Magistro darbe analizuojami masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimo ypatumai. Darbo tikslas – yra išanalizuoti masinės ir elitinės žiniasklaidos tendencijas. Tikslo siekimui suformuluoti uždaviniai: išanalizuoti visuomenės struktūrą, remiantis masių-elito skirstymu, pirmiausia apibrėžiant pačias sąvokas „masė“ ir „elitas“ bei įsigilinti į pačių grupių ypatybes; nustatyti žiniasklaidos vietą masių ir elitų sąveikoje bei komunikacijos procese; išstudijuoti masinės žiniasklaidos ir masinės auditorijos ryšį bei aptarti masinės žiniasklaidos tendencijas, ištirti elitinę žiniasklaidą ir nustatyti jos skiriamuosius bruožus. Šiame darbe analizuojant masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimą, buvo nagrinėjamas visuomenės pasidalijimas į elitą ir masę, remiantis elito teorijomis, o visuomenės pasidalinimas įvardijamas kaip žiniasklaidos auditorijos pasidalijimas. Todėl žiniasklaida vadinama elitine ir masine priklausomai nuo ją vartojančios auditorijos. / Society of Lithuania from classic sociological perspective is still on the social change. There is no strong middle class, like in the old democracy states, the power holders are constantly in change, and economy is also in transition. As a result, the structure of society is unstable; therefore it is hard to identify members of one group or the other. In this work, according to elite theory, society is divided in two groups: mass and elite. The mass consists of a huge number of people, however not as powerful as another one. The elite is a small group of people, which is more privileged, has a stronger influence in public life, better welfare, more capital, and more freedom. This group is in the top position of society and it takes the main decisions in the state. Hence, one of the objects of this work is the media audiences as society groups – mass and elite. Another one is the mass media and elite media. The purpose of this work is to examine the working of mass and elite media. The task to reach that purpose are these: (1) explore the structure of society which is consistent of two groups – mass and elite; (2) to establish the position of the media in mass-elite relation and communication; (3) to analyze mass media and its relation to mass audience; (4) to analyze elite media and its role in society. In the empirical part of the work the exploratory investigation is made. The aim of the investigation is to settle the tendencies of mass and elite media usage. The object of... [to full text]

Disertacijoje analizuojami XX a. paskutiniojo dešimtmečio meno diskurso ideologiniai procesai: skirtingų vertybinių, ideologinių orientacijų formavimasis, nykimas ir jų koreliacija, daranti įtaką meno ir menininko sampratos kaitai. Šie procesai analizuojami remiantis aptariamo laikotarpio parodų recenzijomis, pačiomis parodomis, aktyviai meno scenoje veikusių menininkų pasisakymais, jų kūriniais, formavusiais viešąjį dailės gyvenimą. Atskiras dėmesys skiriamas įvairiems meno lauko pjūviams – sociopolitiniam kontekstui, meno kūriniams, institucinėms parodoms ir tekstams kultūros savaitraščiuose. Ideologijų ir vertybių pokyčiai, vykę Lietuvos meno diskurse XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, darbe tyrinėjami akcentuojant meninius, institucinius ir sociopolitinius kontekstus, atskleidžiant kintantį simbolinių konstrukcijų turinį bei jų poveikį meno lauko kovoms už legitimaciją. Disertacijoje keliami šie uždaviniai: apibrėžti posovietinio intelektualo (menininko) vaidmenį atgimimo ir nepriklausomybės metų Lietuvos meno procesuose; ištirti viešajame diskurse įtvirtintas atminties politikos formas; apibrėžti ideologijos sampratos specifiškumą posovietinėje visuomenėje, analizuoti ideologinį modernistinio meno pobūdį; apibrėžti pagrindinių meno institucijų ideologines nuostatas, atskleisti institucijų ideologinių susidūrimų pobūdį ir priežastis; išanalizuoti reikšmingiausias parodas ir atskleisti jų konstruotų naratyvų ideologines potekstes; atskleisti svarbiausius šio laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertation thesis analyses the ideological processes of art discourse in the last decade of the 20th century – the formation and decline of different value related and ideological orientations, and their correlation, which makes an influence upon the changing conception of art and artist. These processes are analyzed referring to the reviews of the exhibitions of the discussed period, the exhibitions themselves, the declarations by the artists, who actively participated on the art scene, and their works, which were shaping the public art life. A separate attention is devoted to various layers of the artistic field – to the sociopolitical context, the works of art, the institutional exhibitions, and to the texts in cultural periodicals. The main aim of the thesis is to make a thorough analysis of the ideological and value related changes, which took place in the Lithuanian art discourse in the 1990s, and by underlining the artistic, institutional and sociopolitical contexts to reveal the changing content of symbolic constructions and their influence on the struggles for legitimization in the artistic field. The tasks of the research are: to define the role of the postsoviet intellectual (artist) in the Lithuanian art processes during the Rebirth period and in the years of independence; to explore the forms of politics of memory, which were established in the public discourse; to define the specificity of the concept of ideology in the postsoviet society; to analyze the... [to full text]