Audiovizualinių kūrinių svarba pastebėta ir įvertinta akademinės visuomenės. Istorikai šioje srityje, ne išimtis – naujų šaltinių paieškose be pastangų įsitvirtinus dokumentiniam kino ir TV filmui, atrandamas vaidybinis kino ir TV filmas. Tuo tarpu Lietuvos istorikų akademinėje bendruomenėje vaidybinio filmo, teikiamos galimybės nėra deramai įvertintos. Aktualinat naujojo šaltinio teikiamas galimybes, pastarojo tyrimo objektas - populiarioji sovietinės visuomenės istorinė kultūra Lietuvoje. Sovietinių lietuviškų vaidybinių filmų atveju vyrauja praeities rekonstrukcijos, kurių pagalba yra galima populiariosios sovietinės istorinės kultūros ir jos atminties vietų identifikacija. Pagrindinis darbo tikslas – populiarios sovietinės istorinės atminties vietų identifikavimas m. vaidybiniuose lietuviškuose filmuose. Šiame tyrime pasiūlomos naujos metodologinės prieigos, skirtos vaidybinių filmų apie praeitį klaisfikacijai. Remiantis archyviniais šaltiniais pateikiama Lietuvos sovietinės vaidybinių filmų industrijos specifikos analizė: vaidybinių filmų valdymo specifika, filmų aprobavimo/cenzūravimo mechanizmas. Aptariamas filmų kūrimo kontekstas, identifikuojamos pagrindinės politinės ir kūrybinės slinktys. Atsižvelgiant į pasirinkto laikotarpio specifiką, tyrime įvertinami konkretūs filmų aprobavimo atvejai ir juos nulėmusios priežastys, kurios įtakojo pačių filmų turinius. Kadangi į tyrimo šaltinių sąrašą įtraukiami televizijoje kurti vaidybiniai filmai, tyrime bandoma išsiaiškinti... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this work is to identify collective memory shapes in lithuanian fiction TV and cinema film during soviet period (1957-88). Acording to new popular theoretical approches this work analyses the specific sourse of history - fiction film. The main problem is that this type of resourse is mostly ignored by lithuanian sholarship of history. So this reserach brings lithuanian fiction film up-to-date usual resorces of history. According to research made in this work, it is possible to denitrify new methodical approaches, which help to classify fiction films in which it can be seen past representations. Research of archival origins helps to reconstruct soviet film industry system of Lithuania: the fiction film censorship, the specific “control-gear” of films. It is made a contecstual analysis, which identifies the main political and creative displacements. According to difficult chronological range, it is made the research of individual film censorship cases and it‘s reasons. It is need because of influence over film content, which is essential in this research. Film content research helps to identify the reconstructions of past and it‘s sociohistorical approaches. The identification of soviet society collective memory, is possible because of fiction film flexibility: it can show no visible(nonvisible) social reality zones and popular past representations.

Šio darbo objektas yra suinteresuotos visuomenės – kraštotyrinio sąjūdžio dalyvių ramuviečių ir žygeivių - paminklosauginės nuostatos bei praktikos sovietų Lietuvoje. Nagrinėjamas laikotarpis apima 7-9 dešimtmečius, kai Lietuvoje vyko kraštotyrinis – folklorinis sąjūdis: kūrėsi kraštotyros, žygeivių (turistų) klubai, pusiau legalūs inteligentų susibūrimai, balansavę ties sovietinės valdžios leistinumo riba, kurių patriotiškai nusiteikę nariai domėjosi savo krašto istorija, puoselėjo tautines tradicijas, rūpinosi tautos kultūros paminklų išsaugojimu ir tvarkymu. Darbo tikslas – atskleisti, kaip sovietmečiu suinteresuotos visuomenės istorinė atmintis bei kultūriniai tapatumai reiškėsi paveldo apsaugos srityje, išskirti pagrindinius, ryškiausius to meto visuomenės istorinės kultūros bruožus, jų tęstinumą ir kaitą šiandieninėje visuomenėje. Iškeltas darbo tikslas ir uždaviniai lėmė darbo struktūrą. Pirmame skyriuje aptariamos sovietų Lietuvos valdžios nuostatos praeities palikimo, istorijos atžvilgiu, kėlusios visuomenės nepasitenkinimą. Užslėptas kultūrinis / politinis valdžios – visuomenės konfliktas pasireiškė etnokultūriniame – kraštotyriniame – folkloriniame sąjūdyje, kuris nagrinėjamas antrame skyriuje. Siekiama nustatyti pagrindines žygeivių ir ramuviečių elgsenas saugant kultūros palikimą ir kaip per šias elgsenas pasireiškė požiūriai į tautos istoriją, jos herojus bei reikšmingiausius įvykius. Trečiame skyriuje apžvelgiamas tautinio atgimimo metu prasidėjęs tautos... [toliau žr. visą tekstą] / The conceptions, that have influenced during the soviet period (and still are influencing) appreciation, recognition and usage of the heritage are analyzed in this essey. The main purpose of this research work is reconstructing popular images of national history in the ethnocultural movement which had taken place in Lithunia approximately from 7‘th to 9‘th decay. To be more exact, the question under discussion is heritage presservation activities of turist clubs, called ,,žygeiviai“ and etnographic club ,,ramuviečiai“.The resource used for this essey (mostly commemorations of members who participated in the mentioned clubs) records information about motives, purposes and means of heritage conservation movement. These commemorations reveals that the strongest influence on the heritage presservation activities of ,,žygeiviai“ and ,,ramuviečiai“ had the dominant and rooted nationalistic ideology and nationalistic historical narrative which was absorbed by Lithuanian society from the first Republic of Lithuania (1918-1940). It must be mentioned, that this nationalistic ideology had an important role consolidating the people during the times when the soviet invaders and their collaborators tried to erase or change the historic memory of the nation in creating the new soviet identification. However, the nationalistic ideology was rather conservative, rigid and selective or in other words – mono-perspective. Therefore the heritage preserved by ,,žygeiviai“ ir ,,ramuviečiai“ was... [to full text]

Trijų dalių tapybos kolekcija „Šeimos portretas“ – tai tremtį išgyvenusių vyro ir žmonos psichologinis portretas. Kūrybinė interpretacija paremta sovietinio laikotarpio nuotraukomis. Tapybos darbuose keliama problema – skaudžios tremtinių patirties vaizdavimas. Politiniu, istoriniu, teisiniu atžvilgiu svarbi tema lemia archyvuojamų dokumentų saugojimą, žiniasklaidos aktyvumą, asmeninių patirčių pasakojimus, - atvirą galimybę menininkams įvairiai interpretuoti tremties temą – vaizduoti įvykius, procesus, padarinius, abstrahuoti, apibendrinti tikrovę ir individualias patirtis. Kolekcijos „Šeimos portretas“ temai atspirties tašku tapo fotografo V. Stanionio 1947 metų fotosesija, skirta naujų pasų nuotraukoms. To meto įvykiai susiję su masiniu trėmimu. Kūrybinė medžiaga kaupiama įvairiais būdais: skaitmenine spauda, vaizdą perkeliant ant drobės, grafiškų atspaudų kūrimu, tapybos variantų ieškojimu, schemų sudarymu kompiuterinėmis programomis (Photoshop, Corel Draw). Galutinis darbas atliekamas drobėje, aliejiniais dažais. Trijų dalių tapybos kolekcija atliekama 140 x 100 cm formate. Kompozicija artima altorinei, ji yra centrinė, uždara. Koloritas analogiškas nespalvotai fotografijai. Dramatiška šviesokaita, niaurių šešėlių pritvinkusiu fonu, siekiama išryškinti trapią nuotraukų šviesą. Baltais, tuščiais fragmentais kalba nyki tyla. Tremtis – šeimos, žmonijos laikmečio tamsi dėmė, prisiminimų ir vilties šviesoje. / The three-part paintings' collection called "The Family Portrait" is the psychological portrait of the family witch survived the exile. Creative interpretation is based on the Soviet period photographs. The problem posed by paintings is to depict painful experience of persons who survived an exile. Politically, historically, legally important issue determined archived documents storage, information motion, media activity, personal experiences. Stories became the open opportunity for the artists to interpret the theme of exile in different various ways – as the events, the processes or the effections. Abstract and summed up reality becames an individual experience. The starting point for the collection is 1947-th photo session for the new passports organised by photographer V. Stanionis. The recent events related to the mass deportations. The creative material is collected in various ways: by digital printing, an image transphered into the canvas, by graphically print design, by search options for painting plasics, schemes projected by computer software (Photoshop, Corel Draw). The final work is done on canvas using oil paints. Every three-piece collection takes 140 x 100 cm size. Composition close to the altar, it is a central and enclosed. The colours were chosed similar to the blac-white photography. The dramatic change of the concrasts, somber shadows filled up the background highlights the delicate images of the light. White and empty fragments speaks about the... [to full text]