The present dissertation in its essence is an interdisciplinary (i.e. historical, musicological and liturgical) research. The primary aim of this work is to settle the explicit, historically and methodologically correct general view of the plainchant within the concrete historical, cultural and geographical location in a defined period of time. The object of the dissertation is the expression and development of the Gregorian chant in the Grand Duchy of Lithuania as represented in a variety of sources. The time period examined is from 1387 to 1795 (i.e. from the Latin Baptism of the state until the fall of the Republic of Two Nations). However, the main focus is for the period of the 15th to the 17th centuries. The principal methods used in this research are: the historical, musicological and source analysis, the descriptive, retrospective, and comparative. All of these methods are coordinated with the principles of the methodology, developed by Prof. Laszlo Dobszay and his school. / Disertacija savo esme yra tarpdisciplininis (muzikologinis-istorinis-liturginis) tyrimas. Pirminis darbo tikslas yra sudėlioti kuo aiškesnį, istoriškai bei metodologiškai korektišką šio fenomeno visuminį vaizdą konkrečioje istorinėje-kultūrinėje bei geografinėje erdvėje chronologiškai apibrėžtu laikotarpiu. Disertacijos tyrimo objektas — grigališkojo choralo raiška ir raida, atsispindinti išlikusiuose įvairiuose šaltiniuose, konkrečioje istorinėje geografinėje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės erdvėje apibrėžtu istoriniu laikotarpiu. Laiko rėmai, kuriais remiamasi šioje studijoje, iš dalies sąlygoti valstybės istorinių aplinkybių, o iš dalies ir pačių išlikusių šaltinių. Tyrimo chronologinės ribos apsiriboja 1386-1795 m., t.y. nuo lotyniškojo valstybės Krikšto iki Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Pagrindinis dėmesys teikiamas XV-XVII a. periodui. Pagrindiniai tyrime naudojami metodai yra šaltinių analizė, apra-šomasis, retrospekcinis, lyginamasis, istorinis ir muzikologinis analitinis metodai. Visa tai grindžiama ir koordinuojama, pagal prof. Laszlo Dobszay ir jo mokyklos išplėtotą metodologiją.

<p>Намера студије јесте да се целокупни досадашњи драмски опус Виде Огњеновић<br />сагледа у ширем контексту савремене српске драматургије и књижевне традиције. Овакав<br />задатак подразумева анализу примењеног литерарно-драматуршког поступка, тематско-<br />мотивских одредница, жанровских и стилских особености, језичког израза,<br />карактеризације ликова, односа према историјским, политичким, идеолошким, културним,<br />социјалним и другим друштвеним феноменима. За реализацију тако дефинисаног циља<br />истраживања, било је неопходно формирати својеврсни координатни систем. Унутар<br />система једна оса представља најзначајније ауторе и њихова репрезентативна дела, који су<br />кључни за развој савремене српске драме од Другог светског рата до прве деценије овог<br />века, а друга оса означава књижевну традицију као недвосмислену исходишну тачку и<br />креативну инспирацију. Рад је подељен у три органски повезане целине: &bdquo;Савремена<br />српска драма&rdquo;, &bdquo;Драмски опус Виде Огњеновић&rdquo; и &bdquo;Књижевна традиција као креативна<br />инспирација</p> / <p>Namera studije jeste da se celokupni dosadašnji dramski opus Vide Ognjenović<br />sagleda u širem kontekstu savremene srpske dramaturgije i književne tradicije. Ovakav<br />zadatak podrazumeva analizu primenjenog literarno-dramaturškog postupka, tematsko-<br />motivskih odrednica, žanrovskih i stilskih osobenosti, jezičkog izraza,<br />karakterizacije likova, odnosa prema istorijskim, političkim, ideološkim, kulturnim,<br />socijalnim i drugim društvenim fenomenima. Za realizaciju tako definisanog cilja<br />istraživanja, bilo je neophodno formirati svojevrsni koordinatni sistem. Unutar<br />sistema jedna osa predstavlja najznačajnije autore i njihova reprezentativna dela, koji su<br />ključni za razvoj savremene srpske drame od Drugog svetskog rata do prve decenije ovog<br />veka, a druga osa označava književnu tradiciju kao nedvosmislenu ishodišnu tačku i<br />kreativnu inspiraciju. Rad je podeljen u tri organski povezane celine: &bdquo;Savremena<br />srpska drama&rdquo;, &bdquo;Dramski opus Vide Ognjenović&rdquo; i &bdquo;Književna tradicija kao kreativna<br />inspiracija</p> / <p>This study is aimed at offering an overview of the entire dramatic oeuvre of Vida<br />Ognjenović to date within the wider context of the contemporary Serbian dramaturgy and literary<br />tradition. This objective entails an analysis of the literary-dramatic procedure used, as well as the<br />thematic-motif determinants, distinctive features in regard to genre and style, linguistic<br />expression, characterisation, attitude towards historical, political, ideological, cultural, social and<br />other societal phenomena. In order to accomplish the objective of research thus formulated, it<br />was necessary to form a singular coordinate system. One coordinate axis represents major<br />authors and their representative works, which bear crucial significance for the development of<br />the contemporary Serbian drama from World War II to the first decade of this century, while the<br />other axis represents literary tradition as an unambiguous point of origin and creative inspiration.<br />The study is divided into three organically related units: &lsquo;Contemporary Serbian drama&rsquo;,<br />&lsquo;Dramatic oeuvre of Vida Ognjenović&rsquo; and &lsquo;Literary tradition as creative inspiration&rsquo;.</p>

Diskusijoje, vykusioje tarp Gadamer ir Habermas, socialinių mokslų ir tradicijos kontekstuose buvo nagrinėjami kalbos, istorijos ir supratimo ribų bei universalumo klausimai. Šioje diskusijoje dalyviai filosofiškai sprendžia pažinimo partikuliarumo ir istoriškumo problemas. Filosofinė hermeneutika, kaip universali žmogiškojo supratimo teorija, ir socialinė kritinė teorija, kaip disciplina, išlaisvinanti visuomenę nuo prievartos, supriešina savo pozicijas dėl supratimo ribų ir universalumo. Darbe išryškinamas ir nagrinėjamas svarbiausios hermeneutinės filosofijos ir socialinės kritinės teorijos sampratos. Diskusijos tarp Gadamer ir Habermas epicentre yra žmogiškojo pažinimo universalumo klausimas. Šios diskusijos pagrindą sudaro šešių kategorijų priešprieša: trijų Gadamer – dialogas, tradicija ir horizontų susiliejimas, ir trijų Habermas – komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės situacijos. 1. Centrinis Gadamer filosofinės hermeneutikos klausimas – kalbinio ir istorinio supratimo universalumas, kuris traktuojamas kaip dialogo, tradicijos ir horizontų susiliejimo dialektika. Gadamer, sistemingai tirdamas objekto ir subjekto priklausymą istorijai, plėtoja universalaus, kalbiškai įtarpinto, istorinio supratimo galimybes. 2. Centrinis Habermas epistemologijos klausimas yra pamatinių kalbinio ir istorinio pažinimo principų universalumas, kuris įvardinamas komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės dialektikos sampratomis. Habermas... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of language, history and understanding have been approached in discussion between Gadamer and Habermas, in the context social sciences and tradition. The participants have philosophically analysed problems of particularity and historicity of understanding. Philosophical hermeneutics, as universal theory of human reason, and social critical theory, as a discipline which emancipate society from violence, contra positioned their positions on understanding limits and universality. This contraposition of main concepts of hermeneutical philosophy and social critical theory were highlighted in this research. There is a question of universality of human reason in epicentre of discussion between Gadamer and Habermas. Basis of the discussion consist of contraposition of six categories: three of Gadamer – dialogue, tradition and fusion of horizons and three of Habermas – communicative action, living world and ideal speech situation. 1. Universality of linguistic and historic understanding are the main questions of Gadamer philosophical hermeneutics. This universality is treated as dialectic of dialogue, tradition and fusion of horizon. Gadamer systematically inquired dependence of object and subject to the history and developed possibilities for universal, linguistically mediated, historical understanding. 2. Main question of Habermas epistemology is the question of universality of linguistic and historic principles. This problem is expressed in conceptions of communicative... [to full text]

As urban development in the 20th century has become the issue of global concern, more and more new territories have been occupied due to high intensity of the development. International conferences devoted to the regulatory issues of city development held within the current decade (such as HABITAT II held in Istanbul, 1996, ATHENS’98 – in Athens, 1998, URBAN 21 – in Berlin, 2000, and a conference in Brussels, 2001, etc) emphasized the majority of developmental aspects including the great focus on the necessity to further form urban structures with the priority of internal city development looking for more effective and more universal functional uses of the territories, restoration of the existing downtown areas and preservation of their original character. As other post-soviet countries, Lithuania has been also facing the need to reorganize various spheres including urban development. Urban territories have been dangerously expanded, especially during the soviet period, due to the increased general city building-up areas, mostly expressed by the territorial expansion rather than gradual and consistent development (by the use of internal reserves of the city). After the restoration of Lithuanian independence, privatisation, changed character of housing construction, return of land and real estate to the previous owners and increasing value of land under the free market conditions remarkably modified the nature of urban development in Lithuania, at the same time revealing the... [to full text]

As urban development in the 20th century has become the issue of global concern, more and more new territories have been occupied due to high intensity of the development. International conferences devoted to the regulatory issues of city development held within the current decade (such as HABITAT II held in Istanbul, 1996, ATHENS’98 – in Athens, 1998, URBAN 21 – in Berlin, 2000, and a conference in Brussels, 2001, etc) emphasized the majority of developmental aspects including the great focus on the necessity to further form urban structures with the priority of internal city development looking for more effective and more universal functional uses of the territories, restoration of the existing downtown areas and preservation of their original character. As other post-soviet countries, Lithuania has been also facing the need to reorganize various spheres including urban development. Urban territories have been dangerously expanded, especially during the soviet period, due to the increased general city building-up areas, mostly expressed by the territorial expansion rather than gradual and consistent development (by the use of internal reserves of the city). After the restoration of Lithuanian independence, privatisation, changed character of housing construction, return of land and real estate to the previous owners and increasing value of land under the free market conditions remarkably modified the nature of urban development in Lithuania, at the same time revealing the... [to full text]

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Turizmas ir vienos jo šakų – kultūrinio turizmo – apžvalga“ pateikiamos pagrindinės turizmą apibrėžiančios sąvokos, apžvelgiamos turizmo ištakos ir raida, atskleidžiamos pagrindinės turizmo rūšys bei išsamiai pristatoma viena turizmo rūšis – kultūrinis turizmas. Antrajame skyriuje „Kultūrinio turizmo poveikis“ išsamiai aptariama kultūrinio turizmo neigiama ir teigiama įtaka ekonomikai, socialinei terpei bei gamtinei aplinkai, didžiausią dėmesį skiriant poveikiui kultūrai. Trečiajame skyriuje „Kultūrinio turizmo įtaka Dzūkijos regiono kultūrai“ bendrai supažindinama su Dzūkijos etnografiniu regionu, pristatomos Varėnos rajono ir Dzūkijos nacionalinio parko pagrindinės kultūros paveldo vertybės, kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos minėtame regione bei atskleidžiamas kultūrinio turizmo poveikis Dzūkijos regionui. Magistro darbo tyrimo objektas – kultūrinio turizmo poveikis regiono kultūrai. Darbo tikslas – išnagrinėti kultūrinio turizmo įvairiapusišką įtaką regiono kultūrai, atskirą dėmesį skiriant Dzūkijos etnografiniam regionui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1. Supažindinti su turizmo verslo šaka, jo ištakomis ir raida bei klasifikacija. 2. Plačiau apžvelgti kultūrinį turizmą, atskleisti jo išskirtinumą iš kitų turizmo rūšių, supažindinti su jo ištekliais bei plėtojimo ypatumais. 3. Atskleisti teigiamą ir neigiamą kultūrinio turizmo poveikį ekonomikai, socialinei terpei, gamtinei aplinkai bei... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work discus the phenomena of cultural tourism and its influence on the culture of region through economical, social, environmental and cultural perspectives. Starting from the beginnings of cultural tourism and ending with present actualities of cultural tourism in regional dimensions – including the development of cultural tourism in the regions that are tourism destinations, with its highly expressed cultural identity. This writing work analyzes the impact of cultural tourism on the inhabitants of the region in cultural and identity terms. And also presents the advantages and disadvantages of the development of this kind of tourism in the region. The main purpose of this work is to analyze the influence of cultural tourism on the culture of region with a special regard to Lithuanian region of Dzūkija. This master’s work consists of three main parts: 1. Tourism and one of its type – cultural tourism – survey; 2. The impact of cultural tourism; 3. The influence of cultural tourism on the culture of Dzūkija region This writing work can be useful for tourism, communication and information students, tourism and heritage specialists, cultural institutions and etc.