XX amžiaus antroje pusėje juvelyrikai priartėjus prie kitų vaizduojamojo meno rūšių, papuošalui tapus meno kūriniu, išreiškiančiu individualią kūrėjo poziciją, ir pradėjus rengti specializuotas juvelyrikos parodas, iškilo juvelyrikos eksponavimo reikšmė. Problematiškumas slypi srities specifikoje (dažnai maži mąsteliai, brangių medžiagų naudojimas) bei santykyje su kūnu, nes dėvėjimas yra esminis papuošalo suvokimui. Todėl įprastas juvelyrikos eksponavimas stiklinėse vitrinose netenkina juvelyrikos, kuriamos postmodernaus meno principais. Darbo tikslas – išanalizuoti galimas meninės juvelyrikos eksponavimo strategijas pasitelkiant trumpalaikių meninės juvelyrikos parodų pavyzdžius iš Lietuvos bei užsienio nuo XX a. 8 dešimtmečio iki šių dienų. Tyrimas nėra istorinio pobūdžio: juvelyrikos parodos nėra analizuojamos chronologiniu principu ar kaip vientisas reiškinys, procesas, kuriame galima užfiksuoti tam tikrą raidą. Nagrinėjamos trumpalaikės personalinės ir grupinės juvelyrikos parodos, nes jose gali būti įgyvendinti tokie ekspoziciniai sprendimai, kurie netinkami ilgalaikėms muziejų ekspozicijoms. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip juvelyrikos eksponavimas veikia pačių kūrinių supratimą, priėmimą ir turinį, kokios skirtingos juvelyrikos eksponavimo praktikos naudojamos, koks yra žiūrovo ryšys su papuošalu parodos metu bei kaip skirtingi eksponavimo būdai lemia šį ryšį, koks žiūrovo santykis su ekspozicija. Magistrinio darbo struktūra paremta skirtingų juvelyrikos parodose... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary jewellery cannot be dissociated from developments in the fine art. In the second part of the 20th century jewellery started to be considered as an art form which can express the individuality of an artist. During that time the first specialized jewellery exhibitions were held and since then the attention was drawn to the importance of how objects are displayed in the exhibition. What makes exhibiting jewellery difficult is its connection to the body - wearability is the essence of it. In addition, usually jewellery is small scale and made of precious materials. As a result, typical showcases made of glass are no longer satisfying for displaying art jewellery. The aim of this research is to analyze possible strategies of how art jewellery can be presented. The examples of temporary jewellery exhibitions, both personal and group, from Lithuania and abroad from the 1970s to the present are included. The research is not historical and based on chronology, jewellery exhibitions are not seen as a continuous phenomenon with clear evolution. Temporary exhibitions offer a possibility of to putting into practice such display solutions which would not be suitable for permanent museum displays. This paper looks into the questions such as what kind of different display strategies are used to exhibit jewellery, how the display affects the perception of the artworks, what the relation between the viewer and the jewellery work in the exhibition is, how display influences this... [to full text]

Disertacijoje analizuojami XX a. paskutiniojo dešimtmečio meno diskurso ideologiniai procesai: skirtingų vertybinių, ideologinių orientacijų formavimasis, nykimas ir jų koreliacija, daranti įtaką meno ir menininko sampratos kaitai. Šie procesai analizuojami remiantis aptariamo laikotarpio parodų recenzijomis, pačiomis parodomis, aktyviai meno scenoje veikusių menininkų pasisakymais, jų kūriniais, formavusiais viešąjį dailės gyvenimą. Atskiras dėmesys skiriamas įvairiems meno lauko pjūviams – sociopolitiniam kontekstui, meno kūriniams, institucinėms parodoms ir tekstams kultūros savaitraščiuose. Ideologijų ir vertybių pokyčiai, vykę Lietuvos meno diskurse XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, darbe tyrinėjami akcentuojant meninius, institucinius ir sociopolitinius kontekstus, atskleidžiant kintantį simbolinių konstrukcijų turinį bei jų poveikį meno lauko kovoms už legitimaciją. Disertacijoje keliami šie uždaviniai: apibrėžti posovietinio intelektualo (menininko) vaidmenį atgimimo ir nepriklausomybės metų Lietuvos meno procesuose; ištirti viešajame diskurse įtvirtintas atminties politikos formas; apibrėžti ideologijos sampratos specifiškumą posovietinėje visuomenėje, analizuoti ideologinį modernistinio meno pobūdį; apibrėžti pagrindinių meno institucijų ideologines nuostatas, atskleisti institucijų ideologinių susidūrimų pobūdį ir priežastis; išanalizuoti reikšmingiausias parodas ir atskleisti jų konstruotų naratyvų ideologines potekstes; atskleisti svarbiausius šio laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertation thesis analyses the ideological processes of art discourse in the last decade of the 20th century – the formation and decline of different value related and ideological orientations, and their correlation, which makes an influence upon the changing conception of art and artist. These processes are analyzed referring to the reviews of the exhibitions of the discussed period, the exhibitions themselves, the declarations by the artists, who actively participated on the art scene, and their works, which were shaping the public art life. A separate attention is devoted to various layers of the artistic field – to the sociopolitical context, the works of art, the institutional exhibitions, and to the texts in cultural periodicals. The main aim of the thesis is to make a thorough analysis of the ideological and value related changes, which took place in the Lithuanian art discourse in the 1990s, and by underlining the artistic, institutional and sociopolitical contexts to reveal the changing content of symbolic constructions and their influence on the struggles for legitimization in the artistic field. The tasks of the research are: to define the role of the postsoviet intellectual (artist) in the Lithuanian art processes during the Rebirth period and in the years of independence; to explore the forms of politics of memory, which were established in the public discourse; to define the specificity of the concept of ideology in the postsoviet society; to analyze the... [to full text]

Magistro darbo objektas – tarptautinės parodos. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinių parodų marketingo komunikaciją. Darbo uždaviniai: nustatyti tarptautinių parodų marketingo komunikacijos principus ir naudojamus elementus; atskleisti tarptautinių parodų marketingo komunikacijos trūkumus ir privalumus; atlikti konkrečios tarptautinės parodos marketingo komunikacijos efektyvumo tyrimą ir juo remiantis pateikti rekomendacijas. Naudojantis mokslinės literatūros, parodų verslo atstovų tyrimų ir išvadų analizės metodais padaryta išvada, kad bendrieji teoriniai marketingo komunikacijos principai tinka ir organizuojant tarptautines parodas. Tinka ir yra naudojami visi klasikiniai marketingo komunikacijos elementai: reklama, ryšiai su visuomene, asmeninis pardavimas, pardavimo skatinimas ir rečiau teorinėje medžiagoje įtraukiamas tiesioginis marketingas. Analizuojant parodų verslo atstovų tyrimus ir išvadas, atkreiptas dėmesys į tarptautinių parodų specifiką, kuri nulemia ryšių su visuomene svarbą. Atlikus tarptautinės parodos „RESTA 2008“ empirinį tyrimą, analizuojant surinktą medžiagą, padaryta išvada, kad jos marketingo komunikaciją sudaro visi išvardinti elementai, tačiau jų efektyvumui nustatyti neatliekami tyrimai. Organizatorius parodos komunikacijoje remiasi savo patirtimi, o ne parodos tikslinių auditorijų analizėmis. Daroma išvada, kad vien patirties ir susidarytos nuomonės neužtenka. Nėra jokių faktinių įrodymų, kad ta nuomonė tiksli. Magistro darbas gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s project object – international exhibitions. Aim of the project – analysis of marketing communication of international exhibitions. Objectives of the project: to determine principles and applicable elements of marketing communication of international exhibitions; to reveal defects and advantages of marketing communication of international exhibitions; to conduct efficiency research of marketing communication of a specific international exhibition and on the basis of the research to present recommendations. Relevance of this theme and research is determined by two reasons. On the one hand, exhibition business has gained massive scales all over the world, and though the forms of traditional exhibitions were forecasted to be replaced with internet in the age of innovative information technologies, it did not happen. International exhibitions are not reducing either their scopes or development. On the other hand, notwithstanding the scale and importance of exhibition business, the issue of marketing communication of exhibitions is scarcely discussed in the scientific literature. Marketing theoreticians talk little about exhibitions and in entirely different aspect – they are analysed as one of marketing communication means. By applying methods of analysis of scientific literature, surveys of exhibition business representatives, a conclusion was made that general theoretical principles of marketing communication are applicable also for organising international exhibitions... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – šventadienė prijuostė, tradicinio liaudies kostiumo dalis, kuri pristatoma ne tik kaip drabužis, bet kaip sąlyginai savarankiškas daugiaplanis kultūros objektas, tapęs etninių tradicijų ir tautinės savimonės raiškos simboliu. Tyrimo laikotarpis – XIX a.–XX a. pirmoji pusė. Tai pirmasis mokslinis darbas, nuosekliai atskleidžiantis procesą, kaip prijuostė, prarasdama savo pirminę paskirtį, XX a. pirmojoje pusėje įgavo naują prasmę ir tapo tautiškumo simboliu, reprezentantu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Darbe analizuojami iki šiol sistemingai netyrinėti XIX a.–XX a. pirmosios pusės šventadienių prijuosčių (taip pat prijuostėlių) rinkiniai Lietuvos ir kitų šalių (Baltarusijos, Lenkijos, Prancūzijos) muziejuose. Tyrimo metu užsienio šalių muziejuose surastos ir identifikuotos lietuvių šventadienės prijuostės yra vertingas ne vien šių muziejų, bet ir visoje Lietuvoje turimų šios rūšies liaudies tekstilės dirbinių fondo papildymas. Atsiranda galimybė įvertinti šventadienės prijuostės meninės raiškos formas, atlikimo technikų ir medžiagų ypatumus, kurių visumą kaip svarbų šaltinį galima pritaikyti tradicinių liaudies drabužių rekonstravimo darbų praktikai ir tautinio kostiumo studijoms. Atliktas tyrimas aktualizuoja prijuostės sociokultūrinės raiškos aspektus, leidžia giliau pažinti jų meninės formos bruožus, gali pasitarnauti kaip svarbi medžiaga lyginamosioms lietuvių liaudies meno studijoms, tolimesniems Lietuvos kultūros tyrinėjimams. / This doctoral dissertation analyses a part of the traditional folk costume – festive apron – which is presented not only as a garment, but also as a relatively independent and multidimensional cultural object, and a symbol of ethnic traditions and expressions of national identity. The research covers the period from the 19th century through the early 20th century. It is the first research systematically revealing the process of the apron losing its originally intended use and being given a new meaning in the first half of the 20th century, concurrently becoming a symbol and representative of national identity not only in Lithuania but also in foreign countries. The thesis analyses collections of festive aprons (including votive aprons) of the 19th century and the first half of the 20th century available in Lithuanian and foreign museums that have not been previously analysed on a systematic basis. Lithuanian festive aprons identified in foreign museums during the research are valuable supplementation not only to the holdings of these museums, but also to the fund of folk textiles of this type available in Lithuania. This provides an opportunity to assess the forms of artistic expression, the peculiarities of weaving techniques of, and the fabrics used for, festive aprons which, in their entirety, can be used as an important source for reconstructing traditional folk clothing and for studies of the national costume. The research actualises the aspects of socio-cultural... [to full text]