XX amžiaus antroje pusėje juvelyrikai priartėjus prie kitų vaizduojamojo meno rūšių, papuošalui tapus meno kūriniu, išreiškiančiu individualią kūrėjo poziciją, ir pradėjus rengti specializuotas juvelyrikos parodas, iškilo juvelyrikos eksponavimo reikšmė. Problematiškumas slypi srities specifikoje (dažnai maži mąsteliai, brangių medžiagų naudojimas) bei santykyje su kūnu, nes dėvėjimas yra esminis papuošalo suvokimui. Todėl įprastas juvelyrikos eksponavimas stiklinėse vitrinose netenkina juvelyrikos, kuriamos postmodernaus meno principais. Darbo tikslas – išanalizuoti galimas meninės juvelyrikos eksponavimo strategijas pasitelkiant trumpalaikių meninės juvelyrikos parodų pavyzdžius iš Lietuvos bei užsienio nuo XX a. 8 dešimtmečio iki šių dienų. Tyrimas nėra istorinio pobūdžio: juvelyrikos parodos nėra analizuojamos chronologiniu principu ar kaip vientisas reiškinys, procesas, kuriame galima užfiksuoti tam tikrą raidą. Nagrinėjamos trumpalaikės personalinės ir grupinės juvelyrikos parodos, nes jose gali būti įgyvendinti tokie ekspoziciniai sprendimai, kurie netinkami ilgalaikėms muziejų ekspozicijoms. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip juvelyrikos eksponavimas veikia pačių kūrinių supratimą, priėmimą ir turinį, kokios skirtingos juvelyrikos eksponavimo praktikos naudojamos, koks yra žiūrovo ryšys su papuošalu parodos metu bei kaip skirtingi eksponavimo būdai lemia šį ryšį, koks žiūrovo santykis su ekspozicija. Magistrinio darbo struktūra paremta skirtingų juvelyrikos parodose... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary jewellery cannot be dissociated from developments in the fine art. In the second part of the 20th century jewellery started to be considered as an art form which can express the individuality of an artist. During that time the first specialized jewellery exhibitions were held and since then the attention was drawn to the importance of how objects are displayed in the exhibition. What makes exhibiting jewellery difficult is its connection to the body - wearability is the essence of it. In addition, usually jewellery is small scale and made of precious materials. As a result, typical showcases made of glass are no longer satisfying for displaying art jewellery. The aim of this research is to analyze possible strategies of how art jewellery can be presented. The examples of temporary jewellery exhibitions, both personal and group, from Lithuania and abroad from the 1970s to the present are included. The research is not historical and based on chronology, jewellery exhibitions are not seen as a continuous phenomenon with clear evolution. Temporary exhibitions offer a possibility of to putting into practice such display solutions which would not be suitable for permanent museum displays. This paper looks into the questions such as what kind of different display strategies are used to exhibit jewellery, how the display affects the perception of the artworks, what the relation between the viewer and the jewellery work in the exhibition is, how display influences this... [to full text]