Šis darbas analizuoja su sakralinės architektūros paveldu susijusią aktualizavimo problematiką. Paveldosaugos diskurse religinė architektūra yra neatsiejama nekilnojamojo kultūrinio paveldo dalis. Šiuo palikimu atskleidžiamos bene visos paveldo vertingumą apsprendžiančios vertės, pradedant autentiškumo ir baigiant technologine. Tyrinėjamos temos aktualumą lemia tai, jog religinis paveldas iki šiol nėra įpaveldintas, o sakralinių objektų samprata nėra reglamentuojama. Tačiau modernėjanti paveldosauga suteikia nemažai galimybių suaktualinti sakralinio palikimo aspektus. Mūsų gyvenamu laikmečiu bažnyčiose lankosi tik nedidelė visuomenės dalis ir sakralinės reikšmės objektai nebėra savaime suprantami. To priežasčių ieškome Lietuvos politinėje raidoje. Krikščionybės tradicijų tęstinumo pertrauką sąlygojo sovietinė okupacija. Dalis bažnyčių buvo uždarytos, o kita dalis egzistavo priverstinai atsisakiusios liturginės funkcijos. Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, svarbūs aktualizavimo momentai, kurie sakraliniam architektūros paveldui užtikrintų tinkamiausias išsaugojimo formas ir šiuos objektus paverstų “gyvais” - lankomais ir atvirais vietos visuomenei bei užsienio svečiams. Bažnytinis paveldas laikytinas reprezentatyviausiu meno sluoksniu. Todėl labai svarbu stengtis pateikti tinkamą informaciją apie Lietuvoje esančias šventoves. Populiarinimo procesuose, kurie vykdomi pasitelkiant įvairias komunikacijos priemones, svarbu suderinti piligrimams bei nereliginiams lankytojams... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses problems in connection with the heritage of sacred architecture. In the discourse of heritage conservancy, religious architecture is inseparable part of immovable cultural heritage. This heritage reveals nearly all the values that define the worth of heritage: from authenticity to technology. The actuality of the studied theme lies in the fact that law has not regulated religious heritage and the conception of sacred objects. As the protection of heritage becomes more modern, it enables to make the aspects of sacred heritage more relevant. At present only small part of society goes to church and objects that symbolize sacred meaning are not taken naturally any more. Reason for this lies in the political development of Lithuania. Soviet occupation has influenced the continuation of Christianity traditions. Part of the churches has been closed, the other part existed but the liturgical function has been changed under coercion. Considering the situation, it is a matter of great relevance to ensure the most favourable forms of protection to the sacred heritage of architecture, to make these objects “alive” - visited and open to local community and foreign guests. Church heritage is the most presentable layer of art, paying no attention to the destructive influence of political events and disasters in the past. It is very important to present relevant information about the existing sanctorum. In the process of popularisation, it is very important to coordinate... [to full text]

Magistro darbe analizuojama kultūrinio turizmo formuojamos reprezentacinės kultūros problematika Lietuvoje. Kultūrinis turizmas yra kanalas, kuriuo Lietuva, nauja ES ir pasaulyje mažai žinoma valstybė, gali prisistatyti pasaulio bendruomenei ir atskleisti savo kultūrinį unikalumą. Darbo tikslas - ištirti, ar Lietuvos reprezentacinė kultūra kultūrinio turizmo kontekste atitinka autentišką šalies kultūrą, o jei neatitinka, tai kokios yra šio reiškinio priežastys. Naudojantis dokumentų analizės, lyginamuoju ir stebėjimo metodais padaryta išvada, kad Lietuvoje kuriant kultūrines paslaugas turistams kultūrinis paveldas dažnai naudojamas ir imituojamas nekorektiškai. Dėl šios priežasties Lietuvos reprezentacinė kultūra neatitinka šalies autentiškosios kultūros. Reprezentacinės kultūros charakterį lemia specifiniai šiuolaikinių turistų poreikiai, kultūrinių paslaugų kūrėjų siekimas patenkinti turistų poreikius, kultūros paveldo komercializavimas, kultūrinio turizmas įstatymo ir aiškios valstybinio lygio vizijos, apie tai, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienio turistams nebuvimas. / In der Magisterarbeit wird das Authenzitätsproblem in der Representationskultur analsiert. Die Bewahrung der kulturellen Vielfalt spielt in der heutigen Globalisationszeitalter eine besonders große Rolle. Ziel dieser Arbeit ist festzustellen, ob die im Kontext des Kulturtourismus entstehende litauische Representationskultur die authentische Kultur des Landes entspricht. Wenn nicht, sind die Ursachen dieser Erscheinung festzustellen. Nach einer Anlyse der kulturtouristischen Dienstleistungen in Litauen wurde festgestellt, dass die im Kontext des Kulturtourismus geformte litauische Repräsentationskultur sich stark von der authentischen Kultur des Landes unterscheidet. Ein Grund dafür sind die spezifischen Bedürfnisse der heutigen Touristen. Durch die Komerzialisierung und freie Interpretation des Kulturerbes entsteht eine Repräsentationskultur, die leider stark von der echten Kultur des Landes abweicht. Die Prozessen der Kulturerbeskommerzialisierung werden im staatichen Niveau nicht kontrolliert. In Litauen gibt es sogar kein Gesetz betreffs des Kulturtourismus.

Tyrimo tikslas: Ištirti marketingo komunikaciją organizuojant Pažaislio muzikos festivalį remiantis lankytojų vertinimu. Probleminis klausimas: Kokios Pažaislio muzikos festivalio rengėjų pasirinktos marketingo komunikacijos priemonės yra pastebimiausios lankytojų? Tyrimo objektas: Marketingo komunikacija Pažaislio muzikos festivalyje. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti kultūrinio turizmo sampratą ir renginių organizavimo teorijos nuostatas. 2. Išanalizuoti marketingo komunikacijos teorinius aspektus. 3. Ištirti Pažaislio muzikos festivalio lankytojų požiūrį į kuriamą marketingo komunikaciją. 4. Nustatyti, kurios Pažaislio muzikos festivalio rengėjų naudojamos marketingo komunikacijos priemonės buvo labiausiai pastebėtos festivalio lankytojų. Rezultatai ir išvados: 1. Kultūrinis turizmas tai specifinė turizmo sritis, apimanti įvairius kultūrinius išteklius, tradicijas, istoriją. Vienas iš šios turizmo srities elementų ir turistų traukos objektų yra organizuojami kultūriniai renginiai. 2.Marketingo komunikacijos procesu siuntėjas siekia perduoti norimą informaciją apie prekę ar paslaugą gavėjui, bandydamas ne tik sukurti norimą žinomumą ir įvaizdį vartotojo sąmonėje, bet ir užmegzti ryšį tarp tos paslaugos ir vartotojo, tuo pačiu siekiant didinti kliento lojalumą. 3. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei keturi penktadaliai apklaustųjų pažymėjo jog jų nuomone marketingo komunikacijos priemonės yra efektyvios. Taip pat gauti rezultatai rodo, kad festivalio marketingo... [toliau žr. visą tekstą] / Question of investigation: Which Pažaislis Music Festival organizers selected marketing communication tools are noticeable of festival visitors? Object of investigation: Marketing communication in Pažaislis Music Festival. Aim of investigation: To explore marketing communication in Pažaislis music festival based on festival visitors evaluation. Objectives of the study: 1. To educe cultural tourism and event organization features. 2. To analyze the theoretical aspects of marketing communications. 3. To explore Pažaislis music festival visitors assessment of event marketing communications. 4. To find out which Pažaislis music festival organizers used marketing communication tools were the most observed of festival visitors. Conclusions: 1. Cultural tourism is a specific tourism segment, covering a variety of cultural resources, traditions, and history. Organized mass cultural events is one of the tourists attraction elements. 2. In marketing communication process sender using marketing communication tools and channels to transmit information about the product or service to costumer, and trying to create the image service in user's consciousness, also to establish the relationship between services and the consumer at the same time increase customer loyalty. 3. The study revealed that more than four-fifths of respondents said that they believe the marketing communication tools are effective. Also, the results show that the festival marketing communication tools were usually... [to full text]

Magistro studijų baigiamasis darbas, 63 puslapiai, 20 paveikslų, 10 lentelių, 57 literatūros šaltiniai, 6 priedai, lietuvių kalba. Tyrimo objektas – kultūrinis turizmas kaip žmonių gyvenimo kokybės veiksnys. Tyrimo tikslas – įvertinti kultūrinio turizmo vystymo įtaką Jurbarko rajono gyventojų gyvenimo kokybei bei parengti kultūrinio turizmo vystymo stiprinimo priemonių planą, orientuotą į gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti gyvenimo kokybės ir kultūrinio turizmo teorinius dėsningumus. 2. Atlikti kultūrinio turizmo vystymo įtakos gyventojų gyvenimo kokybei empirinį tyrimą. 3. Pateikti Jurbarko rajono kultūrinio turizmo vystymo stiprinimo priemonių planą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė ir sintezė, kokybinis vertinimas, anketinės apklausos ir pusiau struktūrizuoto interviu metodai, indukcija, dedukcija, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai. Pirmoje darbo dalyje atlikta gyvenimo kokybės ir kultūrinio turizmo teorinių dėsningumų analizė: nustatyta, kad kultūrinis turizmas gyventojų gyvenimo kokybę teigiama arba neigiama linkme labiausiai įtakoja per socialinę, ekonominę, kultūrinę ir aplinkosauginę sritis. Antroje darbo dalyje, remiantis empiriniu kiekybiniu ir kokybiniu tyrimu, įvertinta kultūrinio turizmo vystymo įtaka Jurbarko rajono gyventojų gyvenimo kokybei. Trečioje darbo dalyje, remiantis teorinės analizės ir empirinio tyrimo rezultatais, parengtas kultūrinio turizmo stiprinimo priemonių planas, orientuotas į... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Postgraduate studies: 63 pages, 20 figures, 10 tables, 57 references, 6 appendixes, in Lithuanian. Research object - cultural tourism as a factor of human life quality. Research aim – to estimate the impact of cultural tourism development on life quality of Jurbarkas district residents, to prepare plan for strengthening cultural tourism development, focused on improving residents’ life quality. Objectives: 1. To analyze the theoretical concepts of cultural tourism and quality of life. 2. To conduct empirical analysis of the impact of cultural tourism development on life quality of Jurbarkas district residents. 3. To provide plan of cultural tourism development strengthening, focusing on improving residents life quality. Research methods: analysis and synthesis of literature and documents, qualitative evaluation, questionnaire survey, semi-structured interview, induction, deduction, graphical representation. Research results. The first part analyzes theoretical concepts of cultural tourism and quality of life: cultural tourism impacts quality of human life in social, economic, cultural and environmental areas. The second part, on the basis of empirical quantitative and qualitative research, estimates the impact of cultural tourism on life quality of Jurbarkas district residents. The third part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, prepares plan of cultural tourism development strengthening, focused on improving life... [to full text]

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Turizmas ir vienos jo šakų – kultūrinio turizmo – apžvalga“ pateikiamos pagrindinės turizmą apibrėžiančios sąvokos, apžvelgiamos turizmo ištakos ir raida, atskleidžiamos pagrindinės turizmo rūšys bei išsamiai pristatoma viena turizmo rūšis – kultūrinis turizmas. Antrajame skyriuje „Kultūrinio turizmo poveikis“ išsamiai aptariama kultūrinio turizmo neigiama ir teigiama įtaka ekonomikai, socialinei terpei bei gamtinei aplinkai, didžiausią dėmesį skiriant poveikiui kultūrai. Trečiajame skyriuje „Kultūrinio turizmo įtaka Dzūkijos regiono kultūrai“ bendrai supažindinama su Dzūkijos etnografiniu regionu, pristatomos Varėnos rajono ir Dzūkijos nacionalinio parko pagrindinės kultūros paveldo vertybės, kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos minėtame regione bei atskleidžiamas kultūrinio turizmo poveikis Dzūkijos regionui. Magistro darbo tyrimo objektas – kultūrinio turizmo poveikis regiono kultūrai. Darbo tikslas – išnagrinėti kultūrinio turizmo įvairiapusišką įtaką regiono kultūrai, atskirą dėmesį skiriant Dzūkijos etnografiniam regionui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1. Supažindinti su turizmo verslo šaka, jo ištakomis ir raida bei klasifikacija. 2. Plačiau apžvelgti kultūrinį turizmą, atskleisti jo išskirtinumą iš kitų turizmo rūšių, supažindinti su jo ištekliais bei plėtojimo ypatumais. 3. Atskleisti teigiamą ir neigiamą kultūrinio turizmo poveikį ekonomikai, socialinei terpei, gamtinei aplinkai bei... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work discus the phenomena of cultural tourism and its influence on the culture of region through economical, social, environmental and cultural perspectives. Starting from the beginnings of cultural tourism and ending with present actualities of cultural tourism in regional dimensions – including the development of cultural tourism in the regions that are tourism destinations, with its highly expressed cultural identity. This writing work analyzes the impact of cultural tourism on the inhabitants of the region in cultural and identity terms. And also presents the advantages and disadvantages of the development of this kind of tourism in the region. The main purpose of this work is to analyze the influence of cultural tourism on the culture of region with a special regard to Lithuanian region of Dzūkija. This master’s work consists of three main parts: 1. Tourism and one of its type – cultural tourism – survey; 2. The impact of cultural tourism; 3. The influence of cultural tourism on the culture of Dzūkija region This writing work can be useful for tourism, communication and information students, tourism and heritage specialists, cultural institutions and etc.