Šio darbo tikslas yra parodyti kaip dokumentinis kinas pakito istoriniu kontekstu ir šiais laikais supanašėjo su televizijos reportažu. Pavyzdžiu imamas A. Matelio dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į Žemę“. Tema aktuali tuo, kad vadinamoji „lietuvių kino mokykla“ praranda savitumą, tampa vis labiau Europietiška, veikiama Vakarų kultūros. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: apžvelgti dokumentinio kino kaitą Lietuvoje nuo atsiradimo iki šių dienų; aprašyti atsiradusios televizijos įtaką dokumentinio kino tolesniam vystymuisi; išanalizuoti naujosios „lūžio“ kartos dokumentinio kino supratimą, tematiką; ištirti, kaip naujieji dokumentininkai prisitaikė prie vis stiprėjančių masinės komunikacijos priemonių; palyginti A. Matelio dokumentinį filmą „Prieš praskrendant į Žemę“ su televizijos reportažu. Tyrimo metodai. Šiame darbe panaudotas turinio ir lyginamosios analizės, istorinis metodai. Pagrindinė šio darbo išvada yra, kad kinas šiais laikais pasuko masinės kultūros keliu, pakito jo scenarijus, kadrų ilgumas, montažas. Kino filmas supanašėjo su televizijos reportažu. Tuo pačiu įrodoma iškelta hipotezė, kad A. Matelis laimėjo daugybę apdovanojimų ne tik dėl pasirinktos temos apie vėžiu sergančius vaikus, bet ir dėl pateikiamo didelio kiekio objektyvios informacijos, kas nebūdinga senajam lietuviškam dokumentiniai kinui, tačiau tai daro televizijos reportažas. Pirmoje ir antroje dalyse apžvelgiama Lietuvos kino istorija, kad būtų galima susidaryti įspūdį, kaip tas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to demonstrate the changes that the Lithuanian documentary film genre underwent from its beginnings to nowadays, and to argue that today it bears resemblance to the television reportage genre. The argument is based on the analysis of Arūnas Matelis film "Prieš parskrendant į Žemę" (Before Flying Back to Earth). This argument is important because it implies that the so-called "Lithuanian film school" is loosing its unique identity, that it is becoming "Europeanized", i.e. strongly influenced by the Western culture, and that its impact on the documentary film in Lithuania is weaker than in earlier decades. In order to achieve the above-mentioned aim, the current paper comprises the following elements: an overview of the evolution of the Lithuanian documentary film from its beginnings to our day; analysis of the documentary film concept of the new, the "watershed" generation; description of the influence of television on the further development of documentary film; analysis of the ways in which the new authors of documentary film adapted to the increasingly influential mass media; comparative analysis of A. Matelis' documentary film "Before Flying Back to Earth" and the reportage genre. The research methods employed for the purposes of the current paper are the following: content analysis, comparative analysis and historic analysis. The conclusion of the current paper is that today Lithuanian documentary film is experiencing strong influence of the... [to full text]

Darbe pristatomi šiuolaikiniai prietarai, kurie yra būdingi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lietuvių ir užsienio studentų bendruomenėms. Pagrindinis darbo objektas – studentų prietarai susiję su pasisekimu ar nepasisekimu egzaminų (atsiskaitymų) metu. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokius pagrindinius prietarus, praktikas ar turimus objektus, susijusius su pasisekimu ar nepasisekimu egzaminų metu, turi šiuolaikiniai lietuvių ir užsienio studentai. Kita vertus, siekiama išsiaiškinti pačių studentų požiūrį į jų atliekamus veiksmus ar turimus objektus. Darbas paremtas 2006 metų pavasarį bei 2008 metų pavasarį autorės surinkta medžiaga, kada pusiau struktūruoto interviu metodu (naudojant klausimynus) buvo apklausta 100 lietuvių ir 30 užsienio studentų studijuojančių VDU. Surinkti duomenys buvo sisteminti tipologiškai. Darbe aptariami įvairūs studentų turimi amuletai, pranašiški ženklai ar atliekami veiksmai, kurie įtakoja būsimus įvykius. Norint išvengti įtakos respondentų atsakymams, prietaro bei tikėjimo sąvokos klausimyne nenaudotos. Prietaro sąvoka buvo pradėta vartoti surinktos medžiagos sisteminimo eigoje, kada paaiškėjo, kad tik penktadalis šiuolaikinių lietuvių studentų nuoširdžiai tiki tuo, ką atlieka, ar tuo, ką turi. Pagrindinė sąvoka prietaras šiame darbe yra daugiau suprantama kaip neracionalus praeities požiūrių reliktas. Tačiau tarp studentų egzistuoja ir individualūs, kartais psichologinio pobūdžio prietarai, kurie yra arba, laikui bėgant, taip pat gali... [toliau žr. visą tekstą] / The research deals with contemporary superstitions in the Vytautas Magnus University (VMU) lithuanian and foreign students’ community. The main object of this investigation is students` superstitions that are related with success or failure during examinations. The purpose of this research is to analyze what kind of basic superstitions, non rational actions or objects nowadays lithuanian and foreign students use, that are related with success and failure during examinations, has dominion over nowadays students. On the other hand, to elucidate students opinions to the actions have been done or convictions they have. The work is based on the material that was gathered during the spring 2006 and during the spring 2008 when 100 of VDU lithuanian and 30 foreign students were quizzed by a partly structured interview (using questionnaires); The gathered data is systematized typologically. Various kinds of students’ amulets, fateful signals, and doings that influence forthcoming events are talked. In pursuance to avoid influence on the respondent answer, the concept superstition or belief was not used in the questionnaire. The concept superstition is started to use during systematizing the material when became clear that only the fifth part of nowadays students stated that they sincerely believe in the actions they do or the objects they have. The main concept superstition in this work is perceived as non rational relic of some standpoints of the past. On the other hand, some... [to full text]

Magistro darbe analizuojami masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimo ypatumai. Darbo tikslas – yra išanalizuoti masinės ir elitinės žiniasklaidos tendencijas. Tikslo siekimui suformuluoti uždaviniai: išanalizuoti visuomenės struktūrą, remiantis masių-elito skirstymu, pirmiausia apibrėžiant pačias sąvokas „masė“ ir „elitas“ bei įsigilinti į pačių grupių ypatybes; nustatyti žiniasklaidos vietą masių ir elitų sąveikoje bei komunikacijos procese; išstudijuoti masinės žiniasklaidos ir masinės auditorijos ryšį bei aptarti masinės žiniasklaidos tendencijas, ištirti elitinę žiniasklaidą ir nustatyti jos skiriamuosius bruožus. Šiame darbe analizuojant masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimą, buvo nagrinėjamas visuomenės pasidalijimas į elitą ir masę, remiantis elito teorijomis, o visuomenės pasidalinimas įvardijamas kaip žiniasklaidos auditorijos pasidalijimas. Todėl žiniasklaida vadinama elitine ir masine priklausomai nuo ją vartojančios auditorijos. / Society of Lithuania from classic sociological perspective is still on the social change. There is no strong middle class, like in the old democracy states, the power holders are constantly in change, and economy is also in transition. As a result, the structure of society is unstable; therefore it is hard to identify members of one group or the other. In this work, according to elite theory, society is divided in two groups: mass and elite. The mass consists of a huge number of people, however not as powerful as another one. The elite is a small group of people, which is more privileged, has a stronger influence in public life, better welfare, more capital, and more freedom. This group is in the top position of society and it takes the main decisions in the state. Hence, one of the objects of this work is the media audiences as society groups – mass and elite. Another one is the mass media and elite media. The purpose of this work is to examine the working of mass and elite media. The task to reach that purpose are these: (1) explore the structure of society which is consistent of two groups – mass and elite; (2) to establish the position of the media in mass-elite relation and communication; (3) to analyze mass media and its relation to mass audience; (4) to analyze elite media and its role in society. In the empirical part of the work the exploratory investigation is made. The aim of the investigation is to settle the tendencies of mass and elite media usage. The object of... [to full text]

Informacinė sklaida šiomis dienomis yra kaip niekad intensyvi ir įvairialypė. Komunikacinių kanalų gausa ir įvairovė sukuria galimybę aktyviai dalyvauti komunikaciniuose procesuose net pačioms mažiausioms ir uždariausioms visuomenės grupėms. Nuo to, kokiais visuomenės informavimo kanalais ir kokio pobūdžio informacija skelbiama apie tam tikrą grupę, gali priklausyti tiek jos visuomeninio įvaizdžio kaita, tiek tolimesnės raidos tendencijos. Elektroninės šokių muzikos subkultūra – viena iš įdomesnių sociokultūrinių grupių, kurios komunikacijos pobūdis su žiniasklaida ir yra šio darbo objektas. Darbe užsibrėžtas tikslas atskleisti žiniasklaidos ir elektroninės šokių muzikos subkultūros santykį, įvertinti šio santykio kiekybinius ir kokybinius pokyčius per dešimtmetį, išryškinti komunikacinius ypatumus bei išsiaiškinti komunikacijos privalumus ir trūkumus. Tyrimo hipotezės teigia, kad šiandien elektroninės šokių muzikos subkultūros ir žiniasklaidos bendradarbiavimas intensyvesnis nei prieš dešimtmetį, žiniasklaida subkultūrą reprezentuoja pozityviau, retesnis probleminis žinučių kontekstas. Užsibrėžtam tikslui pasiekti bei hipotezėms patikrinti išsikelti uždaviniai apžvelgti su subkultūra susijusius pranešimus naujienų portale Delfi.lt 2001m., 2002m. ir 2009m. spalio ir lapkričio mėnesiais bei naudojant interviu metodą apklausti ekspertus: elektroninės šokių muzikos subkultūros atstovus, žiniasklaidos priemonių redaktorius bei kultūros tyrimų specialistus. Teorinėje darbo dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Information spread nowadays is more intensive and miscellaneous than ever. Plenty of various communication channels enable even the smallest and most reserved society groups to participate in communication processes actively. The choice of certain communication channels and information, that should be published, may influence the changes of the group‘s public image as well as further development of it. Electronic dance music subculture is one of the most interesting sociocultural groups, therefore its communication with mass media has been chosen as the object of this paperwork. The goal of this paperwork is to reveal the relation between electronic dance music subculture and the media, to evaluate both quantitative and qualitative changes of this relation during the last decade, to highlight the most important features of the communication of this subculture, to find its main advantages and disadvantages. The hypothesis of the research suggests that the electronic dance music subculture is more visible in the media than it was a decade ago, that the problematic context of the messages is rarer, and the content of the messages is more positive and commercial. In order to achieve the chosen goal and to prove the hypothesis there were messages about the subculture, published in the news portal delfi.lt in October–November of 2001, 2002 and 2009, examined, and several experts – electronic dance music subculture members, media editors and culture researchers – interviewed. The... [to full text]

Magistro darbo objektas – klišės, sutinkamos kino komunikacijoje, taip pat kitose masinės kultūros srityse. Darbo tikslas – apžvelgti klišių kino komunikacijoje pobūdį, mastus ir tikslus. Darbe keliami uždaviniai: apibūdinti klišės koncepciją ir jos ypatumus bei išskirti klišių bendrąsias savybes; atskleisti klišės kilmės ir gyvavimo prielaidas bei jos ryšius su masine kultūra ir jos sritimis; atskirti kino bei filmo sąvokas ir jas apibrėžti; aptarti kino istoriją ir atskleisti kino komunikacijos raidą, nepamirštant televizijos žanro; paaiškinti kino filmų teorijas ir įvertinti komunikacijos teorijų ir modelių taikymo galimybes kinui; aptarti klišes, pasirodančias kino filmuose. Teoriniai tyrimų metodai, palyginimai ir šaltinių analizė leido darbe naujai apibrėžti darbo temos sąvokas, išskirti jų ypatumus, savybes, numatyti kilmės prielaidas. Darbe atskirai teoriškai nagrinėjamos ir tikslinamos darbo temos sąvokos – klišės, kinas ir jo komunikacija – vėliau ties kiekviena dalimi jungiant jas ir mėginant rasti tarpusavio sąsajas. Darbe naujai apibrėžta klišės sąvoka ir išskirtos jos savybės, paaiškintos kilmės prielaidos, ryšiai su masine kultūra ir jos objektais, pateikta klišių keliose masinės kultūros sferos pavyzdžių. Atlikus apklausą ir paaiškėjus kino ir filmo sąvokų pasitaikančiam neteisingam traktavimui, šie terminai atskirti. Greta pateikiant susijusias temas, tokias kaip kinematografijos raida, kino filmų teorijos, komunikacijos modelių taikymas, artėta prie sąvokų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic “Cliches in Movie Communication” is chosen because of an interesting, but little analysed theme of elements, that surrounds us everywhere and that we use in our daily actions, communications, we see it as fashion trends, we read it in novels, see in movies, hear in our headphones. These very common elements are called clichés. The objective of this paper is to describe and explore the clichés in general, to exclude main characteristics of these common elements and to look at the examples in the spheres of mass culture. In this paper mass culture is considered as an assumption for clichés ti raise and spread through the means of mass communication. The goal of ventilating this topic is also to overlook the nature of clichés in movie communication, review some examples, and understand the extent of prevalence of clichés in films, also to explore if they are useful or, conversely, not welcome into the movies and other spheres of mass culture by the creators and by audience. In order to describe clichés in such mean as movie, there were movies, films, cinema explored too. The history of film, film theories, and communication models applied to films led to the part where the clichés were described specifically in movie and in movie making processes. In this paper there are theoretical methods used, such as induction, deduction, comparison. The analyzed sources included Lithuanian literature, articles, internet material and sources of abroad, databases, studying material... [to full text]