Šiame magistro darbe buvo lyginamos religijos studentų, katalikų ir musulmonų, nuostatos savižudybių atžvilgiu. Tyrimo tikslas: Palyginti religijos studentų, išpažįstančių skirtingas religijas (Romos katalikų bažnyčia ir islamas) ir gyvenančių šalyse (Lietuva ir Turkija), kurių savižudybių rodikliai smarkiai skiriasi, nuostatas savižudybių atžvilgiu. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 131 katalikas (religijos studentai, Lietuva) ir 97 musulmonai (religijos studentai, Turkija). Empirinis tyrimas buvo atliktas naudojant ATTS (Attitudes Towards Suicide – Nuostatos savižudybių atžvilgiu) klausimyną. Pagrindinę šio klausimyno dalį sudaro teiginiai, kuriuos tyrimo dalyviai turi įvertinti naudodami 5 punktų Likert skalę. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad religijos studentų, katalikų ir musulmonų, „Priimtinumo“, „Įsitraukimo / pasirengimo padėti” „Nepateisinimo / nesuprantamumo“ faktorių reikšmių vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p < 0,05). „Nenuspėjamumo / Nureikšminimo“ ir „Mitų“ faktorių reikšmių vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Remiantis faktorių palyginimo rezultatais daromos šios išvados: (1) katalikų ir musulmonų religijos studentų nuostatos savižudybių atžvilgiu skiriasi; (2) katalikų ir musulmonų religijos studentų žinios apie savižudybę ir jos rizikos įvertinimą nesiskiria. / Religion students’ (Catholics and Muslims) attitudes toward suicide were compared in this research. Objective: To compare religion students’, who confess different religions (Roman Catholic Church and Islam) and who lives in countries (Lithuania and Turkey) with very different suicide rates, attitudes toward suicide. Methods. 131 Catholic (religion students, Lithuania) and 97 Muslims (religion students, Turkey) participated in this research. The questionnaire ATTS (Attitudes Towards Suicide) was used for this empirical study. This questionnaire mainly consisted of statements to be scored on a five-point Likert scale. Results. The results of comparing Catholics and Muslims evidence statistical significant difference between means of „Acceptability“, „Preparedness” „Condemnation“ factors (p < 0,05). There is no statistical significant difference between means of „Unpredictability” and „Myths” factors (p > 0,05). On the ground of these results are made a few conclusions: (1) religion students, Catholics and Muslims, differ in attitudes toward suicide; (2) religion students, Catholics and Muslims, do not differ in knowledge about suicide and suicide risk evaluation.

The dissertation, which is based on the author’s own fieldwork data collected in Lithuania (using a specially designed questionnaire and the observation method), focuses on an exhaustive analysis of the Catholic funeral since 1990 until present. The dissertation analyses funerals’ gradual falling under the influence of the market economy and questions regarding the continuity and transformation of the tradition in the context of globalization. It also discusses regional and local differences of funeral rites and customs. The relationship between folk customs and the liturgy of the Catholic Church in the Catholic funeral is analysed for the first time as well as the religious expression (devotional practices, devotions, folk piety, and folk religiosity) of Catholics (community) in it, thus making a contribution to the study of the relevant problem of folk piety. While analysing questions regarding the development of customs, major attention is focused on the analysis of their purpose, therefore, the research object also involves folk beliefs. The present research has shown that in the late 20th and early 21st century Lithuania, some elements of the Catholic funeral underwent transformations, but it did not change the funeral as a whole. In the period of intensive globalization, the continuity of the Lithuanian funeral tradition is assured by the change of its separate elements while adjusting to living conditions and considering the guidelines of the Church. / Disertacijoje, remiantis autorės Lietuvoje atliktų lauko tyrimų (pateikėjų apklausos pagal specialiai parengtą klausimyną bei stebėjimo) duomenimis, nuosekliai analizuojamos katalikų laidotuvės nuo 1990 metų iki mūsų dienų: gilinamasi į laipsnišką laidotuvių perėjimą rinkos žinion bei tradicijos tęstinumo ir transformacijos klausimus globalizacijos kontekste; įvertinami laidotuvių apeigų ir papročių regioniniai bei lokalūs savitumai; pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjamas liaudiškųjų papročių ir Katalikų bažnyčios liturgijos santykis katalikų laidotuvėse bei katalikų religiją išpažįstančio žmogaus religinė raiška jose (maldingos praktikos, pamaldumai, liaudiškasis pamaldumas, liaudiškasis religingumas), tokiu būdu disertacijos tyrimu siekiama prisidėti prie aktualios liaudiškojo pamaldumo problemos tyrinėjimo. Gvildenant papročių kaitos klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas jų paskirties analizei, todėl tyrimo objektas yra ir su konkrečiu apeiginiu veiksmu susiję tikėjimai. Atliktas tyrimas patvirtina prielaidą, kad XX–XXI a. sandūroje Lietuvoje pakito kai kurie katalikų laidotuvių elementai, tačiau tai nepakeitė laidotuvių kaip visumos. Intensyvios globalizacijos laikmečiu laidotuvių tradicijos tęstinumą Lietuvoje sąlygoja laidotuvių elementų kaita taikantis prie gyvensenos sąlygų ir atsižvelgiant į Bažnyčios nurodymus.