Lithuanian dumps’ waste pickers are poorly studied group in our population. Therefore in the dissertation presented research is the first study of waste pickers as a social group in Lithuania. The research, introduced in this work, was devoted to explore way of life of people working in Kariotiškės dump in the context of waste pickers mode of life. The paper reveals nature of waste picking as a social phenomenon, deals with the historical, economic and social context. On the grounds of visual ethnographic study, carried out in 2006-2008, empirically is reconstructed way of life of people working in Kariotiškės dump. It addresses the following issues: work and earnings, the daily life and household, leisure, social organization, health and mortality, adjustment to the closure of dump. Thesis discloses way of life links between people working in Kariotiškės dump and other countries waste pickers and concludes that both Lithuanian and other countries waste pickers’ way of life is not a random set of patterns of daily life, but an expression of a specific waste pickers’ subculture. / Lietuvos sąvartynuose dirbantys atliekų rinkėjai yra menkai tyrinėta mūsų visuomenės grupė. Tad šioje disertacijoje pristatomas tyrimas yra pirmas atliekų rinkėjų kaip visuomenės grupės tyrimas Lietuvoje. Disertacijoje pristatomu tyrimu buvo siekiama ištirti Kariotiškių sąvartyne dirbančių žmonių gyvenimo būdą atliekų rinkėjų gyvensenos kontekste. Darbe atskleidžiama atliekų rinkimo kaip socialinio fenomeno prigimtis, aptariamas istorinis, ekonominis ir socialinis jo kontekstas. 2006-2008 m. atlikto vizualinės etnografijos tyrimo pagrindu empiriškai rekonstruojama Kariotiškių sąvartyne dirbančių žmonių gyvensena. Nagrinėjami tokie jos aspektai: darbas ir uždarbis, kasdienis gyvenimas ir buitis, laisvalaikis, socialinė organizacija, sveikata ir mirtingumas, prisitaikymas prie sąvartyno uždarymo. Disertacijoje atskleidžiamos Kariotiškių sąvartyne dirbančių žmonių ir kitų šalių atliekų rinkėjų gyvensenos sąsajos ir prieinama išvados, kad tiek Lietuvos, tiek kitų šalių atliekų rinkėjų gyvensena yra ne atsitiktinis kasdienio gyvenimo įpročių rinkinys, o specifinės atliekų rinkėjų subkultūros raiška.

In the wake of recent discourses growing around metaphors like globalization and information age, information society, information and communication technologies move into cyber anthropology's focus. Although online games and online gaming communities are not new, the rising interest in online games and the number of people playing online games means that such games and the corresponding communities that seem to evolve out of then have potential to be fertile ground for social researchers. One particularly useful method is that of virtual ethnographies, or participant observation in the game itself. Through an ethnographical research of the Lord of the Rings Online and an online gaming community that has emerged within this game, this work attempts outline the process of virtual ethnography that combines emic and etic methods of data gathering adapted to the virtual context to provide a ‘true’ accounting of the social constructs inherent in the virtual world. Massive multiplayer online role-playing games (MMORPGs) are present for almost a decade now, but they have become significantly popular only over the past through years. During the past 6 years the MMORPG turned into a thriving cultural phenomenon with over 20 million people daily involved in various social interactions. MMORPGs provide a unique space for social interaction as players no longer share the same physical environment and the non-verbal communication in no longer available. In such games players also are no... [to full text] / Pastaruoju metu vis dažnesnis diskursas tokiomis temomis kaip globalizacija ir informacijos amžius, informacinė visuomenė, informacinės ir ryšių technologijos pereina pereina į kiber-antropologijos sritį. Nors internetiniai žaidimai ir internetinės žaidėjų bendruomenės nėra naujiena, tačiau vis augantis visuomenės domėjimasis žaidimais ir vis didėjantis žaidėjų skaičius parodo, kad šie žaidimai ir su jais susijusios bendruomenės sukuria gerą tyrimo pagrindą socialinių mokslų atstovams. Vienas iš itin naudingų metodų yra virtuali etnografija bei dalyvaujamas stebėjimas pačiame žaidime. Šiame darbe siekiama pateikti tikrą socialinių konstruotų virtualioje erdvėje formavimosi aprašą remiantis etnografiniu Žiedų valdovo internetinio žaidimo (Lordo of the Rings Online) bei tame žaidime susikūrusios bendruomenės tyrimu naudojantis virtualios etnografijos metodu apjungiančiu eminę ir etinę perspektyvą. Internetiniai žaidimai (MMORPGs) gyvuoja jau beveik dešimtmetį, tačiau pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo. Per paskutinius 6 metus žaidimai virto klestinčiu kultūriniu fenomenu su daugiau kaip 20 milijonu žmonių kas dieną įsitraukusių į įvairias socialines sąveikas. Internetiniai žaidimai sukuria socialinių sąveikų unikalią aplinką, nes žaidėjų nebesieja ta pati fizinė aplinka, o neverbalinė komunikacija tampa nebeįmanoma. Internetiniai žaidimai leidžia žaidėjams bendrauti su kitais pasaulio žaidėjais, o pats žaidimas nebėra asmeniškas ar privatus, nes jame susitinka daugybė... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Turizmas ir vienos jo šakų – kultūrinio turizmo – apžvalga“ pateikiamos pagrindinės turizmą apibrėžiančios sąvokos, apžvelgiamos turizmo ištakos ir raida, atskleidžiamos pagrindinės turizmo rūšys bei išsamiai pristatoma viena turizmo rūšis – kultūrinis turizmas. Antrajame skyriuje „Kultūrinio turizmo poveikis“ išsamiai aptariama kultūrinio turizmo neigiama ir teigiama įtaka ekonomikai, socialinei terpei bei gamtinei aplinkai, didžiausią dėmesį skiriant poveikiui kultūrai. Trečiajame skyriuje „Kultūrinio turizmo įtaka Dzūkijos regiono kultūrai“ bendrai supažindinama su Dzūkijos etnografiniu regionu, pristatomos Varėnos rajono ir Dzūkijos nacionalinio parko pagrindinės kultūros paveldo vertybės, kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos minėtame regione bei atskleidžiamas kultūrinio turizmo poveikis Dzūkijos regionui. Magistro darbo tyrimo objektas – kultūrinio turizmo poveikis regiono kultūrai. Darbo tikslas – išnagrinėti kultūrinio turizmo įvairiapusišką įtaką regiono kultūrai, atskirą dėmesį skiriant Dzūkijos etnografiniam regionui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1. Supažindinti su turizmo verslo šaka, jo ištakomis ir raida bei klasifikacija. 2. Plačiau apžvelgti kultūrinį turizmą, atskleisti jo išskirtinumą iš kitų turizmo rūšių, supažindinti su jo ištekliais bei plėtojimo ypatumais. 3. Atskleisti teigiamą ir neigiamą kultūrinio turizmo poveikį ekonomikai, socialinei terpei, gamtinei aplinkai bei... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work discus the phenomena of cultural tourism and its influence on the culture of region through economical, social, environmental and cultural perspectives. Starting from the beginnings of cultural tourism and ending with present actualities of cultural tourism in regional dimensions – including the development of cultural tourism in the regions that are tourism destinations, with its highly expressed cultural identity. This writing work analyzes the impact of cultural tourism on the inhabitants of the region in cultural and identity terms. And also presents the advantages and disadvantages of the development of this kind of tourism in the region. The main purpose of this work is to analyze the influence of cultural tourism on the culture of region with a special regard to Lithuanian region of Dzūkija. This master’s work consists of three main parts: 1. Tourism and one of its type – cultural tourism – survey; 2. The impact of cultural tourism; 3. The influence of cultural tourism on the culture of Dzūkija region This writing work can be useful for tourism, communication and information students, tourism and heritage specialists, cultural institutions and etc.