Darbo autorius: Sandra Debeikienė Darbo tema: Virtualiojo pasaulio TV produkcijos įtakos vaikų projekcijoms Darbo rengimo vieta: Lietuvos žemės ūkio universitetas. Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. Akademija, 2008 metai Darbe yra: 1 lentelė, 27 paveikslėliai Literatūros šaltinių: 50 Tyrimo objektas: Televizijos laidų turinio projekcijos vaikų piešiniuose ir žaidimuose. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė; 2. Vaiko piešinio analizė remiantis projekcinio testo ,,Namas. Medis. Žmogus” (lietuvių kalba parengė –doc.R.Adamonienė) bei A.Vegnerio pateiktų psichologinių piešinių testų elementais; 3. Stebėjimas; 4. Kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai savo piešiniuose dažniausiai projektuoja animacinių filmų veikėjus bei siužetus. Ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimuose atsispindi filmų ir laidų skirtų suaugusiems siužetai ir veikėjai.Berniukai dažniau negu mergaitės savo žaidimuose projektuoja neigiamų animacinių ir meninių filmų veikėjų elgesio elementus. Iškelta hipotezė, kad virtualiojo pasaulio video produkcijos (televizijos laidų) turinys turi poveikį vaikams ir tas poveikis atsispindi vaikų piešiniuose ir žaidimuose pasitvirtino. / Author of the work: Sandra Debeikienė The theme of the work: The intluence of TV produce‘s unreal world for children‘s reflections Place of the work‘s preparation: Agricultural University of Lithuania. Department of Profession Education and Psycology. Academy, 2008. Volume of the work: 65 pages The work has: 1 table, 15 drawings The number of literature’s sources: 50 The object of the research: Reflection of TV broadcoasting’s content in children’s drawings and games. Methods of the reseach: 1. The literature analysis; 2.The analysis of child’s drawing going on the reflection test "A house. A tree. A Human” [the compilen – pro. R.Adamonienė] and A. Vagner’s psychology test of drawing; 3. Observation; 4. Date’s analysis. Results of the research: Results of the research shon that children most often reflect the characters of animated films. The characters of the fims for adults reflect in pre school age children’s games and dranings. Boys, companing nith girls, more often reflecht elements of negative film’s characters.

Nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonės – tai Web 2.0 aplinkos, leidžiančios naudotojams sąveikauti, kurti turinį ir juo dalintis. Šiose priemonės naudotojai nebe pasyviai vartoja pateiktą informaciją, o sukuria didžiąją dalį turinio. Trimačiai virtualieji, priklausantys nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonių grupei, išsiskiria navigacine sistema, naudotojo atliekamomis užduotimis ir naudotojų bei virtualių objektų sąveikos būdais. Tradicinės programinės įrangos panaudojamumo vertinimo metodikos neapima šių specifinių virtualiųjų pasaulių apsektų, todėl magistro baigiamajame darbe atlikta išsami nuotolinio bendravimo ir bendradarbiavimo priemonių panaudojamumo analizė, kurios pagrindu kuriama trimačių virtualiųjų pasaulių panaudojamumo vertinimo metodika. Kuriant šią metodiką taip pat panaudoti atlikto naudotojų patirčių tyrimo rezultatai. Aprašytas euristinis vertinimas taikytas pasirinktiems trimačiams virtualiesiems pasauliams ir tokiu būdu metodikos aktualumas pagrįstas ne tik teorinėmis prielaidomis, bet ir praktinio tyrimo rezultatais. / Online communication and collaborations tools are Web 2.0 applications, which allows users’ interaction, content creation and sharing. In contrast to websites where users are limited to the passive viewing of information, these tools are dependent on content which is created by users. Online virtual worlds belongs to the group of online communication and collaborations tools and distinguishes by navigational system, user tasks and manners of interaction between users and objects. Traditional methodologies do not cover these specific aspects. Therefore this paper presents the thorough analysis of online communication and collaboration tools usability. On the basis of this analysis, there is a methodology created for evaluation online virtual world’s usability. Development of this methodology required the results of literature review analysis and performed users experience research. Described heuristic assessment was applied for chosen online virtual worlds, thus the relevance of methodology was reasoned not only by theoretical assumptions, but by results of practical research as well.