communication and collaboration tools usability. On the basis of this analysis, there is a methodology created for evaluation online virtual world’s usability. Development of this methodology required the results of literature review analysis and performed users experience research. Described heuristic assessment was applied for chosen online virtual worlds, thus the relevance of methodology was reasoned not only by theoretical assumptions, but by results of practical research as well.

Magistro darbo objektas – Žiniatinklio 2.0 įrankiai. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti Žiniatinklio 2.0 įrankių įtaką ir poreikį aukštajame moksle (studijose). Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išskirti pagrindines Žiniatinklio 2.0 charakteristikas ir nustatyti jų poveikį aukštojo mokslo studijoms; išanalizuoti, palyginti ir išskirti Žiniatinklio 2.0 įrankių pagrindinius principus ir nustatyti, kokius įrankius tikslinga integruoti į aukštojo mokslo studijas; ištirti Žiniatinklio 2.0 įrankių (ne)naudojimo priežastis aukštojo mokslo studijose ir nustatyti konkrečių, potencialą turinčių įrankių, poreikį. Rengiant darbą naudoti teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teorinei daliai apibendrinti naudota analizės ir lyginamasis metodai. Žiniatinklio 2.0 įrankiams ir mokymo modelių transformacijoms struktūrizuoti, naudota apibendrinimo, dedukcijos, grupavimo, lyginamasis ir sintezės metodai. Empiriniai tyrimo metodai: apklausos (ekspertų interviu, grupinė diskusija, interviu). Magistro darbe buvo nagrinėtos pedagoginių inovacijų, mokymo modelių ir kitų svarbių magistro temai elementų interpretacijos pasauliniu mastu, remiantis įvairių pasaulio šalių mokslininkų darbais (C. Mcloughlin, M. Lee, Goodfellow, A. Chan, C. Barnatt, D. Huang, R. Behara, M. Rich, N.B. Dohn, P. Daniels M. Ebner). Nustatytas Žiniatinklio 2.0 ir kitų IKT poveikis aukštojo mokslo studijoms: procesams, subjektams, objektams. Atsižvelgiant į diskutuotiną ir nenusistovėjusį Aukštojo mokslo 2.0 modelį... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the master paper is the potential integration of Web 2.0 tools in Higher Education. First of all, scientific literature was analyzed to reveal the main principles of Web 2.0 and its impact to Higher Education studies. However, three main principles of modern Higher Education 2.0 conception were determined. The first principle is the usage of new resources on the Internet for learning and teaching. They include all the content on the Internet generated with Web 2.0 tools, such as Blogs, Wikis, Podcasts, RSS, Social Bookmarks and more. The second principle is the new teaching and learning strategies. They should adopt a collaborative work, particular Web 2.0 tools, and the appropriate pedagogy methods. The main focus should be driven to the student evaluation, new competencies and skills to the students, and lecturers’ attitude to student. The third principle is new pedagogy models. The main focus is the pedagogy changes that should all include student-oriented approaches, such as conectivizm, social constructivism and others. A lot of new terms combined with “2.0” were presented in the scientific literature. However, all of them, such as Higher Education 2.0, E-learning 2.0, Pedagogy 2.0, Teaching Model 2.0 are still on the hot discussions among scientists as well as LMS specialists thought there are new thoughts of Higher Education 3.0. There are various suggestions for lecturers and institutions giving references for them what to start from... [to full text]