Audiovizualinių kūrinių svarba pastebėta ir įvertinta akademinės visuomenės. Istorikai šioje srityje, ne išimtis – naujų šaltinių paieškose be pastangų įsitvirtinus dokumentiniam kino ir TV filmui, atrandamas vaidybinis kino ir TV filmas. Tuo tarpu Lietuvos istorikų akademinėje bendruomenėje vaidybinio filmo, teikiamos galimybės nėra deramai įvertintos. Aktualinat naujojo šaltinio teikiamas galimybes, pastarojo tyrimo objektas - populiarioji sovietinės visuomenės istorinė kultūra Lietuvoje. Sovietinių lietuviškų vaidybinių filmų atveju vyrauja praeities rekonstrukcijos, kurių pagalba yra galima populiariosios sovietinės istorinės kultūros ir jos atminties vietų identifikacija. Pagrindinis darbo tikslas – populiarios sovietinės istorinės atminties vietų identifikavimas m. vaidybiniuose lietuviškuose filmuose. Šiame tyrime pasiūlomos naujos metodologinės prieigos, skirtos vaidybinių filmų apie praeitį klaisfikacijai. Remiantis archyviniais šaltiniais pateikiama Lietuvos sovietinės vaidybinių filmų industrijos specifikos analizė: vaidybinių filmų valdymo specifika, filmų aprobavimo/cenzūravimo mechanizmas. Aptariamas filmų kūrimo kontekstas, identifikuojamos pagrindinės politinės ir kūrybinės slinktys. Atsižvelgiant į pasirinkto laikotarpio specifiką, tyrime įvertinami konkretūs filmų aprobavimo atvejai ir juos nulėmusios priežastys, kurios įtakojo pačių filmų turinius. Kadangi į tyrimo šaltinių sąrašą įtraukiami televizijoje kurti vaidybiniai filmai, tyrime bandoma išsiaiškinti... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this work is to identify collective memory shapes in lithuanian fiction TV and cinema film during soviet period (1957-88). Acording to new popular theoretical approches this work analyses the specific sourse of history - fiction film. The main problem is that this type of resourse is mostly ignored by lithuanian sholarship of history. So this reserach brings lithuanian fiction film up-to-date usual resorces of history. According to research made in this work, it is possible to denitrify new methodical approaches, which help to classify fiction films in which it can be seen past representations. Research of archival origins helps to reconstruct soviet film industry system of Lithuania: the fiction film censorship, the specific “control-gear” of films. It is made a contecstual analysis, which identifies the main political and creative displacements. According to difficult chronological range, it is made the research of individual film censorship cases and it‘s reasons. It is need because of influence over film content, which is essential in this research. Film content research helps to identify the reconstructions of past and it‘s sociohistorical approaches. The identification of soviet society collective memory, is possible because of fiction film flexibility: it can show no visible(nonvisible) social reality zones and popular past representations.

Magistro darbo objektas – klišės, sutinkamos kino komunikacijoje, taip pat kitose masinės kultūros srityse. Darbo tikslas – apžvelgti klišių kino komunikacijoje pobūdį, mastus ir tikslus. Darbe keliami uždaviniai: apibūdinti klišės koncepciją ir jos ypatumus bei išskirti klišių bendrąsias savybes; atskleisti klišės kilmės ir gyvavimo prielaidas bei jos ryšius su masine kultūra ir jos sritimis; atskirti kino bei filmo sąvokas ir jas apibrėžti; aptarti kino istoriją ir atskleisti kino komunikacijos raidą, nepamirštant televizijos žanro; paaiškinti kino filmų teorijas ir įvertinti komunikacijos teorijų ir modelių taikymo galimybes kinui; aptarti klišes, pasirodančias kino filmuose. Teoriniai tyrimų metodai, palyginimai ir šaltinių analizė leido darbe naujai apibrėžti darbo temos sąvokas, išskirti jų ypatumus, savybes, numatyti kilmės prielaidas. Darbe atskirai teoriškai nagrinėjamos ir tikslinamos darbo temos sąvokos – klišės, kinas ir jo komunikacija – vėliau ties kiekviena dalimi jungiant jas ir mėginant rasti tarpusavio sąsajas. Darbe naujai apibrėžta klišės sąvoka ir išskirtos jos savybės, paaiškintos kilmės prielaidos, ryšiai su masine kultūra ir jos objektais, pateikta klišių keliose masinės kultūros sferos pavyzdžių. Atlikus apklausą ir paaiškėjus kino ir filmo sąvokų pasitaikančiam neteisingam traktavimui, šie terminai atskirti. Greta pateikiant susijusias temas, tokias kaip kinematografijos raida, kino filmų teorijos, komunikacijos modelių taikymas, artėta prie sąvokų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic “Cliches in Movie Communication” is chosen because of an interesting, but little analysed theme of elements, that surrounds us everywhere and that we use in our daily actions, communications, we see it as fashion trends, we read it in novels, see in movies, hear in our headphones. These very common elements are called clichés. The objective of this paper is to describe and explore the clichés in general, to exclude main characteristics of these common elements and to look at the examples in the spheres of mass culture. In this paper mass culture is considered as an assumption for clichés ti raise and spread through the means of mass communication. The goal of ventilating this topic is also to overlook the nature of clichés in movie communication, review some examples, and understand the extent of prevalence of clichés in films, also to explore if they are useful or, conversely, not welcome into the movies and other spheres of mass culture by the creators and by audience. In order to describe clichés in such mean as movie, there were movies, films, cinema explored too. The history of film, film theories, and communication models applied to films led to the part where the clichés were described specifically in movie and in movie making processes. In this paper there are theoretical methods used, such as induction, deduction, comparison. The analyzed sources included Lithuanian literature, articles, internet material and sources of abroad, databases, studying material... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinis Lietuvos dokumentinis kinas. Darbo tikslas – darbo objektą išanalizuoti komunikaciniu bei kultūriniu aspektais. Pagrindiniai darbo uždaviniai – nustatyti dokumentinio filmo definiciją, ištirti dokumentinį kiną herojaus vaizdo vaidmenimis, įvardinti lietuviškų dokumentinių filmų struktūrų bei novatoriškumo tendencijas. Naudojantis kino bei fotografijos teksto kokybinės analizės metodu bei pasirinktomis komunikacijos ir kultūrų teorijomis, prieita prie išvados, kad senoji dokumentikos kaip tikrovės atspindžio definicija nebeatitinka reiškinio empirikos, todėl teikiamas naujas apibrėžimo variantas; taip pat, – kad tam tikri protagonistų vaidmenys yra būdingi tik tam tikriems dokumentikos žanrams; ir kad mūsų dokumentikos specifiką sąlygoja nacionalinis kūrėjų charakteris bei kultūrinis pagrindas. Atlikus tyrimą nustatyti trys pagrindiniai komponentai: žanrinis lietuvių dokumentinio kino laukas, jo struktūrinės sąrangos bei jame veikiančių herojų tipai. Naratyvai suskirstyti į dvi – uždarojo ir atvirojo pobūdžio struktūras. Toks struktūravimas patvirtino prielaidą, jog pasirinktas filmo naratyvas lemia vaizduojamųjų vaidmenis, jų santykį su tikrove, verbaliką. Išsiaiškinta, jog lietuvių dokumentikos kontekste tarp kitų figūruoja du žanrai: publicistika bei poetika; pirmasis jų suvokiamas sklandžiai, nes primena televizinį produktą, antrojo percepcija yra kur kas sudėtingesnė dėl nekonvencionalaus turinio, todėl jam priimti būtina speciali... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the analysis of contemporary Lithuanian documentary film in the field of communication and culture theories, where “contemporary” film is considered to be made more or less in the last ten years. It analyses the object in the terms of innovation of definition, iconography of the protagonist and structures of narratives. The definition of documentary film is examined on the one hand from the journalistic point of view, characterizing it as a fact-based film that depicts actual events and persons; on the other hand, in the film theory sight it is considered to be a manipulative narration of the story, taken out of reality. A central question is if characteristics of factuality is remaining the main one talking about the documentary film, as the examples of Lithuanian poetic documentaries are far-off exposing of reality. That is why this study suggests a new definition of the object, putting a director’s role in the narrative above actual reflection of factuality: a documentary is called here a director’s viewpoint (in the case of Lithuanian poetic genre – a meditation) on the phenomena of the objective reality. Qualitative film text analysis and the communicational approaches of John Fiske, Marshall McLuhan and Jean Baudrillard’s ideas provide the theoretical framework for the study. Documentary films are analyzed as the object of science of communication. It is focused on reading the communicational codes and conventions in different genres of documentary... [to full text]