Semestrinio darbo objektas yra asmeninių bibliotekų katalogai. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos asmeninių bibliotekų katalogų raidos bruožus. Darbo uždaviniai: apibrėžti asmeninės bibliotekos sąvokos vartojimo galimybes ir ypatumus, aptarti asmeninių bibliotekų katalogų kūrimo istorijos ir teorijos klausimus; išnagrinėti asmeninės bibliotekos katalogo atsiradimo aplinkybes; atskleisti dabartinę situaciją, susijusią su asmeninės bibliotekos katalogų kūrimu. Išanalizavus istorinius šaltinius, buvo prieita prie išvados, kad asmeninių bibliotekų katalogų atsiradimas Lietuvoje pagal chronologiją neatsilieka nuo tokių katalogų pradžios užsienyje. Apžvelgus asmeninių bibliotekų katalogų raidą, paaiškėjo, jog keitėsi ir tobulėjo katalogo forma, įrašo elementai, struktūra, sudarymo tikslai. Dauguma XVI–XVIII a. katalogų buvo rankraštiniai bei buvo kuriami siauriems uždaviniams atlikti – padėti išsaugoti ar atskleisti bibliotekos fondus, turto inventorinimas. XIX a. asmeninių bibliotekų katalogų sudarymo tikslai įvairuoja: praktiniai, tvarkant biblioteką, kolekcijos atspindėjimas bei viešinimas, bibliotekos turinio atspindėjimas. XIX a. asmeninių bibliotekų kataloguose pastebimos to meto švietimo ir kultūros gyvenimo tendencijos, išauga domėjimasis lietuviška knyga. XX a. pr. ir sovietmečio laikotarpiu labiausiai buvo paplitę inventoriniai knygų sąrašai bei atsiranda nauja katalogo rūšis – kortelinis katalogas. Aprašas tampa dar išsamesnis, įtraukiama kuo įmanoma daugiau elementų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of diploma work is private library catalog. The aim of work is to analyze the private library catalog creation history and succession. Goals of diploma work: to analyze the possibilities of private library definition usage; to discuss private library catalog creation history and theoretical aspects; to reveal private library catalogs creation situation nowadays. Private library catalogs appeared when their creators understood that book collection is needed to be organized and publicized. The most effective way to do it is to create a catalog. Private library catalogs appeared in Lithuania the same period of time as in Europe. While reviewing private library catalog features of development, it emerged that the catalog form, bibliographic records element, structure, creating aims, where changing, improving. While analyzing bibliophiles’ private library catalogs, there were highlighted tendentious catalog creating principles, methodical decisions (record elements, classification, and the structure of the catalog). Nevertheless, it is clearly seen the creativeness of every person, who is making his private library catalog. It is important to mention, that private library catalog creating is not massive even between bibliophiles. Book catalog creating using one chosen method is important effective work condition. That is why, before creating a book catalog, it is essential to decide what collection part is to catalog, what is the main catalog creating goal, to choose... [to full text]

Darbas skirtas tradicinių civilizacijų kultūros, meno simbolinės raiškos bei estetikos tyrinėjimams. Darbe apžvelgiami simbolinės kalbos suvokimo prielaidos ir funkcijos, išryškintos tradicionalizmo diskurse, taip pat svarbesni estetiniai ir kiti jų raiškos požymiai. Remiantis minėto diskurso perspektyva, aptariami ontologiniai pasaulio sąrangos principai ir jų sąsajos su tradicinėmis doktrinomis bei teorijomis. Analizuojami esminiai tradicinio ir modernaus mąstymo vertybinių sistemų skirtumai bei kūrybinio kelio ypatumai. / This thesis examines culture of traditional civilisations, its' symbolical expression and aethetics of art. The paper gives an overview on symbolic language perception assumptions and functions developed in the discourse of traditionalism, as well as important aesthetic and other features of their expression. On the basis of that discourse perspective, there is given a concept of worlds' ontological framework within the traditional doctrines and theories as well as analysis of essential differences between traditional and modern thought and value - systems.

Šiame darbe analizuojama kalendorinių švenčių tradicijos kaitos procesai pradedant tarpukariu ir baigiant nepriklausomybės laikotarpiu. Darbe nagrinėjama kaip skirtingais laikotarpiais vienos jų toliau tebešvenčiamos, kitos naujai atsiradusios išnyksta ar sėkmingai prigyja. Atkreipiamas dėmesys į kaitos procesą įtakojančias priežastis. Darbo objektas – teorinė tradicijos samprata ir kalendorinių švenčių tradicijos suvokimo kaita tarpukario, sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpiais. Darbe siekta apžvelgti teorinę tradicijos sąvokos traktuotę filosofiniame, istoriniame kontekstuose bei atlikti kalendorinių švenčių kaitos proceso analizę periodiniuose leidiniuose, remiantis trimis istoriniais laikotarpiais: tarpukariu, sovietmečiu, nepriklausomybe. Nuo XVIII a. iki XX a. šimtmečio tradicija laikyta barjeru, slopinančiu individualaus žmogaus vystymąsi ir kūrybą. Susiformavusi opozicija, galutinai atskyrė „gėrį“ nuo „blogio“, t.y. tradiciją nuo modernybės. Atraminė tradicijos sąvoka daugelio mokslininkų apribojama XVIII-XIX a. Tokie požiūriai į tradiciją, kaip parodė atlikta analizė, nėra išnykęs iki šiol. Kalendorinių švenčių aktualumas nemaža dalimi priklauso ne tik nuo žmonių poreikio, tačiau kartu ir nuo valstybės politinės, ekonominės situacijos. Svarbiausiomis šventėmis laikytos Kūčios, Kalėdos ir Velykos, atkartojančios religines ir etninės kultūros tradicijas, išliko mažiausiai pakitusios, nors religinis turinys stipriai sumenkęs. Toks elgesys „iš tradicijos“ gali... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses the changes of calendar feasts traditions beginning with interwar period and leading to independent period. This work deals with a question of how some feasts are still being celebrated in different eras, when at the same time new one disappear or flourish, circumstances of such a processes are considered. Main topic of work is theoretical understanding of tradition and calendar feasts traditions during periods of interwar, soviet and independence. Work is focused upon theoretical understanding of tradition in philosophical and historical context, as well as trying to accomplish analysis of the changes of calendar feasts in periodical publications by invoking three historical eras: interwar, soviet occupation and independence. Starting from 18th century up until 20th century tradition was thought as barrier suppressing human development and creativity. Such an attitude conclusively distinguished ’’good’’ and ’’evil’’, tradition and modernity. By many scientists, notion of tradition is restricted from 18th century to 19th century. Analysis shows, that suchlike positions are still alive. The importance of calendar feasts depends not only on needs of human beings but just as well on political and economical situation of particular State. Least changes are seen on those feasts which were considered to be the most important, Christmas Eve, Christmas and Easter, although religious content is much weaker. Such behaviour ’’from tradition’’ might be conditioned... [to full text]

<p>Tema disertacije, Kineski vrt &ndash; arhitektura i kultura vrta u kineeskoj<br />tradiciji i njena naučna pripadnost određeni su i uslovljeni<br />konceptualnom razlikom između evropskog i kineskog vrta. Ova razlika<br />ukratko glasi: evropski vrt se pretežno sadi, dok se kineski vrt<br />konsekventno gradi. Glavni predmet umetnosti građenja kineskog vrta<br />je jedinstvena artikulacija prostora koja podrazumeva izražajna<br />sredstva arhitekture ali i učešće gotovo svih elemenata koji su se<br />ikada razvili u kineskoj kulturi. Istraživanje obuhvata analizu<br />istorijskog razvoja, filozofsko &ndash; teorijske osnove estetike vrta,<br />morfologiju i tipologiju arhitektonskog prostora kao i analizu većeg<br />broja sačuvanih vrtova Ming i Ćing perioda.</p> / <p>This thesis aims to provide deeper insight into the art of landscaping as the<br />set of ideas and practices that governs Chinese traditional architecture. It is<br />based on multidisciplinary research on historical, cultural, philosophical and<br />artistic aspects of garden design. Examination is directed toward broadening<br />of domain knowledge as to create the base for different approach to what is<br />generally perceived as modern architecture. Theoretically and empirically it<br />suggests the importance of the articulation of site over the building design.<br />Each chapter explores different facts of the relationship between site and<br />architectural object.</p>

Darbe pristatomi šiuolaikiniai prietarai, kurie yra būdingi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lietuvių ir užsienio studentų bendruomenėms. Pagrindinis darbo objektas – studentų prietarai susiję su pasisekimu ar nepasisekimu egzaminų (atsiskaitymų) metu. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokius pagrindinius prietarus, praktikas ar turimus objektus, susijusius su pasisekimu ar nepasisekimu egzaminų metu, turi šiuolaikiniai lietuvių ir užsienio studentai. Kita vertus, siekiama išsiaiškinti pačių studentų požiūrį į jų atliekamus veiksmus ar turimus objektus. Darbas paremtas 2006 metų pavasarį bei 2008 metų pavasarį autorės surinkta medžiaga, kada pusiau struktūruoto interviu metodu (naudojant klausimynus) buvo apklausta 100 lietuvių ir 30 užsienio studentų studijuojančių VDU. Surinkti duomenys buvo sisteminti tipologiškai. Darbe aptariami įvairūs studentų turimi amuletai, pranašiški ženklai ar atliekami veiksmai, kurie įtakoja būsimus įvykius. Norint išvengti įtakos respondentų atsakymams, prietaro bei tikėjimo sąvokos klausimyne nenaudotos. Prietaro sąvoka buvo pradėta vartoti surinktos medžiagos sisteminimo eigoje, kada paaiškėjo, kad tik penktadalis šiuolaikinių lietuvių studentų nuoširdžiai tiki tuo, ką atlieka, ar tuo, ką turi. Pagrindinė sąvoka prietaras šiame darbe yra daugiau suprantama kaip neracionalus praeities požiūrių reliktas. Tačiau tarp studentų egzistuoja ir individualūs, kartais psichologinio pobūdžio prietarai, kurie yra arba, laikui bėgant, taip pat gali... [toliau žr. visą tekstą] / The research deals with contemporary superstitions in the Vytautas Magnus University (VMU) lithuanian and foreign students’ community. The main object of this investigation is students` superstitions that are related with success or failure during examinations. The purpose of this research is to analyze what kind of basic superstitions, non rational actions or objects nowadays lithuanian and foreign students use, that are related with success and failure during examinations, has dominion over nowadays students. On the other hand, to elucidate students opinions to the actions have been done or convictions they have. The work is based on the material that was gathered during the spring 2006 and during the spring 2008 when 100 of VDU lithuanian and 30 foreign students were quizzed by a partly structured interview (using questionnaires); The gathered data is systematized typologically. Various kinds of students’ amulets, fateful signals, and doings that influence forthcoming events are talked. In pursuance to avoid influence on the respondent answer, the concept superstition or belief was not used in the questionnaire. The concept superstition is started to use during systematizing the material when became clear that only the fifth part of nowadays students stated that they sincerely believe in the actions they do or the objects they have. The main concept superstition in this work is perceived as non rational relic of some standpoints of the past. On the other hand, some... [to full text]

Siekiama išanalizuoti dainų švenčių poveikį šiuolaikinei Lietuvos kultūrai. Apžvelgus Dainų švenčių įstatymo (2007), Dainų švenčių tradicijos 2007-2011 metų tęstinumo programos patvirtinimo, internetinių svetainių (llkc.lt dainusventes.lt, unesco.lt), sub-regioninių konferencijų rezoliucijų (2005-2007) turinius paaiškėjo, jog dažniausiai minimos dainų šventės, švenčių tradicijos, tęstinumas ir ugdymas. Apklausus Lietuvos gyventojus išsiaiškinta, kad dainų šventės reikšmingos dėl puoselėjamų vertybių ir tradicijų, etninės kultūros pristatymo, tačiau pačios šventės siejamos su pažintimis, laisvalaikiu, kolektyvinėmis pramogomis ir pakiliais jausmais. Šiuolaikinės melodijos nėra itin vertinamos. Dainų šventės daro teigiamą poveikį visuomenei (psichologiškai saugo nuo išmykimo grėsmės). Teigiamos nuomonės formavimui pasitelkiama žiniasklaida, visuomenės ugdymas ir integravimas, renginiai susiję su dainų švenčių tradicijos tęstinumu. / The goal of the study is to analyze the influence of song festivals on the contemporary Lithuanian culture. The Song Festival Law (2007), Approval of the Song Festival Tradition Continuity Programme for 2007-2011, internet websites (llkc.lt, dainusventes.lt and unesco.lt) and sub-regional conference resolutions (2005-2007) were reviewed and conclusions were drawn that song festivals, festival traditions and its continuity and development were regarded the most. Lithuanian residents were surveyed and it became clear that song festivals are valued highly for the values and traditions that they uphold and the representation of ethnic culture. Also, the festivals were linked to new acquaintances, leisure time, group activities and elevated mood. However, contemporary pieces are not highly valued. Song festivals have a positive impact on the society (they provide psychological protection from the threat of disappearance). To form positive opinion the following tools are employed: press, society education and integration and events related to the continuity of song festival tradition.

In this study we research sacral spaces of Lithuanian villages, from pagan places of worship to sacral spaces of nowadays confessions. The work is done according to chosen methods of analysis. Main target of this study is to research sacral structures settled in the turn of history, their composition units, epitomize compositional links and interconnection elements. Object boundaries, analyzed in the work, are defined physically, as appreciable bodies. The concept “space”, in different theories is interpreted as infinite entity or environment, which needs structure to exist. Particular confession’s sacral space harmony is influenced by symbolism, which shows up as a long-lasting tradition. The object, analyzed as constituent part of urbanism structures, existed from its early times, and created compositional models with public spaces of villages with other typology. Traditionally perceptible sacral objects stimulate images and symbolic expressions witch shows up as a long-term tradition.

In recent years, philosophy of history has somewhat outgrown the two fields of interests often prescribed to that branch of philosophy: historiosophy and historics. Ordinarily, this outgrowth is inspired by efforts to reflect new forms of historiography (such as microhistory or history of daily life). However, such a move is also employed in attempting to explain non-professional, pre-theoretical or even pre-thematic relation to historical past. A daily historical consciousness – a notion that has became possible only in the latest philosophy of history – is investigated here as a phenomenon of tradition. As is the case with all concepts, sense of the concept of tradition is flexible, given its history, development and future tendencies. In view of the usage of the word “tradition” in contemporary practical and theoretical contexts, it is clear that this concept enjoys few open means of further development. It can be radicalized, i.e., made into a fetish or almost into a slogan; on the contrary, it can be demonized. It can also be seen as the name of a phenomenon experienced in all lives, irrespective of the time and culture in which they are lived. Of course, levels and intensities of these experiences are different. In all senses, the term tradition denotes a human way to understand a social dimension of time, and to act in that time. From the philosophical point of view, tradition is an aspect of the intersubjectivity of consciousness, and as such possesses its own... [to full text] / Disertacijoje analizuojama tradicija kaip istorijos filosofijos problema. Disertacijos tikslas – ištirti tradicijos dinamiką kaip savitą laiko patirtį, parodant tradicijos sąvokos vietą ir jos produktyvumą šiuolaikinėje istorijos filosofijoje. Teorinis disertacijos pagrindas – fenomenologijos ir naratologijos sankirta, kuri pastaruosius kelis dešimtmečius formuojasi kaip atskira kultūros reiškinių apmąstymo metodika. Tradicijos tema istorijos filosofijoje plėtojama lygiagrečiai su doktrinomis, analizuojančiomis daugiasluoksnio, skirtingų tankių ir ritmų istorinio laiko patirtis. Fenomenologijoje ši tema atsiranda kaip intersubjektyvios laiko patirties apmąstymų tęsinys, naratologijoje – kaip pasakojimo situacijos ir dinamiškos pasakojimo struktūros analizės tąsa. Taigi naratyvo teorija, kaip ir fenomenologinė intersubjektyvumo teorija, įgalina tirti daugumą klausimų, susijusių su tradicijos fenomenu: istorinio laiko patirčių modusus, kolektyvinės atminties, naratyvinės tapatybės formavimosi klausimus. Pirmojoje bei antrojoje disertacijos dalyse parodoma tradicijos sąvokos raida istorijos filosofijos kontekste bei paaiškinamos prielaidos tradicijos kaip filosofinės problemos atsiradimui naratologijoje bei fenomenologijoje. Trečiojoje dalyje, remiantis abiejų krypčių teiginiais bei konceptais, ištiriami svarbiausi tradicijos kaip istorinio laiko patirties struktūriniai aspektai. Paskutinėje disertacijos dalyje analizuojamos tradicijos temos plėtojimo praktiniuose ir teoriniuose... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama tradicija kaip istorijos filosofijos problema. Disertacijos tikslas – ištirti tradicijos dinamiką kaip savitą laiko patirtį, parodant tradicijos sąvokos vietą ir jos produktyvumą šiuolaikinėje istorijos filosofijoje. Teorinis disertacijos pagrindas – fenomenologijos ir naratologijos sankirta, kuri pastaruosius kelis dešimtmečius formuojasi kaip atskira kultūros reiškinių apmąstymo metodika. Tradicijos tema istorijos filosofijoje plėtojama lygiagrečiai su doktrinomis, analizuojančiomis daugiasluoksnio, skirtingų tankių ir ritmų istorinio laiko patirtis. Fenomenologijoje ši tema atsiranda kaip intersubjektyvios laiko patirties apmąstymų tęsinys, naratologijoje – kaip pasakojimo situacijos ir dinamiškos pasakojimo struktūros analizės tąsa. Taigi naratyvo teorija, kaip ir fenomenologinė intersubjektyvumo teorija, įgalina tirti daugumą klausimų, susijusių su tradicijos fenomenu: istorinio laiko patirčių modusus, kolektyvinės atminties, naratyvinės tapatybės formavimosi klausimus. Pirmojoje bei antrojoje disertacijos dalyse parodoma tradicijos sąvokos raida istorijos filosofijos kontekste bei paaiškinamos prielaidos tradicijos kaip filosofinės problemos atsiradimui naratologijoje bei fenomenologijoje. Trečiojoje dalyje, remiantis abiejų krypčių teiginiais bei konceptais, ištiriami svarbiausi tradicijos kaip istorinio laiko patirties struktūriniai aspektai. Paskutinėje disertacijos dalyje analizuojamos tradicijos temos plėtojimo praktiniuose ir teoriniuose... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, philosophy of history has somewhat outgrown the two fields of interests often prescribed to that branch of philosophy: historiosophy and historics. Ordinarily, this outgrowth is inspired by efforts to reflect new forms of historiography (such as microhistory or history of daily life). However, such a move is also employed in attempting to explain non-professional, pre-theoretical or even pre-thematic relation to historical past. A daily historical consciousness – a notion that has became possible only in the latest philosophy of history – is investigated here as a phenomenon of tradition. As is the case with all concepts, sense of the concept of tradition is flexible, given its history, development and future tendencies. In view of the usage of the word “tradition” in contemporary practical and theoretical contexts, it is clear that this concept enjoys few open means of further development. It can be radicalized, i.e., made into a fetish or almost into a slogan; on the contrary, it can be demonized. It can also be seen as the name of a phenomenon experienced in all lives, irrespective of the time and culture in which they are lived. Of course, levels and intensities of these experiences are different. In all senses, the term tradition denotes a human way to understand a social dimension of time, and to act in that time. From the philosophical point of view, tradition is an aspect of the intersubjectivity of consciousness, and as such possesses its own... [to full text]

Šiame darbe surinkta medžiaga apie visas šiuo metu veikiančias Lietuvos teritorijos cerkves – istorijos faktai, pastatų brėžiniai, archyvų dokumentai, iliustracijos, nuotraukos ir kt., atlikta bendro pobūdžio šalies stačiatikių sakralinių statinių architektūrinė ir konstrukcinė analizė, taip pat daug dėmesio skirta istorinei cerkvių plėtrai. Stačiatikių kulto statiniai apžvelgiami ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Trumpai analizuojami ir kitų religijų bažnyčios, kurios tam tikru istorijos laikotarpiu buvo stačiatikių cerkvėmis. / In this work I've collected information about about all the Lithuanian Orthodox Church – history, buildings, drawings, archival documents, images and so on, prepared a general national Orthodox church architectural and design analysis, also paid attention to historical development of churches. The Orthodox sacramental churches are overviewed not only in Vilnius, but in the whole territory of Lithuania. Brief analysis of temples of other religions , which in a certain period of the history were Orthodox churches, is also done.