Magistro darbe yra suformuluotos dėstytojų kvalifikacijos kėlimo problemos šiuolaikinėje aukštojoje mokykloje. Išanalizuota kvalifikacijos kėlimo motyvacijos, naujų kompetencijų įgijimo ir nuolatinio mokymosi svarba aukštųjų mokyklų dėstytojų darbe. Pateiktos ir susistemintos kvalifikacijos, kompetencijos ir kompetentingumo sampratos interpretacijos, remiantis įvairių Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais. Išsamiai išanalizuotos dėstytojų darbui reikalingos kompetencijos, kvalifikacijos kėlimo strategijų ir būdai taikymo ypatumai. Aptarti reikalavimai, keliami dėstytojų pareigybėms ir atestacijos reikšmė šiuolaikinėje aukštojoje mokykloje. Atliktas tyrimas, dėstytojų nuomonei, apie kvalifikacijos k���limo svarbą, motyvaciją ir vertinimą aukštosiose mokyklose, nustatyti. / In this master‘s work there are stated many problems concerned with lecturer‘s qualification development in modern high school. It has been analized the motivations of the qualification development, the points in getting the new competention and importancy in the permanent learning in the work of high school lecturer‘s. The qualifications, competentions and the interpretations of the competency conceptions there presented and structured by academical works of Lithuanian and foreign scientists. In this master‘s work the competentions, qualification development and their applying peculiarities has been analyzed. The demands which are raised in lecturer‘s incumbency and the meaning of their atestation in modern high school has been emphasized. The purpose of accomplished research was to estimate lecturer‘s opinion in the importancy of qualification development, the motivation and it‘s evaluation in high school.

Magistro baigiamojo darbo objektas – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojų informacinė elgsena. Darbo tikslas – išanalizuoti dėstytojų informacinę elgseną. Šiam tikslui įgyvendinti, iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti informacinės elgsenos teorijos raidą; išnagrinėti informacinės elgsenos sampratos genezę; apžvelgti informacinės elgsenos modelius ir jų ypatybes; išanalizuoti dėstytojų informacinę elgseną nagrinėjusius tyrimus; ištirti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojų informacinę elgseną, susijusią su darbine veikla. Išanalizavus mokslinę literatūrą apie informacinės elgsenos teorijos raidą, išnagrinėjus informacinės elgsenos sampratos genezę, apžvelgus informacinės elgsenos modelius ir jų ypatybes, išanalizavus dėstytojų informacinę elgseną nagrinėjusius tyrimus ir ištyrus Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojų informacinę elgseną, susijusią su darbine veikla, prieita prie tokių išvadų: tradicinio informacijos paieškos teorijos laikotarpio autoriai pasižymi mechaninių informacijos paieškos sistemų valdymo komponentų kūrimu, pateikia pirmąsias informacijos paieškos sąvokas, formuojamos pirmosios kompiuterinės informacijos apdorojimo programos. Į vartotoją orientuotas informacijos paieškos teorijos laikotarpis akcentuoja informacijos poreikius, pabrėžia individo vidinę būseną, kuri sukelia poreikį informacijai. Kognityvinio laikotarpio informacijos paieškos teorija sujungia vartotojus, tarpininkus ir informacijos apdorojimo... [toliau žr. visą tekstą] / Master work subject – Vilnius College of Technology and Design lecturers information behaviour. The aim – to examine the information behaviour of lecturers. To achieve this aim, set the following objectives: to analyze the information behaviour theory of the information evolution; to examine the genesis of the behavioral information concept; review the information behaviour models and their properties; to examine the information behaviour of lecturers who had analyzed the studies, to investigate the Vilnius College of Technology and Design lecturers information behaviour in relation to work activity. An analysis of scientific literature on the behavioral theory of the information evolution, conduct an examination of the information behaviour concept genesis, summarizing the information behavioral patterns and their characteristics, an analysis of lecturers information behaviuor research and the study examining the Vilnius College of Technology and Design lecturers information behaviuor in relation to occupational activity, led to the following conclusions: traditional theory of information retrieval period is characterized by the authors of information retrieval systems for mechanical components in the management of development, the first of information retrieval concepts, formed the first computer information processing program. The user-oriented information retrieval theory of time highlights the information needs emphasizes the individual inner state, which leads to the... [to full text]

Magistro darbo objektas – komunikacija elektroninėse studijose. Darbo tikslas – išanalizuoti komunikaciją elektroninėse studijose ir išskirti Lietuvos ir Anglijos komunikacijos elektroninėse studijose panašumus ir skirtumus. Darbo uždaviniai: Aptarti e-studijų koncepciją ir išskirti mokslininkų nurodomus privalumus ir trūkumus; ištirti e-studijų paramos sistemą, išskirti e-studijų mokymosi aplinkos, skatinančios studijuojančius siekti gerų rezultatų, bruožus, aptarti tokios mokymosi aplinkos kūrimo sąlygas; aptarti virtualiomis mokymosi aplinkomis grįstas studijas: apibūdinti esminius virtualios mokymosi aplinkos bruožus ir aptarti jų naudojimą studijose; išanalizuoti komunikacijos bruožus e-studijose, ištirti naudojamas tradicines ir inovatyvias komunikacijos priemones ir išsiaiškinti komunikacijos ypatumus e-studijose; ištirti dviejų valstybių – Lietuvos ir Anglijos – elektroninių studijų vietą švietimo sistemoje ir palyginti jų e-studijų paramos sistemas; išanalizuoti Lietuvos ir Anglijos studentų ir dėstytojų komunikacijos ypatumus e-studijose.Pirmoje darbo dalyje aptariama elektroninių studijų koncepcija, terminai ir sąvokos. Aprašomos elektroninių studijų formos, išskiriami privalumai ir trūkumai, labiau charakterizuojantys ir padedantys nustatyti elektroninio mokymosi esmę. Toliau analizuojama studijų paramos sistema – gilinamasi į elektroninių studijų mokymosi aplinkos, skatinančios studijuojančius siekti gerų rezultatų bruožus, aptariamos tokią aplinką įtakojančios... [toliau žr. visą tekstą] / Information and communication technology (further refer as - ICT) development and globalization processes are affecting all areas of life. Globalization is changing established relationship, practice and culture, destroying the territorial limits. ICT brings to globalization a new - virtual – area, which has no limiting borders of states, but there could be communicational barriers. ICT development affects and learning process. Ongoing changes and the need for continuous learning in today's society leads to the development of e-learning as an alternative to face-to-face studies. E-learning are conducted through ICT tools, in other words, students and tutor in the process of interaction is realized through information technology. In this way, there are no direct communication between students and tutor. Many authors note that the social interaction and communication skills are taught in educational institutions. And the problem is - whether learning and communicating by ICT can compensate for this. In e-studies written word takes a direct role and starts to function as the language. However, whether computer mediated communication can convey non-verbal elements of face-to face communication - intonation, expressions, tone of voice, gestures, and many others. So the aim of the paper is – to analyse communication in e-learning and distinguish the main similarities and differences of English and Lithuanian computer mediated communication. Results of researches show that... [to full text]

Magistro darbo objektas – Žiniatinklio 2.0 įrankiai. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti Žiniatinklio 2.0 įrankių įtaką ir poreikį aukštajame moksle (studijose). Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išskirti pagrindines Žiniatinklio 2.0 charakteristikas ir nustatyti jų poveikį aukštojo mokslo studijoms; išanalizuoti, palyginti ir išskirti Žiniatinklio 2.0 įrankių pagrindinius principus ir nustatyti, kokius įrankius tikslinga integruoti į aukštojo mokslo studijas; ištirti Žiniatinklio 2.0 įrankių (ne)naudojimo priežastis aukštojo mokslo studijose ir nustatyti konkrečių, potencialą turinčių įrankių, poreikį. Rengiant darbą naudoti teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teorinei daliai apibendrinti naudota analizės ir lyginamasis metodai. Žiniatinklio 2.0 įrankiams ir mokymo modelių transformacijoms struktūrizuoti, naudota apibendrinimo, dedukcijos, grupavimo, lyginamasis ir sintezės metodai. Empiriniai tyrimo metodai: apklausos (ekspertų interviu, grupinė diskusija, interviu). Magistro darbe buvo nagrinėtos pedagoginių inovacijų, mokymo modelių ir kitų svarbių magistro temai elementų interpretacijos pasauliniu mastu, remiantis įvairių pasaulio šalių mokslininkų darbais (C. Mcloughlin, M. Lee, Goodfellow, A. Chan, C. Barnatt, D. Huang, R. Behara, M. Rich, N.B. Dohn, P. Daniels M. Ebner). Nustatytas Žiniatinklio 2.0 ir kitų IKT poveikis aukštojo mokslo studijoms: procesams, subjektams, objektams. Atsižvelgiant į diskutuotiną ir nenusistovėjusį Aukštojo mokslo 2.0 modelį... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the master paper is the potential integration of Web 2.0 tools in Higher Education. First of all, scientific literature was analyzed to reveal the main principles of Web 2.0 and its impact to Higher Education studies. However, three main principles of modern Higher Education 2.0 conception were determined. The first principle is the usage of new resources on the Internet for learning and teaching. They include all the content on the Internet generated with Web 2.0 tools, such as Blogs, Wikis, Podcasts, RSS, Social Bookmarks and more. The second principle is the new teaching and learning strategies. They should adopt a collaborative work, particular Web 2.0 tools, and the appropriate pedagogy methods. The main focus should be driven to the student evaluation, new competencies and skills to the students, and lecturers’ attitude to student. The third principle is new pedagogy models. The main focus is the pedagogy changes that should all include student-oriented approaches, such as conectivizm, social constructivism and others. A lot of new terms combined with “2.0” were presented in the scientific literature. However, all of them, such as Higher Education 2.0, E-learning 2.0, Pedagogy 2.0, Teaching Model 2.0 are still on the hot discussions among scientists as well as LMS specialists thought there are new thoughts of Higher Education 3.0. There are various suggestions for lecturers and institutions giving references for them what to start from... [to full text]