Remiantis lietuvių etnologų Jono Balio, Pranės Dundulienės, Liberto Klimkos, Juozo Kudirkos, Jono Trinkūno veikalais, darbe etnolingvistiniu aspektu yra apžvelgiami lietuvių kalendorinių švenčių ir etninių papročių pavadinimai. Aptariama jų kilmė, daryba, sinonimika, analizuojami kalendorinių švenčių ryšiai su liaudies papročiais ir tradicijomis, apibrėžiami santykiai su kitų tautų analogiškais etnolingvistiniais reiškiniais. Pavadinimų apžvalgą papildo kalendorinių švenčių ir etninių papročių žodynėlis. / According to Lithuanian ethnologists Jonas Balys, Pranė Dundulienė, Libertas Klimka, Jonas Trinkūnas production, their work in ethnolinguistic aspect provides an overview of lithuanian calendar holidays and customs of ethnic titles. It discusses the origin, composition, synonymy, analyses calendar holiday connections with folk customs and traditions, defines relathions with other nathions similar ethnolinguistics phenomena. Review of titles complements the glossary of calendar holidays and customs.

The dissertation, which is based on the author’s own fieldwork data collected in Lithuania (using a specially designed questionnaire and the observation method), focuses on an exhaustive analysis of the Catholic funeral since 1990 until present. The dissertation analyses funerals’ gradual falling under the influence of the market economy and questions regarding the continuity and transformation of the tradition in the context of globalization. It also discusses regional and local differences of funeral rites and customs. The relationship between folk customs and the liturgy of the Catholic Church in the Catholic funeral is analysed for the first time as well as the religious expression (devotional practices, devotions, folk piety, and folk religiosity) of Catholics (community) in it, thus making a contribution to the study of the relevant problem of folk piety. While analysing questions regarding the development of customs, major attention is focused on the analysis of their purpose, therefore, the research object also involves folk beliefs. The present research has shown that in the late 20th and early 21st century Lithuania, some elements of the Catholic funeral underwent transformations, but it did not change the funeral as a whole. In the period of intensive globalization, the continuity of the Lithuanian funeral tradition is assured by the change of its separate elements while adjusting to living conditions and considering the guidelines of the Church. / Disertacijoje, remiantis autorės Lietuvoje atliktų lauko tyrimų (pateikėjų apklausos pagal specialiai parengtą klausimyną bei stebėjimo) duomenimis, nuosekliai analizuojamos katalikų laidotuvės nuo 1990 metų iki mūsų dienų: gilinamasi į laipsnišką laidotuvių perėjimą rinkos žinion bei tradicijos tęstinumo ir transformacijos klausimus globalizacijos kontekste; įvertinami laidotuvių apeigų ir papročių regioniniai bei lokalūs savitumai; pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjamas liaudiškųjų papročių ir Katalikų bažnyčios liturgijos santykis katalikų laidotuvėse bei katalikų religiją išpažįstančio žmogaus religinė raiška jose (maldingos praktikos, pamaldumai, liaudiškasis pamaldumas, liaudiškasis religingumas), tokiu būdu disertacijos tyrimu siekiama prisidėti prie aktualios liaudiškojo pamaldumo problemos tyrinėjimo. Gvildenant papročių kaitos klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas jų paskirties analizei, todėl tyrimo objektas yra ir su konkrečiu apeiginiu veiksmu susiję tikėjimai. Atliktas tyrimas patvirtina prielaidą, kad XX–XXI a. sandūroje Lietuvoje pakito kai kurie katalikų laidotuvių elementai, tačiau tai nepakeitė laidotuvių kaip visumos. Intensyvios globalizacijos laikmečiu laidotuvių tradicijos tęstinumą Lietuvoje sąlygoja laidotuvių elementų kaita taikantis prie gyvensenos sąlygų ir atsižvelgiant į Bažnyčios nurodymus.

Darbe rašoma apie Vilniaus Verkių kalvarijų Kryžiaus kelią-istoriją:įkūrimą, sugriovimą, atstatymą;apie Vilniaus Švento Kryžiaus Atradimo bažnyčią -parapijoje organizuojamus renginius, išlikusius papročius, pamaldumą. / The work is about Vlinius Verkiai Calvarijas cross the road -history: establisment, destruction, reconstruction;about Holy cross Church discovery- piety, custom.

Santrauka Dievas elgeta: elgetos vaizdinys lietuvių papročiuose ir mitologijoje Elgetavimas lietuvių tradicijoje atsiskleidžia kaip ypatingas, ikikrikščioniškosios kultūros bruožų išlaikęs reiškinys. Šiame darbe, pasitelkus istorinius, paprotinius bei pasakojamosios lietuvių tautosakos duomenis, bandoma ištirti šio reiškinio savitumą ir ištakas. Darbe nagrinėjami XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos kaime vyravę, su elgetomis susiję, kasdienybės ir švenčių papročiai. Juose atsiskleidžia elgetų svarba ir reikšmė to meto kaimo visuomenėje. Nors elgetos suvokiami kaip tam tikrame socialiniame užribyje esantys asmenys, jie sulaukia daug dėmesio ir pagarbos. Tai ypatingai ryšku su šventėmis susijusiuose papročiuose. Toks savitas elgesys su elgetomis gali būti pagrįstas tiek socialiniu, tiek mitologiniu aspektu. Socialinį aspektą darbe bandoma pagrįsti, duomenų (istorinių šaltinių, tautosakos), susijusių su senosios baltų tradicijos žyniais analize. Ja remiantis, elgetavimas gali būti ta niša, kurioje, tam tikru būdu, galėjo išlikti senosios baltų religinės tradicijos žynių institutas. Mitologinis aspektas grindžiamas elgetos vaizdinio nagrinėjimu lietuvių pasakose ir sakmėse. Jose elgetos vaizdinys neatsiejamas nuo pasakose pasirodančio Dievo Senelio vaizdinio. Nors Dievo Senelio pavidalu pasirodo trys populiarios lietuvių mitologinės dievybės – Perkūnas, Velnias ir Dievas, tačiau su elgetos vaizdiniu daugiausia susijusių duomenų galima aptikti toje pasakų grupėje, kurioje pasirodo po... [toliau žr. visą tekstą] / Summary God the Beggar: the Image of Beggar in Lithuanian Customs and Mythology Begging in the Lithuanian tradition manifests itself as a special phenomenon that has retained the features of pre-Christian culture. This paper attempts to research the peculiarity and origins of this phenomenon by means of historical data as well as data on Lithuanian customs and narrative folklore. The present paper analyses beggar-related daily and festive customs that prevailed in rural Lithuanian during the period between the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. The analysis of customs reveals the significance and the importance of beggars to the rural society of that time. Whilst beggars are perceived as certain social outcasts they are treated with much consideration and respect. This is particularly evident in festive customs. Such special behaviour towards beggars may be accounted for by the social and the mythological aspects. The social aspect is underpinned by the analysis of data, such as historical sources and folklore data, which are concerned with magi of the old Baltic tradition. This analysis suggests that begging can be the niche, which in some way could have conserved the “institution” of magi of the old Baltic religious tradition. The mythological aspect is based on researching the image of the beggar in Lithuanian tales and sagas. The image of the beggar is inseparably linked with the image of God the Old Man, which appears in tales. Even though... [to full text]

Vilniaus Verkių Kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldume atskleista istorija, 36 apeiginiai papročiai buvę anksčiau ir išlikę šiandien. Pateikta samprata apie tradicinę ir lokalinę piligrimystę Katalikų Bažnyčios mokyme.Atlikus apklausą atrastas naujas paprotys-Dievo Gailestingumo kultas. / One of Lithuania Catholic church practices of devoutness- calvarias. Calvarias Roads of The Cross are the one of objects of European Catholic religijon history, ethnology and ethnomusicology scien ces. The work is new and original not only because of it‘s theme which was researched for the first time. Verkiai Calvaries have been established in 17th century. The Calvaries were completed in 1669 by the supervision of Dominican monks. They have been constructed exactly following the plan of Jerusalem, with the distances, water bodies and elevations being very close to the original. New chapels were constructed in the 18th century in Baroque style. Verkiai Way of the Cross consists of 22 chapels, 7 wooden and brick gates, and two church ensembles. Almost all stations were completely destroyed in 1962 under the Soviet rule. After regaining the independence the reconstruction was started. Last chapels were rebuilt in 2004. Today the entire complex is reconstructed and is proclaimed an architectural monument of national significance. Vilnius Calvary still today attracts multitudes of pilgrims from all over Lithuania on Pentecost. In 1990, after Lithuania regained her state independence, the restoring of the dynamited by the Soviet authorities Stations of Vilnius Calvary started. The tradition of indulgenced feast of Pentecost was renewed. In 2002, the Cardinal Audrys Juozas Bačkis consecrated all the rebuilt Stations of the Cross.

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Turizmas ir vienos jo šakų – kultūrinio turizmo – apžvalga“ pateikiamos pagrindinės turizmą apibrėžiančios sąvokos, apžvelgiamos turizmo ištakos ir raida, atskleidžiamos pagrindinės turizmo rūšys bei išsamiai pristatoma viena turizmo rūšis – kultūrinis turizmas. Antrajame skyriuje „Kultūrinio turizmo poveikis“ išsamiai aptariama kultūrinio turizmo neigiama ir teigiama įtaka ekonomikai, socialinei terpei bei gamtinei aplinkai, didžiausią dėmesį skiriant poveikiui kultūrai. Trečiajame skyriuje „Kultūrinio turizmo įtaka Dzūkijos regiono kultūrai“ bendrai supažindinama su Dzūkijos etnografiniu regionu, pristatomos Varėnos rajono ir Dzūkijos nacionalinio parko pagrindinės kultūros paveldo vertybės, kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos minėtame regione bei atskleidžiamas kultūrinio turizmo poveikis Dzūkijos regionui. Magistro darbo tyrimo objektas – kultūrinio turizmo poveikis regiono kultūrai. Darbo tikslas – išnagrinėti kultūrinio turizmo įvairiapusišką įtaką regiono kultūrai, atskirą dėmesį skiriant Dzūkijos etnografiniam regionui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1. Supažindinti su turizmo verslo šaka, jo ištakomis ir raida bei klasifikacija. 2. Plačiau apžvelgti kultūrinį turizmą, atskleisti jo išskirtinumą iš kitų turizmo rūšių, supažindinti su jo ištekliais bei plėtojimo ypatumais. 3. Atskleisti teigiamą ir neigiamą kultūrinio turizmo poveikį ekonomikai, socialinei terpei, gamtinei aplinkai bei... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work discus the phenomena of cultural tourism and its influence on the culture of region through economical, social, environmental and cultural perspectives. Starting from the beginnings of cultural tourism and ending with present actualities of cultural tourism in regional dimensions – including the development of cultural tourism in the regions that are tourism destinations, with its highly expressed cultural identity. This writing work analyzes the impact of cultural tourism on the inhabitants of the region in cultural and identity terms. And also presents the advantages and disadvantages of the development of this kind of tourism in the region. The main purpose of this work is to analyze the influence of cultural tourism on the culture of region with a special regard to Lithuanian region of Dzūkija. This master’s work consists of three main parts: 1. Tourism and one of its type – cultural tourism – survey; 2. The impact of cultural tourism; 3. The influence of cultural tourism on the culture of Dzūkija region This writing work can be useful for tourism, communication and information students, tourism and heritage specialists, cultural institutions and etc.