SANTRAUKA Didelės suicidinės rizikos asmenų demografinės charakteristikos, žinios ir nuostatos savižudybių atžvilgiu Jau dešimt metų Lietuvoje aukščiausi savižudybių rodikliai kelia susirūpinimą ir skatina įvairius tyrimus šioje srityje. Ankstesni tyrimai atkleidė, jog aukšti savižudybių rodikliai šalyje gali būti susiję su teigiamesnėmis nuostatomis savižudybių atžvilgiu. Suicidinių tendencijų analizė gali padėti geriau suprasti savižudybės procesą bei suicidinio elgesio išreikštumą. Didelės suicidinės rizikos grupės analizė ne tik suteiktų galimybę įvertinti rizikos faktorius, bet ir padėtų suprasti suicidiškų asmenų nuostatas savižudybių atžvilgiu. Šio tyrimo tikslas įvertinti Lietuvos tiriamųjų suicidines tendencijas, didelės suicidinės rizikos grupės demografines charakteristikas bei įvertinti, ar skiriasi nuostatos savižudybių atžvilgiu priklausomai nuo savižudybės rizikos ir lyties. METODIKA: tyrime analizavome 10 skirtingų tikslinių grupių (N=536). Tiriamieji apklausti anonimiškai pildant ATTS ,,Nuostatų savižudybių atžvilgiu“ klausimyną. REZULTATAI: Lietuvos tiriamųjų suicidinės tendencijos stipresnės nei kitų šalių (Latvijos, Danijos, Švedijos, Norevegijos) tiriamųjų suicidinės tendencijos. Per praėjusius metus net pusė (52 proc.) Lietuvos tiriamųjų jautė, jog „gyventi neverta“, 47,3 proc. norėjo „būti mirę“, 37,8 proc. nurodė, jog kilo „minčių nusižudyti“, kas penktas buvo apgalvojęs ,,savižudybės planą“ (19,8 proc.), 0,8 proc. nurodė, jog bandė nusižudyti. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Demographic Characteristics Knowledge and Attitude Toward Suicide of High Risk Suicide group Over ten years suicide rate in Lithuania is among highest in the World. That concerns researches in this area to get a better understanding for that dilemma. Previous researches showed that high suicide rates could be connected with agreeable attitude toward suicide in the country. Analysis of suicidal tendencies could help to understand suicidal process and suicidal behaviour of target group. Besides, analysis of high-risk suicide group could be a possibility to get a better understanding of risk factors and attitude toward suicide of suicidal participants. The aim of the present study was to evaluate prevalence of suicidal tendencies among Lithuanian participants, demographic characteristics of high suicide risk group, and to evaluate if attitudes differ between different suicide risk groups and gender. METHOD Ten different objective groups (N=536) were analysed. Participants were surveyed anonymously with ATTS (“Attitude Toward Suicide”) questionnaire. RESULTS Suicidal tendencies of Lithuanian participants were higher than other European country’s (Latvia, Denmark, Norway, Sweden). In the study period of one year, half participants (52%) reported “life weariness”, 47,3% had “death wishes”, 37,8% reported “suicidal ideation”, every fifth participant (19,8%) contemplated “suicidal plan” and, 0,8% reported “suicide attempt”. Logistic regression analysis with high level of... [to full text]

Šiame magistro darbe buvo lyginamos religijos studentų, katalikų ir musulmonų, nuostatos savižudybių atžvilgiu. Tyrimo tikslas: Palyginti religijos studentų, išpažįstančių skirtingas religijas (Romos katalikų bažnyčia ir islamas) ir gyvenančių šalyse (Lietuva ir Turkija), kurių savižudybių rodikliai smarkiai skiriasi, nuostatas savižudybių atžvilgiu. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 131 katalikas (religijos studentai, Lietuva) ir 97 musulmonai (religijos studentai, Turkija). Empirinis tyrimas buvo atliktas naudojant ATTS (Attitudes Towards Suicide – Nuostatos savižudybių atžvilgiu) klausimyną. Pagrindinę šio klausimyno dalį sudaro teiginiai, kuriuos tyrimo dalyviai turi įvertinti naudodami 5 punktų Likert skalę. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad religijos studentų, katalikų ir musulmonų, „Priimtinumo“, „Įsitraukimo / pasirengimo padėti” „Nepateisinimo / nesuprantamumo“ faktorių reikšmių vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p < 0,05). „Nenuspėjamumo / Nureikšminimo“ ir „Mitų“ faktorių reikšmių vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Remiantis faktorių palyginimo rezultatais daromos šios išvados: (1) katalikų ir musulmonų religijos studentų nuostatos savižudybių atžvilgiu skiriasi; (2) katalikų ir musulmonų religijos studentų žinios apie savižudybę ir jos rizikos įvertinimą nesiskiria. / Religion students’ (Catholics and Muslims) attitudes toward suicide were compared in this research. Objective: To compare religion students’, who confess different religions (Roman Catholic Church and Islam) and who lives in countries (Lithuania and Turkey) with very different suicide rates, attitudes toward suicide. Methods. 131 Catholic (religion students, Lithuania) and 97 Muslims (religion students, Turkey) participated in this research. The questionnaire ATTS (Attitudes Towards Suicide) was used for this empirical study. This questionnaire mainly consisted of statements to be scored on a five-point Likert scale. Results. The results of comparing Catholics and Muslims evidence statistical significant difference between means of „Acceptability“, „Preparedness” „Condemnation“ factors (p < 0,05). There is no statistical significant difference between means of „Unpredictability” and „Myths” factors (p > 0,05). On the ground of these results are made a few conclusions: (1) religion students, Catholics and Muslims, differ in attitudes toward suicide; (2) religion students, Catholics and Muslims, do not differ in knowledge about suicide and suicide risk evaluation.

Paauglių nuostatų savižudybių atžvilgiu ir nuo savižudybės sulaikančių priežasčių, suicidiško elgesio tarpusavio ryšio problema dar nėra išsamiai tyrinėta, tačiau, anot N. Žemaitienės (2000), vis labiau stiprėja įsitikinimas, kad nuostatos dėl savižudybės veikia savižudybių mastą ir pobūdį visuomenėje. Žvelgiant iš pozityviosios žmogiškosios perspektyvos, ne mažiau svarbu tyrinėti atsparumo veiksnius, kurie, nepaisant nevilties ar patiriamų stresinių gyvenimo aplinkybių, asmenį sulaiko nuo savižudybės veiksmo. Taigi labai svarbu klausti, kokios nuostatos lemia gyvenimo, o ne mirties motyvaciją. Yra duomenų rodančių, kad nuostatos savižudybių atžvilgiu yra susijusios su mintimis apie savižudybę, mėginimais nusižudyti ir įvykdytų savižudybių paplitimu, tačiau 16-18 metų paauglių grupės yra mažai tyrinėtos. Šio tyrimo rezultatai sėkmingai gali būti panaudoti praktinio užsiėmimo temai, diskusijai, taigi įvertinimas gali lengvai peraugti į prevenciją ir pagalbą. / The problem of suicidal behavior, teenagers attitude to suicides and the reasons that prevent suicides has not been thoroughly investigated, but according to N. Žemaitienės and other authors (2000), a conviction is increasingly growing that provisions of the act of suicide extents the scale and nature in society. Looking through a positive human perspective, it is very important to study the resistance factors, which, despite the despair and stress experiences through circumstances of life deters a person from suicidal acts. So the most important question is what provisions determine life and do not motivate death. There is evidence suggesting that the provisions are linked to thoughts of suicide, attempted suicide and commited suicide prevalence, but group of teenagers aged 16 – 18 are poorly investigated. Survey results can be successfully used as topic for practical sessions, discussions, thus assessment can be easily used as prevention and help.