Šio darbo tikslas yra parodyti kaip dokumentinis kinas pakito istoriniu kontekstu ir šiais laikais supanašėjo su televizijos reportažu. Pavyzdžiu imamas A. Matelio dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į Žemę“. Tema aktuali tuo, kad vadinamoji „lietuvių kino mokykla“ praranda savitumą, tampa vis labiau Europietiška, veikiama Vakarų kultūros. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: apžvelgti dokumentinio kino kaitą Lietuvoje nuo atsiradimo iki šių dienų; aprašyti atsiradusios televizijos įtaką dokumentinio kino tolesniam vystymuisi; išanalizuoti naujosios „lūžio“ kartos dokumentinio kino supratimą, tematiką; ištirti, kaip naujieji dokumentininkai prisitaikė prie vis stiprėjančių masinės komunikacijos priemonių; palyginti A. Matelio dokumentinį filmą „Prieš praskrendant į Žemę“ su televizijos reportažu. Tyrimo metodai. Šiame darbe panaudotas turinio ir lyginamosios analizės, istorinis metodai. Pagrindinė šio darbo išvada yra, kad kinas šiais laikais pasuko masinės kultūros keliu, pakito jo scenarijus, kadrų ilgumas, montažas. Kino filmas supanašėjo su televizijos reportažu. Tuo pačiu įrodoma iškelta hipotezė, kad A. Matelis laimėjo daugybę apdovanojimų ne tik dėl pasirinktos temos apie vėžiu sergančius vaikus, bet ir dėl pateikiamo didelio kiekio objektyvios informacijos, kas nebūdinga senajam lietuviškam dokumentiniai kinui, tačiau tai daro televizijos reportažas. Pirmoje ir antroje dalyse apžvelgiama Lietuvos kino istorija, kad būtų galima susidaryti įspūdį, kaip tas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to demonstrate the changes that the Lithuanian documentary film genre underwent from its beginnings to nowadays, and to argue that today it bears resemblance to the television reportage genre. The argument is based on the analysis of Arūnas Matelis film "Prieš parskrendant į Žemę" (Before Flying Back to Earth). This argument is important because it implies that the so-called "Lithuanian film school" is loosing its unique identity, that it is becoming "Europeanized", i.e. strongly influenced by the Western culture, and that its impact on the documentary film in Lithuania is weaker than in earlier decades. In order to achieve the above-mentioned aim, the current paper comprises the following elements: an overview of the evolution of the Lithuanian documentary film from its beginnings to our day; analysis of the documentary film concept of the new, the "watershed" generation; description of the influence of television on the further development of documentary film; analysis of the ways in which the new authors of documentary film adapted to the increasingly influential mass media; comparative analysis of A. Matelis' documentary film "Before Flying Back to Earth" and the reportage genre. The research methods employed for the purposes of the current paper are the following: content analysis, comparative analysis and historic analysis. The conclusion of the current paper is that today Lithuanian documentary film is experiencing strong influence of the... [to full text]

By combining the approaches of film history theory with research of the Soviet period, and on the basis of empirical research, this study carries out the reconstruction of exhibition, distribution and production. The main aim of this study is to present film as a multi-layered phenomenon of the Soviet period which encompasses socio-cultural, ideological, political, creative, technological, economical and institutional levels. This research not only identifies the main aims and tasks of the Soviet film policy (from above), but also discloses reasons for those cases when the programme-aimed intentions failed to be executed (from below). As it turns out, the “most important of all arts” was not that significant. The so-called advantages of cinema, such as its “mass appeal” or “effectiveness”, were only programme-based aspirations that granted film with mythical powers that had nothing in common with the processes that took place in the reality of Soviet Lithuania. The end of the creation of the Lithuanian film studio signified, on the one hand, the fact that the creation of the model of film industry in the periphery of the USSR had come to an end (production, distribution, exhibition); on the other hand, it marked the appropriation of the multi-stage system of film control. Having thoroughly analysed the modes of control expression, the research proposes a construct for this control system (“control pyramid”). / Derinant tarptautinėje istoriografijoje susiformavusias kino istorijos teorijos prieigas su sovietmečio tyrinėjimais, empirinio tyrimo pagrindu darbe atliekama kino rodymo (kino rodymo tinklas), platinimo (kino repertuaras), kino gamybos ir kūrybos rekonstrukcija. Pagrindinis darbo tikslas – pristatyti kiną kaip įvairialypį sovietmečio fenomeną, apimantį sociokultūrinius, ideologinius, politinius, kūrybinius, technologinius, ekonominius, institucinius lygmenis. Tyrime identifikuoti ne tik sovietų kino politikos pagrindiniai tikslai, uždaviniai („iš viršaus“), bet ir apčiuopti programinių intencijų neįgyvendinimo atvejai, priežastys („iš apačios“). Pasirodo, „svarbiausias iš menų“ ne toks jau ir buvo svarbus. Menami kino privalumai – „masiškumas“, paveikumas – tebuvo programinė siekiamybė, kurioje kinui suteiktos mitinės galios nieko bendra neturėjusios su sovietų Lietuvos tikrovėje vykusiais procesais. Lietuvos kino studijos kūrimo pabaiga, viena vertus, ženklino kino industrijos modelio kūrimo baigtį SSRS periferijoje (gamina, platina, rodo), kita vertus, daugiapakopės filmų kontrolės sistemos perėmimą. Atlikus nuoseklią kontrolės raišką, tyrime pasiūlytas kontrolės sistemos vaizdinys („kontrolės piramidė“). Šis leido ne tik priartėti prie supratimo kokioje gamybinėje, kūrybinėje, ideologinėje tikrovėje kino filmų kūrimo procesas vyko, bet ir pirmą kartą identifikuoti užmanymus bei filmus, patyrusius skirtingas nuobaudas ir draudimus.

Magistro darbo objektas – klišės, sutinkamos kino komunikacijoje, taip pat kitose masinės kultūros srityse. Darbo tikslas – apžvelgti klišių kino komunikacijoje pobūdį, mastus ir tikslus. Darbe keliami uždaviniai: apibūdinti klišės koncepciją ir jos ypatumus bei išskirti klišių bendrąsias savybes; atskleisti klišės kilmės ir gyvavimo prielaidas bei jos ryšius su masine kultūra ir jos sritimis; atskirti kino bei filmo sąvokas ir jas apibrėžti; aptarti kino istoriją ir atskleisti kino komunikacijos raidą, nepamirštant televizijos žanro; paaiškinti kino filmų teorijas ir įvertinti komunikacijos teorijų ir modelių taikymo galimybes kinui; aptarti klišes, pasirodančias kino filmuose. Teoriniai tyrimų metodai, palyginimai ir šaltinių analizė leido darbe naujai apibrėžti darbo temos sąvokas, išskirti jų ypatumus, savybes, numatyti kilmės prielaidas. Darbe atskirai teoriškai nagrinėjamos ir tikslinamos darbo temos sąvokos – klišės, kinas ir jo komunikacija – vėliau ties kiekviena dalimi jungiant jas ir mėginant rasti tarpusavio sąsajas. Darbe naujai apibrėžta klišės sąvoka ir išskirtos jos savybės, paaiškintos kilmės prielaidos, ryšiai su masine kultūra ir jos objektais, pateikta klišių keliose masinės kultūros sferos pavyzdžių. Atlikus apklausą ir paaiškėjus kino ir filmo sąvokų pasitaikančiam neteisingam traktavimui, šie terminai atskirti. Greta pateikiant susijusias temas, tokias kaip kinematografijos raida, kino filmų teorijos, komunikacijos modelių taikymas, artėta prie sąvokų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic “Cliches in Movie Communication” is chosen because of an interesting, but little analysed theme of elements, that surrounds us everywhere and that we use in our daily actions, communications, we see it as fashion trends, we read it in novels, see in movies, hear in our headphones. These very common elements are called clichés. The objective of this paper is to describe and explore the clichés in general, to exclude main characteristics of these common elements and to look at the examples in the spheres of mass culture. In this paper mass culture is considered as an assumption for clichés ti raise and spread through the means of mass communication. The goal of ventilating this topic is also to overlook the nature of clichés in movie communication, review some examples, and understand the extent of prevalence of clichés in films, also to explore if they are useful or, conversely, not welcome into the movies and other spheres of mass culture by the creators and by audience. In order to describe clichés in such mean as movie, there were movies, films, cinema explored too. The history of film, film theories, and communication models applied to films led to the part where the clichés were described specifically in movie and in movie making processes. In this paper there are theoretical methods used, such as induction, deduction, comparison. The analyzed sources included Lithuanian literature, articles, internet material and sources of abroad, databases, studying material... [to full text]